Vatikano slaptojo archyvo prefektas – Pijaus XII pontifikato archyvai bus atidaryti po metų ar dviejų


Netrukus, po metų ar dviejų, bus atverti viso Pijaus XII, vadovavusio katalikų Bažnyčiai 1939-1958 metų laikotarpiu, pontifikato archyvai, – per spaudos konferenciją, pristatant parodą „Lux in arcana“ Romoje, pareiškė Vatikano slaptojo archyvo prefektas monsinjoras Sergio Pagano.

Sprendimą apie tikslią atidarymo datą priims Benediktas XVI, kuris buvo išreiškęs troškimą, kad archyvai atidarymui būtų paruošti pagal galimybes greičiau.

Pijaus XII pontifikato laikotarpio archyvai yra įdomūs istorikams, kurie tiria II Pasaulinio karo aplinkybes, Bažnyčios santykius su nacistiniu režimu ar su holokaustu. Čia verta dar kartą paminėti, kad Vatikano archyvus apibūdinantis žodis „slaptasis“ yra iš lotynų kalbos kilusi dviprasmybė.

Vatikano archyvas yra atviras istorikams kaip ir daugybė kitų archyvų, jame nėra slepiamos kokios nors ypatingos paslaptys, kaip kad mėgsta teigti tam tikro žanro romanų rašytojai. Terminas „slaptasis“ prieš keletą šimtų metų lotynų kalba paprasčiausiai reiškė ir, Vatikano archyvų atžvilgiu, toliau reiškia „privatus“ archyvas, tarnaujantis popiežių reikmėms. Tačiau yra laikomasi bendros tarptautinės praktikos atverti archyvus praėjus keliems dešimtmečiams nuo juose dokumentuotų įvykių.

Po Pijaus XII mirties pasirodė kelios knygos, kartais su ne visai skaidriomis intencijomis, apie tai, kad popiežius simpatizavo nacistiniam režimui, buvo nukaltos ir tokios skambios etiketės, kaip kad „Hitlerio popiežius“. 1965 metais išleistų 12 tomų dokumentų apie Šventojo Sosto veiklą II Pasaulinio karo laikotarpiu, bendraamžininkų liudijimai, įvairios istorinės studijos jau dabar aiškiai rodo tokių tvirtinimų melagingumą, nors tam tikrose ideologinėse aplinkose apie tai ir toliau kalbama.

Vis tik ir gerokai blaivesnio požiūrio žmonės, istorikai svarsto – ar Pijus XII, nors nebuvo ir negalėjo būti visa savo prigimtimi antikrikščioniško režimo draugas, neturėjo daug kategoriškiau pasmerkti, kritikuoti šį režimą ir jo nusikaltimus, negu kad smerkė savo laiku?

Suprantama, kad atsakymų į šiuos klausimus galima rasti būtent archyvuose. Kai kurie nekantraujantys įtarinėjo, kad jų atidarymas yra vilkinamas. Aukšti Vatikano pareigūnai tai yra ne kartą paneigę – paprasčiausiai keliolikos milijonų puslapių dydžio archyvo su turimomis pajėgomis nors paviršutiniškam sukatalogavimui ir paruošimui istorikų darbui, kaip buvo pasakyta dar 2008-aisiais, „reikės šešių ar septynių metų“. Beje, tikėtina, kad dalis tų, kurie šiandien garsiai reikalauja archyvo atidarymo atėjus šiam laikui jo realiu turiniu nebesidomės, nes jis ir nebuvo jiems svarbus.

Monsinjoras Pagano pridūrė, kad Benediktas XVI norėjo greitesnio archyvų atidarymo būtent todėl, kad būtų atsakyta Pijaus XII, kuriam šiandien yra užvesta beatifikacijos byla, pontifikato kritikams.

Nuotraukoje: Popiežius Pijus XII (1876 – 1958), Bažnyčią valdęs sunkiu XX amžiaus istorijos laikotarpiu.

Parengta pagal Vatikano radijo pranešimus

2012.03.06

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *