Vienas litas, išleistas alkoholiui, atneša keturis litus nuostolių


Print

Labai dėkingas esu tiems TS-LKD ir kitų partijų nariams, Seimo nariams, Ministrams, kurie Seime atmetė pasiūlymą įteisinti “tautiniu paveldu“ pavadintą naminės gamybą ir legalizuoti  prekybą ja. Mano broliai  ir seserys, mano pusbroliai ir pusseserės, mano kaimynai ir draugai, su kuriais mokiausi pradžios mokykloje ir vėliau, nukentėjo nuo alkoholio – jų mažai sveikų ir gyvų  beliko.

Dėl šitų, valdžios vyrų švelniai vadinamų “vanagų“ abejingumo, tingumo, 50-imt tarybinės valdžios metų ir 20-imt Nepriklausomybės metų nebuvo pažabota pogrindinės naminės ir kontrabandinės degtinės prekyba. Jos mastai didžiuliai – jie sudaro apie 30 proc. nuostolį valstybės biudžetui. Štai kur didžiulės nepanaudojamos biudžetui lėšos…

1947 m. vasario mėnesį mano tėvas, apimtas širdgėlos dėl  NKVD stribų nužudyto mūsų kaimyno, Steigiamojo  Seimo nario  V. Beržinsko (jo atminimui pastačiau koplytstulpį), pas “bobutę“ kaimynę užgėrė naminės, pakeliui į namus pargriuvo ir užmigo. Kaimynai  radę parvedė namo. Susirgęs plaučių uždegimu tėvas mirė. Tada pasibaigė mano ir mano brolių vaikystė. Neturėdamas 14 metų plėšiau tarybinės kariuomenės nustovėtus, gazuoliu aplaistytus tėvo savanorio dirvonus, 10 metų brolis Mindaugas arklį vedžiojo, aš ariau. Sėjau ir pjoviau, kirtau rugius, kviečius, brolis pėdus rišo. Toji “bobutė”, matyt, jausdama kaltę, išmokė mus agurkus auginti.  Po Kalėdų, Naujųjų metų lankiau septynmetę . Prasigyvenome, kol motinos nenuvarė į kolchozą.

1918 metais atkurtos Vyriausybė, Steigiamasis Seimas turėjo valią, supratimą, kompetenciją. Jos ekonomistai skaičiavo, kad  vienas litas, išleistas alkoholiui, duoda keturis litus nuostolio. Krikščionys demokratai, vadovaujami M. Krupavičiaus, socialdemokratai – S. Kairio,  priėmė alkoholio monopolio įstatymą. Kipras Bielinis nusižiūrėjęs, kad iš linų monopolio pelnosi tik žydeliai, tą monopolį ekonomiškai pagrindė. Dabar jis davė valstybei pelną ir gerai veikė. Aš jį atsimenu. 1940 metais atėję sovietai Bukauską, monopolio laikytoją, nudaigojo,  o 1944-aisiais sugrįžę čia įrengė stribinyčią.

M. Krupavičius, prieš darydamas žemės reformą, išnagrinėjo popiežiaus Leono XIII raštus. Išnagrinėjo šv. Augustino palikimą, Markso raštus. M. Krupavičiui pavyko įrodyti savo vyskupams ir kitiems, kad žemės reforma neprieštarauja nei Dievo, nei žmonių moralės įstatymams. Jis per pusantrų metų atliko žemės reformą, kurią ir kaimynai, ir Europa pripažino labai vykusia. Kumečiai, mažažemiai, grytelnikai,  savanoriai tapo valstiečiais, nebesidairė į Rytus. Lenkų dvarininkai išsinešdino į Varšuvą pas savo sūnus legionierius.

Šiandien, po 20 metų trunkančios žemės reformos, net kaime gyvenantys žmonės neturi ko valgyti. Žemę, namus pagal KGB planą išsigrobstė jai artimi žmonės. Ir mano tėvo savanorio, dėdės, kūrusio Lietuvą žemę. Jo namus, žemę prichvatizavo. Tokie patys bolševikinių teismų darbuotojai Lietuvos vardu tai įteisino.

Kaip rasti problemos geriausią sprendimą, nuo kurio priklauso valstybės bei žemesnių vienetų likimas? Mūsų valdantieji Lietuvai geriausio sprendimo neieško, nes jiems jis būtų nenaudingas. S. Kairys sakė: “Kas Lietuvai gerai, tai ir man gerai.“ “Jiems“ toks pasakymas netinka. Senajame ir Naujajame Testamentuose, Kristaus mokyme buvo aiškinama vyno žala žmogaus sveikatai, dorovei. Kristaus amžininkas Seneka savo “Laiškuose Liucijui“ minėjo, kad Aleksandras Makedonietis, nugalėjęs daugybę tautų, pats buvo nugalėtas vyno. Išgėręs jis netekdavo proto ir užmušdavo geriausius pavaldinius, o paskui išsiblaivęs graudžiai verkdavo. Antonijus labai mylėjo karalienę Kleopatrą, bet dar labiau mėgo gerti vyną. Jo išgėręs liepdavo pavaldiniams nukapoti jam neįtikusių tarnų rankas ir čia pat spėdavo, kokiam tarnui tos rankos priklausė. Jį išdavė savi legionai, o Kleopatra nusižudė, prisidėjusi prie krūties nuodingą gyvatę.

Po karaliaus Jono Sobieckio 1696 m. mirties (jam vadovaujant ties Viena buvo visiškai sumušti turkai) Žečpospolitą, stipriausią Europos valstybę, sužlugdė vynas ir degtinė.

Nejaugi mūsų valdžios vyrai nėra skaitę. Adolfo Šapokos “Istorija“, nejaugi negirdėjo apie Motiejaus Valančiaus žygdarbį? Nejaugi jie nežino rusų paprastų baudžiauninkų  žygdarbio, kai jie, niekieno neraginti, atsisakė gerti dykai siūlomą degtinę. Jie šaukė, kad juos nuodija, rėkė: “Gelbėkime Rusiją“ (tas pats vyko ir mano Raudondvaryje). Valstiečius mušė, sodino kalėjiman, trėmė. Juos palaikė rusų inteligentija, cerkvė, kuri susipyko su caro valdžia. Ji buvo priversta pavaryti žydus nuo karčiamų nuomavimo, dvarininkams uždraudė gaminti arielką – valstybinės gamyklos ėmėsi gaminti “švarią degtinę“. Tačiau protestai nesiliovė.

Taip atėjo XX amžius. Caras ruošėsi karui su Japoniją. Sunkiai sekdavosi surinkti girtus vyrus karan. Caras paskelbė alkoholio monopolio įstatymą. Tas įstatymas išsilaikė ir per bekrauję Vasario revoliuciją, ir po bolševikų kruvino perversmo. Per tuos įvykius Petrograde, Nevos prospekto rūsių saugyklos buvo sudaužytos, vynas ir degtinė išpilti žemėn. 

Rusų alkoholio monopolio įstatymas išsilaikė iki 1936 metų. Stalinas ruošėsi pasauliniam karui ir jam reikėjo patrankų mėsos. Monopolio įstatymas buvo atšauktas.

Trisdešimt metų pradirbau medicininės technikos inžinierium įvairiausiuose ligoninėse, psichiatrinėse, alkoholio profilaktoriumuose, kalėjimuose. Mačiau daug alkoholio sužalotų žmonių. Man buvo gaila jų ir jų artimųjų, jų vaikų. Vadinamoje socialdemokratų partijos veikloje dalyvauja du iškilūs gydytojai – Vytenis Andriukaitis ir Juozas Olekas, su kuriais kartu atkūrėme LSDP. Jau tuomet pastebėjau kai kurių dvilypumą. Sausio įvykių metu ir po jų man visiškai išryškėjo socialdemokratų partijos vadų politinis, moralinis veidas. 1991 m. sausio 10-osios ryte, kai pareikalavau vykdyti taryboje protokoluotus įsipareigojimus, vieniems važiuoti ieškoti pagalbos į Rytus, kitiems į Vakarus, likusiems eiti ginti AT, vienas docentas, dekanas D. K. mane “protino“: “Viskas, Lietuvai galas, ten šaudys, saugokime savo žmones, pasaulis mūsų nesupras. Po dvejų, trejų metų mes vėl pasirodysim“.  Aš išvažiavau į Maskvą. Pavyko sukelti  maskviečius. Jie sausio 20 dieną Maniežo aikštėje surengė Vilniui palaikyti šimtatūkstantinį mitingą. Po jo mano socialdemokratai vėl pasirodė.

