Vatikano banko paslaptys: karas dėl pinigų apnuodijo Vatikaną


Print

Paslėpti manevrai ir įtarimai pinigų plovimu neigiamai paveikė Vatikano banko reputaciją. Taip tvirtina Concita de Gregorio laikraštyje “La Repubblica”.

Benediktas XVI vasario 17 dieną kalbėjo, kad neleistina naudotis Dievu savanaudiškais tikslais ir perspėjo per daug nevertinti materialinių gėrybių, pastebi žurnalistė

„Gundytojas klastingas. Jis stumia link netikrų vertybių, versdamas patikėti, kad vienintelė tiesa – tai valdžia ir tai, kas tenkina materialinius poreikius. (…) Mums nebaisi kova“, – pasakė Popiežius. Materialiniai poreikiai. Pinigai. Gundymas valdžia. „Ar mes norime būti vedžiojami už pavadėlio, ar eiti paskui Dievą?“ – paklausė tikinčiųjų Popiežius.

„Sekmadienio pamoksle trūko vardų ir pavardžių, bet nuskambėjo tikslus kaltinimas struktūrai, korumpuojančiai Bažnyčią“, – pasakė kardinolas, ilgą laiką dirbęs Vatikano finansinėse struktūrose. Kitaip sakant, Popiežius turėjo omenyje Vatikano banką, tvirtina straipsnio autorė.

„Prisiminkime, kad 2013 metų sausio 1 dieną visi Vatikano bankomatai nustojo funkcionuoti. Buvo užblokuotos visos tranzitinės akcijos, vykdytos “Deutsche Bank” ir“Banca d'Italia”. Vatikanas, kaip valstybė, kuri nėra ES narė, keičiasi informacija nepakankamai, sakoma oficialiame dokumente. Bankas nesilaiko pasipriešinimo pinigų plovimui normų. Komisija, paskirta 2011 metais tikrinti Vatikano banko veiklą, po šešių mėnesių nuo įsteigimo buvo paleista. Kas ją paleido?

Valstybės sekretorius Tarcizijus Bertonė, kuris nusprendė blokuoti pasikeitimą informacija ir galimybę inspektuoti. Niekam nebuvo leista dirstelėti į Banko saugyklas. Tai galėjo daryti tik pats T.Bertonė ir banko generalinis direktorius Ciprianis – pagrindinis šios istorijos veikėjas“, – rašo straipsnio autorė.

„Prisiminkime Vatileaks bylą, laiškus, dingusius iš Popiežiaus apartamentų, kuriuose buvo informacijos apie Vatikano banko veiklą, – tęsia žurnalistė. – Dabar mes galime kalbėti apie tai, kad tikrumoje tas, kas paviešino tuos popierius, padarė paslaugą Benediktui, parodęs, jog atėjo metas kovai“.

Tiriant Vatikano banko veiklą išaiškėjo, kad vienintelis Ciprianis žinojo, kas yra banko įsčiose, sakoma straipsnyje. Atsakydamas į tyrėjų klausimus, buvęs Vatikano banko prezidentas Gottis Tedeskis sakė, kad banko tarnautojai pasauliečiai neprieidavo prie dokumentų. „Kiek mums žinoma, – pasakė vienas tarnautojas, – banko saugyklose galėjo būti bin Ladeno ir Rinos (mafijozų bosės) pinigų. Mes užklausėme duomenų, bet mums jų nesuteikė“.

Vatikano banke veikė toks mechanizmas, – aiškina leidinys, – einamąsias sąskaitas galėjo atidaryti tik dvasininkai, religiniai institutai ir Vatikano piliečiai. Iš viso apie 25 tūkst. žmonių. Kiekvienas iš jų galėjo deleguoti teisę naudotis savo sąskaita kam panorėjęs, neribojant įgaliojimų kiekio ir be privalomos registracijos.

Kitaip sakant, dvasininkas – sąskaitos savininkas galėjo suteikti teisę naudotis kapitalu kad ir žmogui iš Provencano klano. Tada visiškai aišku, kad Vatikano banke bet kas galėjo „plauti“ pinigus, pradedant politikais ir baigiant nusikaltėliais“, – rašo straipsnio autorė.

„Didžiulė skalbyklė, tamsios pasaulietiškų interesų įsčios. Pinigai. Valdžia. Ir nusenęs Popiežius, kuris nebeturi jėgų vienas priešintis valdžios, vidaus ir išorės, struktūrai, kuris turi tik vieną instrumentą kovoje vardan Dievo – save patį“, – apibendrina Concita de Gregorio.

Šaltinis: “La Repubblica”

2013.03.04


Prisijunkite prie diskusijos