Vasaros atostogos (ne)išgelbės nuo nuolatinio streso?


Print

Internete gausu patarimų, kaip mažinti nuolat patiriamą stresą. Tačiau, pasak specialistų, nė vienas būdas nebus veiksmingas ilgą laiką, jei streso valdymas netaps įpročiu. Tokiu, kaip nuolatinių, ilgalaikių įgūdžių formavimas.

„Žmonės kažkodėl linkę pro pirštus žiūrėti į nuolat patiriamo streso pasekmes, nors nevaldomas jis neigiamai veikia jų viso gyvenimo kokybę – sukelia sveikatos, darbingumo, bendravimo ir kitų problemų. Ne vienas, veikiamas ilgalaikio streso, linkęs griebtis destruktyvių priemonių, tokių kaip cigaretės, alkoholis, raminamieji vaistai, arba tiesiog išsilieti ant artimųjų“, – sako „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius.

Specialisto teigimu, taip stengiantis save apgauti, jog situacija yra kontroliuojama, ir užsisukama uždarame nevaldomo streso rate. „Tada jau nebepadeda nei atostogos, nei internete rasti patarimai, kaip kovoti su stresu, nei įsitikinimas, kad stresas yra normali būsena, skatinanti įveikti visus gyvenimo iššūkius. Tačiau organizmo neapgausi – jis pradeda reaguoti įvairiais fiziniais ir psichiniais sutrikimais, – pastebi L. Mackevičius. – Todėl, norėdami nepatekti į tokią būseną, kad ir kaip bauginančiai skambėtų, turime keisti savo mąstymą ir elgesį negrįžtamai. Tai yra įgūdis, kurį reikia nuolat tobulinti.“

Pasak „StressOff“ įkūrėjo, norint, kad streso valdymas taptų įpročiu, labai svarbus veiksnys – žmogaus motyvacija. Čia gali pagelbėti ne tik artimųjų palaikymas ir pagalba, bet ir profesionalaus specialisto paaiškinimas ar nukreipimas tinkama linkme.

„Kartais pasirinkta netinkama priemonė gali ne tik nepadėti numalšinti streso, bet ir sąlygoti priešingą reakciją – sukelti organizmui papildomą stresą. Būtent todėl moksliniais tyrimais paremta ir į sprendimus orientuota specializuota streso valdymo programa „StressOff“, paruošta pagal Kanados streso instituto rekomendacijas, yra pritaikoma kiekvienam žmogui asmeniškai, – sako L. Mackevičius. – Nustačius konkretaus žmogaus dominuojantį streso tipą, sudaromas individualus veiksmų planas, apimantis pagrindinius streso valdymo įgūdžius. Taip ne tik „sutvarkomos“ neigiamos streso pasekmės, bet ir ilgainiui stresas pradedamas valdyti, arba, kitaip tariant – šalinamos priežastys nevaldomam stresui pasireikšti.“  

Yra išskiriami penki esminiai streso valdymo įgūdžiai. Trys iš jų dažniausiai minimi populiariuose patarimuose: teisinga mityba, atsipalaidavimas ir tinkamas fizinis aktyvumas. Ketvirtasis – tai savo poreikių ir lūkesčių išsiaiškinimas bei siekimas juos patenkinti kiekvieną dieną. Penktasis įgūdis, kurį reikia lavinti, yra kokybiškas ir pasitikintis bendravimas su aplinkiniais bei savimi. L. Mackevičius pastebi, jog išsiugdyti vieną įgūdį prireiks bent 4-5 savaičių individualaus darbo su savimi bei sąžiningo specialistų parengtų rekomendacijų laikymosi.

„StessOff“ – tai moksliniais tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Šios filosofijos atskaitos taškas yra Hans‘o Selye‘o (1907-1982), vieno žymiausių austrų-kanadiečių endokrinologo, dar vadinamo „Streso tėvu“, atradimai. Moksliniais tyrimais, trukusiais 24 metus, mokslininkas atskleidė streso fiziologijos esmę bei jo įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tiriamųjų buvo beveik 100 tūkst. – JAV, Kanados bei Italijos įmonių bei įstaigų darbuotojų. Tyrimo metu buvo nustatyti šie pokyčiai:

 

Po 4 mėnesių

Po 8 mėnesių

Kūno amžiaus „jaunėjimas“

3,5 metų

11,4 metų

Nedarbingumo sumažėjimas

42%

56%

Vizitų skaičiaus pas gydytojus sumažėjimas

28%

53%

Kraujo spaudimo sumažėjimas

51%

91%

Komforto jausmo padidėjimas

41%

62%

Neadekvačių reakcijų į stresą sumažėjimas

41%

49%

Atsistatymo po streso laiko sumažėjimas

28%

38%

Gebėjimo sąmoningai atsipalaiduoti padidėjimas

17%

37%

Pradingo nerimas/pasitaisė nuotaika

32%

68%

Imunoglobulino (IgG) A padidėjimas*

24%

31%

T ląstelių padidėjimas**

21%

28%

 

* IgG (dar kitaip žinomų, kaip antikūnų) gamyba – tai imuninė organizmo reakcija į infekcijas.

** T ląstelės (dar kitaip žinomos, kaip T limfocitai) lemia ląstelinį imunitetą t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbios imuniteto reguliacijai

Informacijos šaltinis – RsV agentūra AD VERUM.

2014.06.04; 05:11


Prisijunkite prie diskusijos