Tunisiečio Mohamedo Buazizio auka ir Facebook populiarumas


Print

Kartais mes neteisingai, nepagrįstai pervertiname Facebook ir kitų panašių socialinių tinklų įtaką nuomonės formavimui.

Štai Lietuvos spaudoje daug kur skaičiau, esą revoliucija Tunise kilo dėl to, kad arabai pradėjo masiškai … naudotis internetu ir Facebook erdvėje ėmė tarpusavyje dalintis aktualia informacija.

Būtų kvaila priešgyniauti, esą Facebook ir kiti panašūs socialiniai tinklai visiškai nepagyvino, visiškai nepaspartino revoliucinių judėjimų minėtoje Afrikos valstybėje. Būtų trumparegiška tvirtinti ir tai, kad Facebook teturi minimalią įtaką visuomenei, negali suburti milijoninės auditorijos.

Tačiau nereikia pamiršti ir žaismingo liaudies posakio, kas atsirado pirmiau: višta ar kiaušinis? Taip, Tuniso arabai masiškai bendravo socialinių tinklų Facebook ir Twitter pagalba: dalinosi įspūdžiais, informacija, vieni kitus ragino, įtikinėjo, patarinėjo, įkalbinėjo… Bet nepamirškime esminio klausimo: kodėl jie taip pradėjo elgtis? Kas pastūmėjo juos taip elgtis? Nejaugi tai buvo tik spontaniškas žingsnis? Ne, tikrai ne spontaniškas. Pirmiausiai turėjo nutikti arabų jausmus įaudrinęs tragiškas įvykis.

Žodžiu, masiškas arabų judėjimas, koordinuojamas ir per Facebook, ir per Twitter, pirmiausia turėjo labai galingą, labai ryškų postūmį. Kai kurie Facebook galimybes suabsoliutinti linkę lietuviai priežastis painioja su pasekmėmis. Vaizdžiai tariant, arabų revoliucijos Tunise ir bumo socialiniuose tinkluose greičiausiai nebūtų buvę, jei ne arabo Mohamedo Buazizio savižudybė. Arba bent jau toji revoliucija ir internetinis bumas būtų atėję kur kas vėliau. Tad už socialinių tinklų populiarėjimą dėkoti reikėtų ir M.Buaziziui.

Šis arabas, užsienio spaudoje įvardinamas kaip Mohamed Bouazizi, buvo labai neturtingas gatvės prekiautojas, pardavinėjęs vaisius ir šiaip visokias smulkmenas. Jis dažniausiai prekiaudavo be leidimo, nes neturėdavo pinigų tam leidimui įsigyti. 2010-ųjų gruodį viena Tuniso valdininkė aptiko Mohamedą, prekiaujantį gatvėje be reikiamų dokumentų. Municipaliteto valdininkė atėmė iš jaunuolio jo vienintelį turtą – nedidelį vežimėlį su vaisiais. Ir dar visų akivaizdoje skėlė antausį. Tunisietis negalėjo ištverti tokio pažeminimo ir gruodžio 17-ąją save demonstratyviai padegė prie valdiškų institucijų pastato. Aplinkiniams pavyko užgesinti ugnį. Mohamedas tik apdegė. Tačiau po kelių dienų ligoninėje vis tik mirė. Mat žaizdos buvo per daug didelės.

Būtent po šios viešos savižudybės ir kilo arabų revoliucija. Būtent po šios aukos jauni arabai ėmė masiškai bendrauti socialiniuose internetiniuose tinkluose. Būtent po jaunojo arabo kančių žlugo Tuniso prezidento Zino al Abidino ištisus dešimtmečius trukęs valdymas.

Taip, Tuniso arabai iš tiesų masiškai naudojosi internetu ir socialiniais internetiniais tinklais. Tačiau šis poreikis neatsirado “kaip perkūnas iš giedro dangaus”. Pirmiausiai buvo drastiškas jauno arabo žingsnis. Būtent po jo kilo ir neramumai, ir masinis susirašinėjimas Facebook ar Twitter. Nereikia pamiršti ir aplinkybės, jog tuo metu, kai arabas nusprendė susideginti, politinė ir ekonominė padėtis šalyje buvo labai įtemta. Kitaip tariant – pribrendusi pokyčiams. Tereikėjo mažytės kibirkties, ir viskas suliepsnojo.

Šiandien laikraštis “Times” pareiškė, jog Metų žmogumi išrenkamas tunisietis prekiautojas Mohamedas Buazizis, po kurio savižudybės kilo arabų revoliucija ir labai išpopuliarėjo socialiniai internetiniai tinklai.

Nuotraukoje: Metų žmogumi po mirties paskelbtas Tuniso arabas Mohamedas Buazizis.

2011.12.30


Prisijunkite prie diskusijos