Valerija Novodvorskaja: “Štai FSB sąmokslą mes jau ir atskleidėme…”


Print

Internetinis portalas Slaptai.lt skelbia interviu su žymia Rusijos žurnaliste Valerija NOVODVORSKAJA. Minėtas interviu nuskambėjo per RTVi televizijos laidą “Osoboje mnenije”. Pokalbiui su politikos apžvalgininke Valerija NOVODVORSKAJA vadovavo žurnalistas Aleksandras Pliuščevas.

Pokalbio temos: Venesuelos ateitis, Stalino palikimas, Kremliaus intrigos Gruzijoje, sovietinės simbolikos draudimas Baltijos valstybėse, karas Afganistane ir niekam nereikalinga Sočio olimpiada.

A. Pliuščevas: Sveiki, aš Aleksandras Pliuščevas. Čia programa “Ypatingoji nuomonė”. Mūsų viešnia – Valerija Novodvorskaja. Aš susimąsčiau, kad Jūsų kaip nors neįžeisčiau – ar galima Jus pasveikinti su kovo 8-osios švente?

V. Novodvorskaja: Man nepatinka sovietinės šventės, tokios kaip vasario 23-oji. Vasario 23-oji – tai apskritai sunkus atvejis. “Echo” nuodugniai tai aptarinėjo. Švenčiame, vadinasi, čečėnų deportacijos dieną, ir dar norime tokiomis aplinkybėmis išlaikyti Kaukazą.

O štai kovo 8-oji – tai, žinoma, nieko blogo. Bet nebūtina. Zviadas Gamsachurdija panaikino Gruzijoje tą šventę kartu su visomis kitomis tarybinėmis. Europoje lyg ir niekas jos nešvenčia. Geriau švęskime šventojo Patriko dieną.

A. Pliuščevas: Tada su artėjančia šventojo Patriko diena sveikinu Jus, Valerija Iljinična. JTO Žmogaus teisių taryba posėdyje Ženevoje pagerbė tylos minute mirusio Venesuelos prezidento Hugo Chavezo atminimą, – praneša Reuter agentūra, – ir kartu ji pabrėžia, o agentūra “RIA Novosti” mums tai išverčia, kad anksčiau JTO Žmogaus teisių taryba ne kartą reiškė susirūpinimą žmogaus teisėmis Venesueloje, minėjo žodžio laisvės problemas, teismų sistemos priklausomybę ir savavališkus opozicijos aktyvistų areštus.

Tai ir pradėkime nuo Chavezo. Ir nuo Žmogaus teisių tarybos tylos minutės.

V. Novodvorskaja: Manęs tai nė kiek nestebina. Atsimenu, kai Fidelis Kastro gražbyliavo, pagal reglamentą visiems valstybių vadovams buvo skiriama po 15 minučių. O jis kai pradėjo, tai pusantros valandos negalėjo sustoti.

A. Pliuščevas: Jūs čia apie Generalinę Asamblėją?

V. Novodvorskaja: Taip, ir užuot ištempę jį iš tribūnos, jie visi sėdėjo ir klausėsi. O Muamaras Kadafis apskritai palapinę “Times”skvere ištempdavo, ir aš visiškai nenustebčiau, jei paaiškės, kad JTO… kada ta mūsų miela organizacija susiformavo?

A. Pliuščevas: 1949-aisiais, ar ne?

V. Novodvorskaja: Taigi ir Staliną pagerbs tylos minute. Aš visada sakiau, kad JTO žymiai blogesnė už Tautų lygą. Kad su tokia saugumo taryba, kuriai priklauso Rusija ir Kinija, neįmanoma priimti nė vieno protingo sprendimo, kad dauguma režimų tironiški, socialistiniai ir paprasčiausiai žmogėdriški.

Todėl neseksime jų pavyzdžiu, o pasidžiaugsime už dvi šalis, kurioms atsirado šansas – už Kubą, kurios dabar galutinai niekas nebemaitins. Išbraukė iš aprūpinimo. Pirmą kartą griūnant Sovietų Sąjungai. Bet Chavezas truputėlį pašerdavo. Ir tai buvo labai blogai. Juk kalbame ne tik apie ekonomiką, kad jie atprato ir nebemoka dirbti, ir kad dabar jiems teks mokytis labai ilgai ir sunkiai. Mes iki šiol neišmokome dirbti. O jie dar labiau.

Jis išlaikė režimą su visais politiniais kaliniais, su kankinimais elektros srove, tai buvo jo sąžinės reikalas. O kai dėl Venesuelos, tai Venesuelos liaudis, nežinau, kaip jie mini tą dieną, bet jai irgi atsirado šansas gyventi normaliame režime. Naftos ji turi. Jeigu išmoks dirbti ir paisys žmogaus teisių, na, bus visi patenkinti, išskyrus parazitus, kurie buvo maitinami veltui. Yra neturtingų, o yra parazitų.

Tai skirtingos sąvokos. Tie kas nori gauti, bet nenori užsidirbti. Ir žinote, ką man priminė toji istorija, nes štai tie parazitai kaip tik dabar verkšlena ir rankas grąžo, kurie su Chavezu vienmarškiniai vaikščiojo ir su Vladimiru Putinu pas mus taip pat vaikščioja, visiškai vienodai?

Man tai priminė Konstantino Borovojaus anekdotą, patį nuostabiausią, kurį parašė mirus Popiežiui Jonui Pauliui II, kurį verta paskelbti šventuoju. Taigi V.Putinas nusprendė patikrinti, ar žmonės jį myli ir ar gedės jo. Įsakė atkelti vartus Kremliuje, kaip Vatikane į soborą, ir pasiuntė padėjėjus į gatves patikrinti, ar žmonės gedi.

Padėjėjai grįžta sutrikę, sako, kad žmonės dainuoja ir šoka, o ant GUM‘o (didžiosios parduotuvės) stogo kulkosvaidininkai arbatą gurkšnoja. Jokio sielvarto. Na, tada V.Putinas mostelėjo ranka, atsistojo ir sako: „Na, nesulauksit“.

Nepasakyčiau, kad aš laukiu Vladimiro Putino mirties, mūsų atveju tai nepadės, kaip sakė Puriškevičius – nebaisus Rasputinas, baisus ištvirkavimas (rus. – rasputstvo). Putinas – tai funkcija. Putinas – tai socialinis užsakymas. Užsakytas aulinis batas, trypiantis žmonijos veidą. Esant tokiai statistikai apie Staliną Putino mirtis mūsų neišgelbės.

A. Pliuščevas: Jums leidus, prie Stalino ir Putino galėsime dar sugrįžti, bet dabar šiek tiek apie Hugą Chavezą. O jis ar nebuvo gigantiškas socialinis užsakymas? Ir iki šiol didžiulis populiarumas išlieka, nepaisant akivaizdžiai blogėjančios ekonomikos.

V. Novodvorskaja: Taip, buvo užsakyti ir parazitai, kurie visada šūkalioja panem et circenses – duonos ir reginių, kurie gali pražudyti bet kurią šalį. Štai to mes nepaisykim. Liaudis – tai ne kirminas. Sutikite, ten kaip tik gana daug žmonių opozicijoje. Tai ne kaip pas mus, kur maksimalus balsų skaičius, kurį surinko Gaidaro Rusijos Demokratinis Pasirinkimas ir Dešiniųjų jėgų sąjunga kartu paėmus, buvo daugiausia 13 proc. balsų. Ten Hugo Chavezo opozicijos lyderis buvo atsilikęs ar tai 8, ar tai 7-iais. Taigi, jie turi šansų.

A. Pliuščevas: Bet man atrodo, juos ultra liberalais irgi sunku pavadinti. Tuos, kurie priešgyniauja Hugo Chavezui. Aš kitką norėjau pasakyt. Ten buvo rinkimai, kuriuose opozicija įstengia surinkti 45 procentus. Pas mus, kokia ji bebūtų, ji 45 procentų negali surinkti.

V. Novodvorskaja: Ji ir nesurinks, nes procentų nebelieka. Jeigu paskaičiuosime, kad realūs Putino procentai yra net 60, komunistų realiai kažkur šiek tiek per 20, kur visiems kitiems surinkti 45 procentus? Dar visokių Rusijos liberalų demokratų partijų procentus paskaičiuokite. Šalis nepasirinko Vakarų. Beje, apie vakarietišką pasirinkimą.

Pas mus tik vienas geras įvykis – kovo 17-ąją organizuojamas steigiamasis suvažiavimas, manau, pirmą kartą šalies istorijoje steigiama partija, pavadinta „Vakarietiškas pasirinkimas“.

A. Pliuščevas: Tai Jūs su Konstantinu Borovojumi steigiate?

V. Novodvorskaja: Na, galima sakyti, kad ten organizacinis komitetas. Mano reikalas pašalinis, aš žurnalistė, aš politika neužsiimu. O Konstantinas Borovojus – taip. Ten iš viso du buvę deputatai – Arkadijus Jankovskis ir Konstantinas Borovojus. Kiti – jaunimas.

Žmonės veržėsi, nes pasiilgo dešiniosios partijos. Jau dvigubai pranoksta normą, reikalingą registracijai. Jau yra 55 realios regioninės organizacijos. Žmonės, kurie liko be Rusijos demokratinio pasirinkimo ir Dešiniųjų jėgų sąjungos, nežino, už ką jiems balsuoti. Jaunimas, smulkus verslas, jie nuėjo tenai. Nes jiems reikia kažkaip gyventi. Arba dingti iš čia.

Žmonės, kurie nori išsaugoti save Rusijoje, jie neturi kitos išeities. Kelias tik į Vakarus.

Beje, įsivaizduokite, kaip dabar kremtasi Gazprom‘as. Jie ten Venesueloje pinigus sukišo, arba mūsų naftininkai – į Venesuelą. O dabar špygutę jie iš ten gaus. O šit nereikia dalinti tironiškiems režimams.

A. Pliuščevas: Istorijos patirtis rodo, kad net ir be lyderio mirties apskritai ne visada pasiseka susigrąžinti investicijas.

V. Novodvorskaja: O dabar ji tikrai skėsčios rankomis ir atsisakys mokėti skolas, kurių pridarė Hugas Chavezas.

A. Pliuščevas: Labai daug kas kreipia dėmesį į tai, kad Hugo Chavezas mirė tą pačią dieną kaip ir Josifas Stalinas po 60 metų ir veda kažkokias paraleles. Bet mes Stalinui pateikiame visai kitokias sąskaitas, negu Hugui, kuris kitame planetos pakraštyje ir apskritai su mumis susijęs nebent tik per Gazprom‘ą.

V. Novodvorskaja: „Už jūsų ir mūsų laisvę“ – amžinas šūkis. Chavezas iš tos kategorijos tironų, kurių padorūs žmonės visada neapkęs.

A. Pliuščevas: Palaukite. O koks jis tironas, jeigu opozicija gauna 45 procentus? Kaip Dievą myliu, na, iš tikrųjų. Koks turėjo būti tironas, kad opozicija gautų 45 procentus? Gal pas mus galima ką nors panašiai padaryti?

V. Novodvorskaja: Su savo 55 procentais jis įsigudrino sukišti šalį į butelį, bet, žinoma, ne iki Kubos lygio, nes vis dėlto iki jo Venesueloje buvo šioks toks verslas. Žmonės suspėjo pagyventi kapitalizmo sąlygomis. Atpratinti juos masinėmis represijoms… žinote, Sibiras tolokai. Aš suprantu, kad Putinas galėtų jį išnuomoti, bet gabenti transportiniais lėktuvais Venesuelos piliečius į Sibirą – tai labai daug rūpesčių.

A. Pliuščevas: Aš Jus pertraukiau kalbant apie Josifą Staliną.

V. Novodvorskaja: Taip. Aš noriu pasakyti, kad Josifas Stalinas irgi buvo funkcija, bet tai nereiškia, kad reikia vaikščioti su ikonomis, iš kurių išplėšė Kristų ir vietoj jo įstatė Stalino portretą. Štai už tokią šventvagystę ar nepriklauso ne dveji metai, kaip “Pussy Riot”?

A. Pliuščevas: Dveji metukai?

V. Novodvorskaja: Ne dveji, o dvidešimtukas jau priklauso. Ten kažkoks puskvailis stovėjo prie Stalino kapo. Gerai, jie stovėjo su portretais, apsivynioję juostomis, bet puskvailis, ir niekas neareštavo, stovėjo su ikona, iš kurios išplėštas Kristus ar Dievo Motina ir įstatytas ten Stalinas. Suprantama. Jie dar nepasisotino.

Putino jiems prireikė tam pačiam vaidmeniui, bet, deja, laikai kiti. Informacija kita. Na, o lūžiai tokie pat – sprendžiant iš balsavimų rezultatų, valdžios narkotikas pasiekė liaudį. Ir štai tas filmas, kuris juodąjį sekmadienį parodytas, Vladimiro Černyšovo – tai nusikaltimas žmonijai ir žmoniškumui, filmas „Stalinas su mumis“.

Jie ten labai rimtas išvadas padarė, kad mes gyvename dėka Stalino, kad ir pramonę jis mums sukūrė, ir naujametę eglutę dovanojo, o svarbiausia – išmokė mylėti literatūrą Puškiną ir Lermontovą, O Jegoras Končialovskis, kurį aš iki šiol laikiau padoriu žmogum, o dabar nė vieno jo filmo nebežiūrėsiu, ragino skubiai priimti Staliną ir pakeisti Volgogrado pavadinimą į Stalingrado.

Tik Nikita Michalkovas, vienintelis Stalino priešininkas šioje įstabioje šeimoje. Tai absoliučiai kraupus filmas. Atrodo, kad jie nė neskaitė „Archipelago“. Kaip visada žuvusiųjų skaičių sumažino 40 kartų. Nepadoru. Toks filmas negalėjo pasirodyti ne tik prie Jelcino, jis ir prie Chruščiovo nebūtų pasirodęs.

A. Pliuščevas: Taigi, Valerija Iljinična, diskusija apie Staliną…

V. Novodvorskaja: Tai ne diskusijų klausimas. Kodėl Vokietijoje nėra diskusijų apie Hitlerį?

A. Pliuščevas: Aš to paties norėjau Jūsų paklausti. Žiūrėkite, mes, įsisukę į tą diskusiją, visą laiką kartojame, koks tai buvo siaubas, bet kaip vakar mano kolegė Tonia Samsonova Facebook‘e klausė visų, – na, imkime ir dar pasvarstykime, blogai ar gerai buvo dujų krosnys, padiskutuokime apie tai.

V. Novodvorskaja: Tonia genijus. Jokių diskusijų ta tema negali būti. Matyt, jūs žinote, ko, be žinių, mums reikia? Sąžinės, kurios neturi didžioji dalis žmonių, smegenų, kurių jie taip pat neturi, ir, matyt, reikia to, kas Vokietijoje – 4 metai už apologetiką. Štai ten vienas politinis lyderis pabandė pasiaukštinti tuo, kad Hitleris mums viską davė – autostradas, mes jomis važinėjome.

Kaip gi galima užmiršti? Viskas, sėdo ketveriems metams. Antras pabandė – irgi sėdo ketveriems metams. Na, jeigu žmonės negali savarankiškai padaryti išvadų, vadinasi, valstybė turi įrengti čia kažkokią užtvarą. Jeigu toji valstybė rengiasi eiti link laisvės, demokratijos…

A. Pliuščevas: Tai yra kelias į laisvę – per kalėjimą?

V. Novodvorskaja: Kelias į laisvę veda, deja, per blogio draudimą. Kas mūsų Konstitucijos 12 straipsnio 5 punkte pasakyta? Kad draudžiama kurstyti tarpnacionalinę neapykantą, ne tarp rusų ir sovietikų, kaip pas mus dabar daugiausiai sakoma, ir socialinę nesantarvę. Komunistinė, fašistinė veikla turi būti uždrausta. Baltijos šalyse uždrausta sovietinė simbolika. Pabandykite Baltijos šalyse pradėti girti Staliną. Jūs paprasčiausiai į gatvę negalėsite išeiti, su jumis niekas nesisveikins.

O paskui ateina Didžiosios Britanijos lygmuo, ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kai nereikia nieko drausti. Ten paprasčiausiai nėra komunistų partijos kaip tokios. Ir ji niekur nesibalotiruoja. Štai kaip Estijoje ji pasileido, o jos buvęs lyderis gamina meninę keramiką ir pardavinėja ją turistams. Bet iš pradžių mūsų laisvuose rinkimuose neturi būti tų, kurie išpažįsta nusikalstamą ideologiją – komunistinę, fašistinę.

Jokių kairiųjų frontų. Man labai graudu tai pripažinti, bet mes, pasirodo, esame neveiksmingi ne tik ekonomine ir valstybine prasme, bet ir moraliniu požiūriu. Jeigu žmonėms reikia uždrausti girti Staliną, tai jie ne žmonės. Tai vergai.

A. Pliuščevas: Jums leidus – kitos temos. Duomenys apie Gruzijos politiką Givį Targamadzę įrašyti į Interpolo bazę dėl jo paieškos ir arešto, – pranešė “RIA Novosti”Rusijos VRM spaudos centre. Anksčiau Generalinė prokuratūra pranešė gavusi iš VRM medžiagą, kad paskelbtų G.Targamadzės tarptautinę paiešką.

V. Novodvorskaja: Aš atlikau tokį nedidelį žurnalistinį tyrimą. Paskambinau į Tbilisį savo seniems draugams iš gruzinų inteligentijos. Ir jie man papasakojo, kad tą G.Targamadzę visas Tbilisis pažįsta kaip nuluptą. Kad tai sukčius, apgavikas, aferistas, kad apie jokias revoliucijas – nei demokratines, nei antidemokratines – jis nieko nežino, su Interpolu jo ieško tie, iš ko jis prisigraibė pinigų įvairiems projektams. Tai gruzinų Ostapas Benderis. Bet jis gali suvaidinti mūsų su jumis istorijoje apskritai labai lemtingą vaidmenį. Nes čia kojos dygsta iš Stalino epochos.

Žiūrėkite, tas nelaimingas idiotas Razvozžajevas, Udalcovas, Lebedevas – jie, pasirodo, su užsienio valstybės pagalba ne tik ketino rengti masines riaušes, bet dar ir pakeisti valdžią. Sąmokslas prieš Rusiją. Kad tik tokia dingstim neprasidėtų karas su Gruzija. Nes jie ne veltui pasirinko tą Givį, kuris norėjo perimti pinigų. Jam pasirodė, kad čia kvepia pinigėliais. Bet jis suklydo, jokių pinigėlių nebuvo, nes jokių pinigėlių Rusijos opozicijai – nei protingai, nei kvailai – Valstybės departamentas paprasčiausiai neduoda.

Kaip senas disidentas galiu jums pasakyti, kad Valstybės departamentas niekada nedavė nė cento jokiems tokios rūšies projektams. Na, ir įsitikinęs, kad jokių pinigų jie neturi, jis nusprendė, jog toliau nėra prasmės kabinti ant ausų makaronų ir ramiai pasislėpė artimiausiuose krūmuose. Už tai pirmiausia trys žmonės gali gauti dievažin kokius terminus kalėti, o, antra, mums tik to ir trūko, kad tankai, kuriems niežti vikšrai, patrauktų į Tbilisį ir kad pas mus prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas.

