V. Rupšys siūlys neperduoti turimų haubicų ir oro gynybos sistemų Ukrainai


Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui viešai pareiškus, kad jis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta akcentuoja, kad šiuo metu oro gynybos sistemos Ukrainai yra kritiškai svarbios.
 
Ambasadorius atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Rusija nusitaikiusi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą su tikslu šaltuoju laikotarpiu sukelti dar vieną karo pabėgėlių į Europą bangą. Todėl, pasak jo, vienintelis kelias išsaugoti energetikos infrastruktūrą ir leisti Ukrainos kariuomenei tęsti atsakomuosius puolimus visomis kryptimis – oro gynybos sistemos.
 
„Kaip matote, pastarosios kelios savaitės dar kartą įrodė, kad oro gynyba yra prioritetas numeris vienas Ukrainai. Mes šnekame su visais savo partneriais, visuose įmanomuose formatuose nuo karo pradžios apie tiekimą skirtingų ginklų, ginklų sistemų atitinkančių NATO standartus“, – Eltai teigė P. Beshta.
 
Ukrainos ambasadorius akcentuoja, kad Ukraina labai vertina visą Lietuvos suteiktą paramą karo metu. Visgi, atkreipia dėmesį P. Beshta, kad Rusijai pastaruoju metu susikoncentravusi į civilinės infrastruktūros atakavimą – Ukrainai reikia didesnės paramos.
 
Lietuvos kariuomenės įsigytos savaeigės haubicos PzH 2000. KAM nuotr.

„Lietuva padėjo labai ukrainiečiams atlaikyti agresiją pirmuosius kelis mėnesius, bet dabar mums reikia daugiau. Visai neseniai Rusija pradėjo dar vieną eskalacijos bangą ir ji labai rimta, nes ji nukreipta tik į civilinę infrastruktūrą. Taigi, jei iki paskutinės eskalacijos, iki spalio mėnesio, jie nusitaikydavo į 10 proc. į karinius objektus ir 90 proc. į civilinius objektus. Jie sugadino mokyklas, ligonines ir žmonių pastatus, tai dabar jau praktiškai 100 proc. atakų nukreipta į civilinę infrastruktūrą“, – akcentavo jis.
 
P. Beshta atkreipia dėmesį, kad dabartinis Rusijos tikslas artėjant žiemai yra sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad kiltų dar viena ukrainiečių karo pabėgėlių į Europą banga. Todėl, pasak jo, oro gynybos sistemos yra vienintelis būdas šioje situacijoje juos sustabdyti.
 
„Jie bombarduoja su raketomis, su iranietiškais dronais mūsų energetikos infrastruktūrą, su tikslu, kad ukrainiečiai sušaltų žiemos laikotarpiu ir tai išprovokuotų dar vieną pabėgėlių į Europą bangą. Nes tai vienintelis būdas jiems kažkaip mus sustabdyti ir priversti mus kapituliuoti šiame raunde. Tai reiškia, kad mūsų kertinis prioritetas yra apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą ateinančius mėnesius, nes, kaip matote laikraščiuose, milžiniški kiekiai raketų ir dronų atskrieja kiekvieną dieną“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
 
„Todėl kiekviena ambasada, kiekvienas ambasadorius šiomis dienomis ieško oro gynybos sistemų ir mes šiuo metu prašome savo partnerių rimtai apsvarstyti jų siuntimą į Ukrainą, nes jos yra labai reikalingos ir nes jos gali nulemti šio karo baigtį. Tai yra mūsų pozicija ir ji yra labai aiški“, – pridūrė jis.
Oro gynybos sistema NASAMS
 
Ambasadorius akcentuoja, kad naudodama oro gynybos sistemas Ukraina galėtų apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą, o tai leistų tęsti kontrpuolimą.
 
„Oro gynybos sistemos yra ne tik labai svarbios – jos kritiškai svarbios. Jei mes sugebėsime apsaugoti savo energetikos infrastuktūrą, mes išgyvensime šią žiemą ir mūsų kariuomenė galės užbaigti karinį darbą – atsakomuosius puolimus visomis kryptimis“ , – pabrėžė P. Beshta.
 
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį pareiškė, jog Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
 
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys bei pridūrė, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.10.27; 09:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *