V. Krėvės – Mickevičiaus sugrįžimas į Azerstaną


Print

Turtingą V.Krėvės-Mickevičiaus kūrybinį palikimą lydinčius vertimus į kitas pasaulio kalbas kol kas galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Džiugina naujausia žinia, atskriejusi iš Baku: Azerbaidžano rašytojų sąjungos vertimų centro leidykla “Muterdžim” serijoje “Iš pasaulio literatūros – Books” (greta M. Pavičiaus, J. Brodskio, M. Kunderos, Cz. Miloszo, P. Eluard’o, O. Pamuko, J. Cortazaro ir kitų pasaulinio garso rašytojų) išleido V.Krėvės-Mickevičiaus “Azerstano šalį”.

Į azerų kalbą išversti lietuvių rašytojo “Rytų pasakų” kūriniai: “Azerstano šalis”, “Moteris”, “Indas, kuriame karalius laikė geriausią savo vyną” ir “Priešingos jėgos”. Meninius tekstus papildo politinė apybraiža “Bolševikai” ir azerbaidžaniečių literatūros klasiko Abdulos Šaigo (1881-1959) prisiminimai “Mano kolega lietuvis”, nukeliantys į 1909-1920 m. laikotarpį, kai V.Krėvė-Mickevičius dirbo ir gyveno Baku mieste, čia parašė ne vieną brandų kūrinį. Šį vertimo projektą finansavo “Lietuviškos knygos”.

“Azerstano šalis” pradedama Azerbaidžano rašytojų sąjungos nario, šios knygos vertėjo Mahiro Gamzajevo straipsniu “Nuoširdus ir didelis Azerbaidžano bičiulis”. M.Gamzajevas jau trisdešimt metų nagrinėja lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinius, kultūrinius ryšius, kuria Rytų ir Vakarų literatūrų dialogą. Studijuodamas Baku universitete, jis susidomėjo V.Krėve-Mickevičiumi, o pirmąkart Lietuvos vardą išgirdo skaitydamas lietuvių liaudies pasakas. M.Gamzajevas daugiausia dėmesio skyrė V.Krėvės-Mickevičiaus gyvenimui Baku mieste 1909-1920 m., surado lituanistikai menkai žinomų duomenų, naujų archyvinių dokumentų, ir visa tai atsispindės jo baigiamoje rašyti monografijoje apie to laikotarpio lietuvių literatūros klasiko visuomeninę, politinę ir diplomatinę veiklą Azerbaidžane. Jo surastų naujų archyvinių šaltinių pagrindu buvo sukurti keli trumpo metro televizijos filmai apie V.Krėvės-Mickevičiaus gyvenimą prie Kaspijos.

Susitikę su šios knygos vertėju M.Gamzajevu kolegiškai šnektelėjome apie “Azerstano šalies” kelionę iš Lietuvos į Baku.

– Kaip sekėsi įsijausti į poetišką, melodingą V.Krėvės-Mickevičiaus kūrinių stilių ir jį perteikti azerų kalba?

– Knygos apimtis nėra didelė, bet dirbau dvejus metus. Jaučiau didelę atsakomybę, slėgė V.Krėvės-Mickevičiaus asmenybės didingumas. Stengiausi kuo adekvačiau perteikti azerams šio Lietuvos Goethe’s, Shakespeare’o kūrinių meninę visumą. “Rytų pasakos” sudėtingos dėl filosofinio, religinio turinio; be to, iki šiolei nebuvo šių kūrinių vertimų į kitas kalbas, tad nebuvo kur pasisemti patirties. Jeigu V.Krėvės-Mickevičiaus kūryba, jam esant gyvam, būtų žinoma įvairiomis pasaulio kalbomis, tai jis neabejotinai būtų gavęs Nobelio literatūros premiją. Be to, “Rytų pasakos” sovietmečiu cenzoriams užkliuvo dėl raiškių budizmo, islamo, zoroastrizmo, Šventojo Rašto, Rytų šalių mitologijos motyvų. V.Krėvės-Mickevičiaus tekstai skaitomi kaip eilėraščiai proza: su vidiniu ritmu, banguojančiu stiliumi, gausybe mažybinių žodžių – tai reikalavo atidaus adekvataus perteikimo. Verčiant “Azarstano šalį”, teksto apimtis dėl azerų kalbos ypatybių padidėjo ketvirtadaliu.

– Kas Tau lengvino kūrybinį darbą?

– V.Krėvės-Mickevičiaus kūriniuose atpažinau Azerbaidžano spalvas, gamtovaizdį, pajutau krašto dvasią, radau vietovardžių, adekvačiai perteikiančių Azerstano koloritą. Jaučiausi laimingas, versdamas tas kūrinių vietas, kur aprašomos apeigos, žmonių gyvenimas, čia V.Krėvė tarsi paimdavo už rankos ir vesdavosi. V.Krėvė yra pirmas ne azerų kilmės rašytojas, mūsų valstybę pavadinęs senoviniu Azerstano vardu. Ir dar – pirmas pasauly krikščioniškas rašytojas per “Rytų pasakas” (“Azerstano šalis”, “Moteris”) į lietuvių literatūrą atnešęs suras, kurias išverčiau arabų, originalo, kalba.

– Ar verčiant neprireikė konsultacijų?

– Daugiausia sunkumų kėlė archaizmai, dzūkavimas. Už vertingus patarimus esu dėkingas rašytojams A.Pociui, A.Bukontui, šviesaus atminimo poetui S.Gedai, J.Vėlyviui.

– V.Krėvė-Mickevičius su šiuo vertimu grįžo į savo jaunystės miestą. Kaip “Azerstano šalį” priima Azerbaidžane?

– V.Krėvė-Mickevičius yra laukiamas akademinės Azerbaidžano visuomenės. Apie “Azerstano šalį” pasirodė nemažai atsiliepimų internete, ypač apie “Bolševikus”. Azerų kultūriniame periodiniame leidinyje “525-ais laikraštis” paskelbiau keturis straipsnius apie šią knygą ir jos autorių. Kai kuriuos V.Krėvės-Mickevičiaus tekstus iš azerų kalbos išsivertė turkai.

Džiaugiuosi, kad beveik po šimto metų jau azeriškai kalbantis V.Krėvė-Mickevičius grįžo į savo jaunystės šalį.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: vertėjas, literatūrologas Mahiras Gamzajevas, į azerbaidžaniečių kalbą išvertęs Vinco Krėvės – Mickevičiaus “Azerstano šalį”.

„Literatūra ir menas“

2010.10.24


Prisijunkite prie diskusijos