Valstybė apsimeta, kad mus myli ir gina, o mes darome tą patį…


Print

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnyje sakoma: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Beskaitant “Londono Žinių“ straipsnį apie Lietuvos piliečių  surengtus du piketus prie Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje susimąsčiau – ar per visą Europos Sąjungos ir NATO istoriją yra buvęs toks precedentas, kad šių organizacijų šalių piliečiai būtų protestavę prieš savo valdžią prie savo šalies ambasadų ?

Sukau galvą, ir prisiminiau tik vieną atvejį, kada prie tos pačios LR ambasados Londone bandė protestuoti Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuvių anarchistai. Daugiau tokių protesto atvejų, kada vienos ES ir NATO šalies piliečiai protestuotų prieš savo pačių valstybę prie savo ambasadų, – nepamenu. Na gal kas nors pataisys mane.

Tačiau aš apie visai apie kitką. Lietuvos Respublikos ambasada atstovauja Lietuvos Respubliką, tai yra visų pirma gina ir rūpinasi jos piliečiais. Tačiau “Londono Žinios“ ( http://www.londonozinios.com/v2/permalink/3467.html ) pateikė dar negirdėtą – neregėtą atvejį, kada su savo Valstybės piliečiais, atėjusiais ginti viešo intereso, atsisakė susitikti jų Valstybės ambasadorius. Maža to, kad šis valstybės pareigūnas atsisakė vykdyti savo tiesiogines pareigas, jis dar susiprotėjo prieš savo Valstybės piliečius iškviesti britų policiją. Šnekant paprasčiau, Lietuvos Valstybė ambasadoriaus asmenyje panaudojo svetimos valstybės represines struktūras prieš savo pačios piliečius. Diplomatijos istorija turbūt dar neturėjo tokio precedento. Kalbant premjero Andriaus Kubiliaus žodžiais, “apie tai rašys disertacijas ir vadovėlius“. Na taip gal elgiasi Kinijos, Šiaurės Korėjos, Irano ambasados. Bet kad taip elgtųsi ES ir NATO šalies diplomatinės atstovybės  – tikrai nepamenu. 

Šarūnas Navickis “Londono Žiniose“ rašo: “Vaikų atneštus pliušinius žaisliukus ambasados budėtojas kruopščiai nurinko nuo metalinės ambasadą juosiančios tvorelės. Sekmadienį, nedarbo dieną, niekas iš oficialių ambasados atstovų pabendrauti su mitinguotojais nepanoro. Šeštadienį, remiantis tuo, kad mitingas vyko spontaniškai, buvo iškviesta policija. Lietuvos ambasada deramai laikosi Vilniaus linijos, tuo tarpu susirūpinę lietuviai ir toliau žada mitinguoti laisvomis nuo darbo dienomis. Kaip ir Kaune, mitinguotojų palaikyti atvažiavo grupė baikerių “ (http://www.londonozinios.com/v2/permalink/3467.html).

Įsivaizduoti, kad nedarbo dieną su grupe savo piliečių nepanorėtų susitikti tos pačios Jungtinės Karalystės ambasados Lietuvoje oficialūs asmenys, – neįmanoma. O net mintis, kad Jungtinės Karalystės ambasados darbuotojai kviestų prieš savo piliečius, ginančius viešą interesą,  Lietuvos policiją – a priore daugiau negu absurdiška. Bent aš to neįsivaizduoju. Pamėgintų normalios, pabrėžiu, normalios Valstybės ambasadorius taip pasielgti su savo Valstybės piliečiais, kaip pasielgė Lietuvos ambasadorius Londone, tai toks pareigūnas lėktų iš darbo jau kitą dieną. Beje, Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai vargu ar gerai vertina Lietuvos Respublikos ambasados darbą. Kiek man žinoma – greičiau neigiamai, negu teigiamai.

Lietuvos Konstitucijos 84 straipsnio 2 dalyje  rašoma, kad užsienio politiką formuoja Prezidentas. Tas pats Prezidentas ir skiria diplomatinių misijų vadovus. Taigi diplomatinės misijos vadovas atstovauja ne tik Lietuvos Respubliką, bet yra asmeniškai tam įgaliotas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Prievarta gimdo prievartą. Abejingumas gimdo dar didesnį abejingumą. “Atitrūkimas nuo liaudies ir kritimas – kaip komentavo Kysos Vorobjaninovo nukritimą nuo scenos du “teatralai“ pagal Ilfą ir Petrovą pastatytame filme “12 kėdžių”. Sovietmečio laikais buvo toks populiarus anekdotas – “Valstybė apsimeta, kad mums moka, o mes apsimetam, kad dirbam“. Žiūrint į šią tragikomišką situaciją tokį anekdotą galima perfrazuoti į posakį “Valstybė apsimeta, kad mus myli ir gina, o mes darome tą patį“.

Tačiau juk Valstybė – tai ne įvairiausio rango ir kastų pareigūnai ir valdininkai, o mes. Taip rašoma LR Konstitucijos 2 dalyje. Tai yra Lietuvos Respublika savo įgaliotų asmenų vaidmenyje nesiskaito su Konstitucija, o ne su Tauta. Tai Valstybė vadžios vyrų ir moterų asmenyse paskelbė visuomenei karą, o ne atvirkščiai.

Nemoku ir nemėgstu rašyti ilgų tekstų. Tą palieku įvairiausių kastų ir pakraipų lopatologams. Tačiau rašydamas šį tekstą prisiminiau šauniojo kareivio Šveiko pasakojimą apie pašto viršininko žmoną, po jo mirties tapusią to paties pašto viršininke. Po begalės bylinėjimųsi ir skundų medicinos ekspertų komisija pripažino ją idiote, tačiau galinčią užimti bet kokią valdišką tarnybą.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Vadimas Juška.

2010.05.17


Prisijunkite prie diskusijos