Kodėl šie gydytojai, suvokdami apie alkoholio tiesiogiai ir netiesiogiai sukeltas ligas, mirtis, tragedijas, nesiima žygių Lietuvoje keisti padėties?  Nesinaudoja, kaip M. Krupavičius, ankstesnių laikų žmonių protu, patyrimu, mokslu ir nesiūlo Lietuvai naudingų, teisingų, praeityje daug kartų pasiteisinusių įstatymų pataisų? Kai kurie balsuoja už alkoholiu paremtą valstybės biudžetą. (Tokį biudžetą kasmet sutaisydavo Maskva). Kaip kai kurie gydytojai nevykdo Hipokrato priesaikos, taip kai kurie socialdemokratai nevykdo socialinės politikos. Skelbė – jokios revoliucijos, tik evoliucija, kol komunistai pasivadinę socialdemokratais, netapo Dreizerio, Emilio Zola laikų grobuoniškais, laukiniais kapitalistais. Dalyvavo kuriant “Leo.LT“ aferą. Dar 1988 metais komunistai pradėjo vykdyti KGB planą prichvatizuoti Lietuvos turtą. Aišku, bolševikiniams socialdemokratams, kaip ir Stalinui, reikalingi tamsūs, alkoholio paveikti žmonės, kuriuos būtų galima pirmai progai pasitaikius pavaryti nuo žemės ir išvežti į Didžiasalį. Daug tokių jau išvežta. Jie sulaužė S. Kairio, K. Bielinio testamentus. Tačiau vis dėlto jie save laiko inteligentais. Bet štai ką apie inteligentus XIX pabaigoje sakė didelis Lietuvos švietėjas Leonas Petkevičius, Bitės Petkevičaitės tėvas:

“Tik toks žmogus nusipelno garbingo inteligento vardo, kuris darbuojasi liaudies naudai, stengiasi kelti jos gerovę ir kultūrą, visa širdimi atsiliepia į visus jos vargus. Žmonės, kurie mokyti ir kurie savo mokslu liaudies nešviečia – stovi žemiau už kiekvieną tamsuolį, nes įgijęs tokią brangenybę, turtą, šviesą niekais leidžia, naikina“.

Taigi  V. Andriukaiti, J. Olekai, ar jūs esate šviesuoliai?

Internete pasirodė žinios, kad ruošiamasi piginti alkoholį, ilginti jo pardavimo laiką, leisti juo  prekiauti spaudos kioskuose ir taip daugiau pajamų į iždą surinkti. Dėl Dievo meilės, nedarykite to. Ryžkitės, priimkite griežtus įstatymus, be gailesčio konfiskuokite “bobučių“ užlaikomus kromelius, degtindarių, kontrabandininkų namus, jų turtus. Tokie 20-imt metų valstybei kenkė – jie nusikaltėliai. Ištremti juos į Didžiasalį pas savo aukas, ir bus kuo iždą papildyti. Seniai laikas taip padaryti. Turi gi būti valstybėje tvarka ir teisingumas.

O be teisingumo, anot  šv. Augustino, valstybė tėra didelė plėšikų  gauja. Šiandien Lietuva tokia ir yra. Prisiminkim, kaip aludariai ir vadinamieji kairieji rėkė, kad krepšinis ir alus vienija mus. Verkė, kad be alaus krepšinis žlugs ir trukdė priimti įstatymą. Nežlugo. Valstybės ne ant alkoholio laikosi, tik nuo jo žlunga. Ugniniu vandeniu buvo sunaikinti Amerikos indėnai, Sibiro tautelės.

Štai paskutinės žinios: “Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija vėl skelbia metų nominacijas, kuriomis siekiama paviešinti visuomenės veikėjus/organizacijas, kurie pastaraisiais metais darė įtaką alkoholio ir tabako kontrolės politikai. Šiais metais skelbiamos nominacijos: „Daugiausiai tabako ir alkoholio politiką žlugdęs politikas“, „Geriausias asmeninis pavyzdys skatinant blaivią gyvenseną“, „Stipriausiai tabako ir alkoholio kontrolę stabdanti institucija“, „Pažangiausias politikas ar institucija tabako ir alkoholio kontrolės srityje“, „Blogiausias politiko elgesio modelis“, „Agresyviausia įmonė“.

Rinkime ir mes. Viešinkime pavardes tų, kurie girdo tautą.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Jurgis Bielinis.

2010.10.23


Prisijunkite prie diskusijos