Štai, laikykite, kad Tyrimo komiteto ir FSB sąmokslą mes atskleidėme.

A. Pliuščevas: Jums leidus tęsime ne vien tik apie Tyrimo komitetą. Kol kas apie Audito rūmus. Jie atskleidė, kad nepagrįstai buvo užkeltos olimpinių objektų statybų Sočyje kainos, irgi nesena naujiena, 15,5 milijardo rublių. Tai yra, jie galėjo užkelti. Sudarė tam prielaidas. Tai sakoma žinybos 2012 metų dokumentuose.

V. Novodvorskaja: Taip, ir dar griūna namai ir suyra tuneliai. O aš atlikau dar vieną žurnalistinį tyrimą, neskaitant to, kurį atliko Borisas Nemcovas, kilęs iš Sočio. Bijau, kad biudžete pirmiausia po tos Olimpiados pinigų nebeliks. Antra, toji Olimpiada pavojinga aistruolių bei užsienio ir mūsų sportininkų gyvybei. Štai, jeigu jie dabar mus girdi, aš jiems labai nepatarčiau.

Ir apskritai, net jeigu nekalbėsime apie pavojų gyvybei, tą Olimpiadą reikėtų boikotuoti moraliniais bei etiniais sumetimais. Jokių olimpiadų valstybei, kur nėra demokratijos, kur yra sąžinės belaisvių. Jie ką, galvoja organizuoti olimpiadą Chodorkovskio, Lebedevo Sergejaus Krivojaus, “Pussy Riot” ir visų kitų kamerų fone? Ne. Berlyno olimpiada nuvedė į Antrąjį pasaulinį karą. Hitleris gavo indulgenciją.

Kinijoje irgi nereikėjo rengti Olimpiados. Tai žmonija sužinos, kai Kinija sukaups jėgų, nupenėtų užsienio valiutos injekcijomis ir kai mes turėsime reikalų su tuo klaikiu, totalitariniu skruzdėlynu. O kai dėl šitos Olimpiados, tai ji ne sporto renginys. Tai Putino viešųjų ryšių renginys, dar vienas specialusis projektas. Ir vienintelis sporto laimėjimas, svarbiausias, kuris ten bus pažymėtas – tai, kad jis surengė tą Olimpiadą.

Aistruoliai vienoje naktinėje “Echo” programoje iš anksto papriekaištavo man, nors aš dar nieko nespėjau pasakyti, kad štai aš išvaikau mūsų aistruolius. Olimpiadą galima buvo surengti Austrijoje. Ji buvo tarp pretendentų, ji turėjo visus statinius. Aistruoliai mielai ir pigiau važiuos į Austriją negu į Sočį. Kiti pasižiūrės per televiziją. Niekas nieko nepraras. Paprasčiausiai negalima pritarinėti režimui ir negalima švaistyti tokių didžiulių pinigų.

A. Pliuščevas: Jums priešpriešinis pavyzdys, kurį aš prisiminiau iš tų laikų, kai dar buvau vaikas, bet vis tiek…

V. Novodvorskaja: Olimpiada Maskvoje?

A. Pliuščevas: Žinoma. Ji, man atrodo, tuo aš tvirtai įsitikinęs, yra vienas iš veiksnių, pasitarnavusių Sovietų Sąjungos griūčiai. Man taip atrodo. Ką Jūs apie tai pasakysite?

V. Novodvorskaja: Mes padarėme viską, kad ji pasitarnautų griūčiai.

A. Pliuščevas: O dabar suvažiuos. Tas ir yra. Dabar suvažiuos visi. Tikriausiai jokio boikoto nebus, išskyrus Gruziją. Ir tai Bidzina Ivanišvilis sakė, kad vis dėlto važiuokime…

V. Novodvorskaja: Bidzina Ivanišvilis ne gruzinas, o Rusijos agentas, todėl jis važiuos bet kur.

A. Pliuščevas: Jis Gruzijos premjeras.

V. Novodvorskaja: Michailas Saakašvilis neatvažiuos, Gruzijos demokratai irgi neatvažiuos. Nežinau kaip Obama.

A. Pliuščevas: Atvažiuos visi…

V. Novodvorskaja: Barakas Obama konformistas. Ir gali užtraukti gėdą Amerikai. Bet mūsų pareiga – papasakoti. Kai ant jų užgrius koks nors pastatas, mes už tai neatsakome. Mes perspėjome. Ir tie Sočio piliečiai, kurie mato, kaip visa tai statoma, jie net nevaikščioja šalia tų objektų, jie bijo, kad jie užvirs jiems ant galvos. Jie irgi perspėja, nepaisant to, kad piliečius apiplėšė.

A. Pliuščevas: Kalbu apie tai, kad idėjai demokratinėms ar liberalioms šalims privatizuoti Olimpines žaidynes nepritaria net jų pačių liberalioji bendrija.

V. Novodvorskaja: Toji bendrija puikiausiai suvažiavo į Berlyną. Jeigu paskaičiuosime, kiek paskui toji bendrija prarado žmonių per Antrąjį pasaulinį karą, tai nekenktų iš to pasimokyti. Beje, karas Afganistane – tai 1979 metai.

Jeigu Olimpiada būtų nuodugniai boikotuota, tai galėjo sustabdyti karą. Ir sustabdžiusios tą karą Jungtinės Valstijos, jeigu jos būtų sukomandavusios nevažiuoti visiems kitiems, jeigu jos būtų įstengusios tai sustabdyti, jos nebūtų praradusios 5000 žmonių sugriuvus bokštams dvyniams, nes tai buvo tiesioginis Afganistano karo, modžahedų istorijos, padarinys, to prireikė kaip atsvaros mūsų įsiveržimui.

Paskui tie modžahedai išaugo į bin ladenus ir jo nusikaltėlių govėdą. Niekas žemėje nelieka nenubaustas. Ir tai, kad Kinija visapusiškai maitinama, tai irgi neliks nenubausta. Tikiuosi, mes to nepamatysime, bet mūsų vaikų karta susimokės už tai, nes negalima gyventi vienuose namuose ir bendrininkauti su nusikalstamais režimais, išpažįstančiais nuskalstamą komunistinę ideologiją.

A. Pliuščevas: Pakalbėkime apie istoriją. Jūs pas mus nekalbėjote apie istorijos vadovėlį, bendrą, kurį Putinas sugalvojo?

V. Novodvorskaja: Putinas galėjo išsyk sąžiningai pasakyti, kad jis nori atpratinti žmones mąstyti. Atpratinti žmones mąstyti, gretinti, abejoti, svyruoti. Tikriausiai jis perskaitė Kuzmą Prutkovą ir susižavėjo jo tekstais, ir nusprendė sudaryti bendrą vadovėlį, bendrą radijo stotį, bendrą televizijos kanalą. O kas toliau?

Toliau išaugs uodega tiems, kas naudojasi tokio vadovėlio paslaugomis, ir jie vėl sulips į medį, o pas mus net bananai neauga mūsų klimato sąlygomis. Galim iš anksto paraginti boikotuoti tą bendrą vadovėlį. Tuo pačiu ir Putiną, ir Kremlių. Na, apskritai reikia galvoti, reikia galvoti. Skaityti knygas, mokytis universitetuose ir rengti prielaidas.

A Pliuščevas: Deja, laikas baigėsi. O tai dar paerzintume. Šiandien programos “Ypatingoji nuomonė” viešnia buvo Valerija Novodvorskaja.

Nuotraukoje:žymi Rusijos žurnalistė, politikos apžvalgininkė Valerija Novodvorskaja.

2013.03.18


Prisijunkite prie diskusijos