Vienas iš didžiausių apiplėšimų pasaulio istorijoje surengtas Moldovoje


Per bankų aferą, kurioje dalyvavo trys Moldavijos bankai 2010–2014 metais, buvo pagrobta suma, atitinkanti aštuntadalį tos šalies ekonomikos metinės produkcijos, tai yra, sąlyginai kalbama apie vieną iš didžiausių apiplėšimų pasaulio istorijoje.

Sukčiavimo schemos detales, remdamasis Amerikos audito kompanijos Kroll pranešimu, skelbia leidinys The New York Times. Straipsnio autoriaus Endriu Higinso požiūriu, „skandalas padrąsino ir įkvėpė promaskvietiškas jėgas, dalyvaujančias atkaklioje kovoje už buvusios SSSR šalis“.

Pirmoji informacija apie piktnaudžiavimą trijuose bankuose – Banca de Economii, Banca Sociala ir Unibank pasirodė pernai lapkritį, kai Moldavijos Centrinis bankas įvedė šiose kreditinėse įstaigose specialaus valdymo režimą.

Gegužės mėnesį Moldavijos parlamento spikeris Andrianas Kandu paskelbė savo asmeniniame tinklaraštyje konfidencialią ataskaitą, parengtą kompanijos Kroll Centrinio banko užsakymu. Pasak to dokumento, minėti bankai 28-erių metų moldavų oligarcho Ilano Šoro iniciatyva „be jokio komercinio pagrindimo“, pradėjo kredituotis kituose bankuose, o kreditai, beje, paimti vienoje vietoje, būdavo išmokami pasiskolinus kitoje, ir taip toliau. Kandu palygino šią sistemą su finansine piramide.

Iš viso trys bankai, dabar paskelbę bankrotą, paėmė kreditų už 750 mln. dolerių ir „pagal visus požymius, neketina jų grąžinti“. Kitaip sakant, skaičiuojant procentus, buvo pagrobta apie 1 mlrd. dolerių. Kroll ekspertai išsiaiškino, kad iš viso per dvi dienas – 2014 metų lapkričio 25 ir 26 – Šoro kontroliuojamos kompanijos pervedė apie 600 mln. dolerių į „paslaptingas ofšorines kompanijas“. Tyrėjai mano, kad Šoras galėjo turėti „galingų bendrininkų“, ir neatmetama, kad prie aferos yra prisidėję „žmonės iš vyriausybės“.

Šiuo metu Šorui skirtas namų areštas, jis gyvena „savo erdviame gyvenamajame komplekse Kišiniove“, kur jį saugo ir policija, ir privatūs apsaugininkai iš firmos Klassica Force. Kandidato vietiniuose rinkimuose statusas jam suteikia imunitetą nuo teisminio persekiojimo. Jis atmetė kaltinimus sukčiavimo schemos organizavimu, o Kroll specialistams priekaištavo, kad jie savo išvadų nepatvirtino „dokumentiniais įrodymais“.

Šoras pripažino, kad Banca de Economii turėjo „nepalankių“ kreditų, tačiau pareiškė, kad jie paveldėti iš ankstesnės vadovybės, ir iki banko akcijų pirkimo jis apie juos nežinoj, o kai sužinojo, tai nusprendė tylėti, nes tokios informacijos pagarsinimas būtų „neišvengiamai sužlugdęs visą bankų sistemą“.

Dokumentiniai įrodymai, apie kuriuos kalbėjo oligarchas, galėjo būti Volkswagen markės furgone, aptiktame Jalovenuose, nedideliame miestelyje į pietvakarius nuo Kišiniovo. Iš mašinos liko tik „apdegę griaučiai“, o keleivių sėdynių vietoje policininkai rado „storą sluoksnį baltų pelenų“. Mašina priklausė tai pačiai apsaugos agentūrai Klassica Force ir buvo laikoma pavogta.

Be to, buvo pranešama, kad dingimo momentu joje buvo 12 maišų su Banca de Economii kreditų dokumentais. Po to, kaip pažymi Kroll, „įtartinomis aplinkybėmis“ automobilis sudegė. Pasak Higinso, „atrodo, niekas, išskyrus Šorą, netiki, kad automobilį pavogė ir sudegino vagys“.

Kandu nuomone, buvo realizuota „primityvi schema“, turėjusi nuslėpti įkalčius. Jo požiūriu, „tai buvo kvaila klaida. Negalima paprastai sudeginti mašiną ir manyti, kad viskas dingo. Pinigai palieka pėdsakus“.

Su juo dalinai sutiko ir Šoras: jis sakė, kad bandyti tokiu būdu užglaistyti pėdsakus gali tik „neraštingi žmonės“, juk buvo daromos dokumentų kopijos. „Nėra jokios prasmės sudeginti tuos dokumentus, net jeigu tai ir šautų kam nors į galvą“, – pridūrė verslininkas.

Moldavijos Centrinio banko vadovas Dorinas Dragutanus mano, jog tikrasis mašinos sudeginimo tikslas buvo užmaskuoti tą tikėtiną aplinkybę, kad Banca de Economii neturėjo atsiskaitymo už kreditus dokumentų. „Jeigu jūs atliekate suklastotas operacijas ir netvarkote dokumentacijos, jums reikia kaip nors pavaizduoti, kad dokumentai dingo“.

Kaip rašo Higinsas, skandalas tapo „politine dovana“ prorusiškai Socialistų partijai. Tikimasi, kad naujienos apie aferą pagerins jos rezultatus vietiniuose rinkimuose, kurie vyks birželį. „Kuo daugiau pinigų duoda Europa, tuo daugiau mūsų oligarchai vagia“, –  komentavo žinią Moldavijos socialistų lyderis Igoris Dodonas. Kandu, kuris, priešingai, orientuojasi į Europą, atsakė, kad Banca de Economii buvo žinomas kaip ankstesniųjų vyriausybių, kuriose dominavo kairieji, „melžiama karvė“.

Šaltinis: The New York Times

2015.06.12; 05:10

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *