“Valdžia jūsų, energetika mūsų”


Print

Įspūdingai laimėjusi „Baltijos kelyje“ narystę ES ir NATO, Lietuva triuškinančiai pralaimi ekonominės nepriklausomybės politikoje, kur deja vengiama ginti savus piliečius.

Dar neseniai nuo šalyje pagaminamos elektros energijos priklausė Kaliningrado sritis, galėjome kontroliuoti savo teritorijoje tranzitinių dujotiekių tinklus ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ veiksmus. Tačiau pastarojo dešimtmečio vidaus politika panašėja į Lietuvos ekonomikos „pridavimą“ Rusijos oligarchinėms monopolijoms. Nepaisant skambios antirusiškos politinės retorikos, kuria ilgus metus buvo dangstomas abejingumas nacionaliniams ekonominiams interesams, valdantieji akivaizdžiai pataikaudavo rytų kaimynui, perleidžiant jiems strateginius objektus. Už popierinius pažadus 2001 metais pusvelčiui pardavus dujų monopolininkei šalies tranzitinius ir magistralinius dujotiekius, už dujas „Gazprom“-ui jau keletą metų mokame daugiau, nei dauguma Rusijos energetiniam diktatui nepasidavusių valstybių. 

Dėl ekonominių interesų grupių spaudimo uždarius Ignalinos AE ir ilgam „užšaldžius“ elektros jungčių su ES projektus, nuo kitų metų trūkstamos elektros tiekimas ir jos kainų šuolis vėl priklausys nuo didžiojo kaimyno ekonominių ir politinių ambicijų. Prie ko veda bevalis nuolankumas Rusijos ambicijoms, dar kartą įsitikinome – Vilniui absurdiškai pliekiant saviškius, Maskva toliau begėdiškai tyčiojasi iš Lietuvos vežėjų ir pienininkų.

Skaudu, jog R. Pakso Vyriausybės pradėtą prorusišką energetinę politiką, už kurią vis brangiau sumoka šalies piliečiai, tęsia dabartinė Vyriausybė, kompromituodama konservatorių vakarietišką orientaciją.

Lietuvai gyvybiškai svarbu bent krizės laikotarpiui atidėti Atominės elektrinės uždarymą ir tęsti LEO LT pradėtą elektros jungties su Švedija projektą. Bet šalies politikai vėl išduoda savo piliečius Rusijos energetikų ir jų abejotinų piniginių tarpininkų naudai. Tą pripažino LEO LT likvidavimo iniciatoriai, atvirai besipiktinantys nacionalinės bendrovės iniciatyva kuo skubiau nutiesti elekros kabelį į Švediją.

Atominės elektrinės uždarymas jau „kabo ant nosies“, bet  Vyriausybė vėl stabdo elektros tinklų sujungimo procesą. Politikų abėjingumą šalies interesams liudija ir nenoras teikti Europos Komisijai oficialų prašymą dėl AE veiklos pratęsimo, nors žiemą kilusi energetinė krizė visiškai nualintų šalies ekonomiką. Vilniaus neveikia net Rusijos energetikų pareiškimai, kad žiemą šiame regijone jai pačiai neva gali pritrūkti elektros energijos ir dėl to Lietuvai ji gali pabrangti dvigubai.

Lyg pagal užsakymą politikai užsimojo atgaliniais antikonstituciniais įstatymais bet kokia kaina likviduoti pačių kontroliuojamą LEO LT, kur valstybės turtas trijų susijungusių įmonių koncerne padidėjo, nes jai atiteko vertesnis asoliučios daugumos akcijų paketas. Elektros antimonopolinių jungčių projektus pažadėta vėl patikėti tai pačiai „Lietuvos energijai“, kurių atstovai ir jų politiniai globėjai begėdiškai dešimtmetį mulkinę tautą Lietuvą nuvedė į Rusijos Vieningąją Energetinę Sistemą, šalies ūkį faktiškai pririšo prie vienintelio ir brangaus  rusiško laido.

Po 2000 metų priimtais įvairiais antivalstybiniais žinybiniais susitarimais Lietuvos energetikos valdymas patyliukais patikėtas NVS ir Rusijos įstaigoms, pasižadėta savarankiškai nesijungti prie ES tinklų – tik per Rusiją. Į korupcinį mėšlą įlipta tiek giliai, jog Rusijos kontroliujamam uab –ui suteiktos išskirtinės teisės per Lietuvos ir Rusijos laidus varinėjamai elektrai savavališkai nusistatyti kainas. Prieš pat LEO LT atsiradimą, abejotino piniginio tarpininkavimo teises Rusija apdairiai „sugrąžina“ su dabartine politine valdžia siejamiems privatiems veikėjams. Tad ar verta stebėtis, jog už rusišką elektrą jau mokame dvigubu tarifu, o Maskvos pamaloninti konservatorių rėmėjai prispaudė dabartinę valdžią likviduoti LEO LT pradėtą elektros jungties su Švediją projektą.

Gal prorusiškos korupcinės įtakos nejaučia dauguma Tėvynės Sąjungos narių, bet toliau apsimetinėti nežinojimu nederėtų politiniams lyderiams. Toks pūlinys ankščiau ar vėliau trūks.

Už dešimtadalį realios kainos „Gazpromui“ perleistų Lietuvos tranzitinų dujotekių privatizavimas ir korupciniai susitarimai su Rusijos energetikos veikėjais smarkiai pakenkė šalies nacionaliniam saugumui ir piliečių ekonominiams interesams. Tačiau nesigirdi politinių protestų panaikinti žalingą strateginių dujotiekių tinklų perleidimo sandorį ar ištirti antivalstybines energetikų sutartis su Rusijos organizacijomis, nereikalaujama net jų suderinimo su ES antimonopolinėmis direktyvomis. Spengianti politinė ramybė – „vsio zakono, naši“ – nors dujų kainą, patalpų šildymas ir importuojama elektra jau pabrango keletą kartų.

Prieš dešimtmetį net sapne nebūčiau patikėjęs, jog teks Tėvynės Sąjungos lyderiams priekaištauti už prorusiškus ryšius. Žinoma, valadančioji Tėvynės Sąjunga, gali pabandyti pelningai patylėti. Bet tada jai teks atsakomybė už oligarchinį valdymą, kuris kyla ne Lietuvoje, bet priimamas iš kaimyninės Rusijos.

2009.10.23


Prisijunkite prie diskusijos