Vienuoliai su antpečiais


Print

Praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje sovietinės Bulgarijos specialiosios tarnybos „Državna sigurnost“ (DS) maksimaliai pasistengė, kad jos agentai vienuoliai infiltruotųsi į Zografou vienuolyną ant Ato kalno.

Manoma, kad  „vienuoliai su antpečiais“ plušėjo tikrai ne viename Bulgarijos vienuolyne. O pačiuose svarbiausiuose, turtingiausiuose vienuolynuose DS agentų būta ir po keliolika asmenų.  

O gudruoliška ir tuo pačiu labai slapta operacija Zografou vienuolyne buvo siekiama ne tik perimti į savo rankas vienuolių „dvasios“ kontrolę, bet ir uždėti letenas ant Ato lobių – retų knygų, aukso, brangakmenių, ikonų bei kitokių religinių istorinių relikvijų.

Kaip rašo “Le Figaro” laikraštyje Aleksandras Levis, informacija apie slaptąją operaciją, pavadintą „Citadelės“ vardu, iki šiol kruopščiai slepiama, kai kurie tyrinėtojai ir specialiųjų tarnybų specialistai būgštauja, kad ją anų laikų saugumiečiai galėjo net sunaikinti, nenorėdami viešumo. Mat ši operacija – per daug nešvari.

Tačiau kai kokių įrodymų vis dėlto esama. 2012 metų sausio mėnesį buvo išspausdintos Bulgarijos stačiatikių bažnyčios aukščiausių hierarchų, bendradarbiavusių su sovietine DS, dosjė. „Mums „Citadelei“ reikėjo aukštos kvalifikacijos agentų, sugebančių ilgai ten gyventi neišsiduodant“, – cituoja leidinys Varnos metropolitą Kirilą, žinomą DS kaip „agentą Kovačevą“. Kartu su kitu vienuoliu – Natanailu – jis atsidūrė tarp vienuolių, užverbuotų dar būdami labai jauni.

Iš pradžių jie išklausė išsamų instruktažą apie žvalgybinę veiklą, konspiraciją, paskui buvo pasiųsti studijuoti teologijos į Atėnus. 1976 metais Kovačevui buvo įteiktas specialus foto aparatas, ir jis buvo pasiųstas į pirmąją užduotį. Jis privalėjo atlikti dvigubą užduotį: kruopščiai išstudijuoti vienuolynų materialinį paveldą ir įvertinti religinės bendruomenės nuotaikas.

Nuvykęs į Zografą, Kovačevas smulkiai aprašinėja vienuolyno vidaus intrigas, fotografavo vertingus daiktus, sakoma minėtame A.Levio straipsnyje. Iš Sofijos atėjo nurodymas giliau išstudijuoti vienuolyno bibliotekos turinį. Kovačevui vis tik pasisekė sužinoti apie šv. Panteliejaus rusų vienuolyno lobius.

„Archimandritas Abelis buvo pasiųstas Maskvos, kad išgrobstytų vienuolyną, – sakoma jo ataskaitoje. – Tvirtinama, jog rusai net užkūrė gaisrą, kad palengvintų apiplėšimą. Maskvos patriarchas Pimenas išvažiavo su 300 lagaminų vertingų daiktų, tas pats tvirtinama ir apie metropolitą Nikodemą“.

Be to, agentas Kovačevas teikdavo DS detalią ataskaitą apie Graikijos bažnyčios įtaką Graikijos policijai, armijai ir žvalgybos tarnyboms. Dėl pernelyg aktyvios vienuolio veiklos Graikijos kontržvalgybai buvo duotas įsakymas padvigubinti budrumą stebint užsienio “vienuolius su antpečiais”.

1979 metų pavasarį Graikijos valdžia įsakė Kovačevui palikti šalį “dėl įgaliojimų viršijimo”. „Tačiau nenusakomai žeminančios jo išvijimo iš Ato aplinkybės (vienuolį tempė už plaukų, atėmė dvasininko rangą ir pririšo prie mulo) verčia manyti, kad tikroji jo veiklos prigimtis nepraslydo pro šeimininkų akis“, – pažymi laikraštis. Žodžiu, Graikijos kontržvalgyba bent jau įtarė, kuo iš tikrųjų užsiima šis vienuolis.

Grįžus į Sofiją po kelių mėnesių Kovačevas buvo pasiųstas atstovauti Bulgarijos bažnyčiai prie Maskvos Patriarchato.

O tuo tarpu DS pulkininkas Christas Marinčevas pasiuntė į Atą antrąjį agentą – vienuolį Natanailą. Jis – agentas „agentas Blagojevas“. Skaitant agento Blagojevo ataskaitas aiškėja, kad mažiausiai dar du Zografou vienuoliai buvo užverbuoti DS, tačiau nežinojo apie „kolegų“ egzistavimą, ir ši aplinkybė leido jiems skųsti vienam kitą.

Tačiau DS labiau pasitikėjo Natanailu. Labiau pasitikėjo dėl jo lingvistinių gabumų ir mokėjimo užmegzti draugiškus santykius su graikais. Jis tapo geresniu šnipu ir diplomatu už Kirilą. Mažiausiai du kartus jis buvo naudingas slaptosioms sovietinės Bulgarijos tarnyboms: surandant nekilnojamąjį turtą, priklausiusį vienuoliams žemyne, ir įrodant slavišką – bulgarišką kilmę Zografou vienuolyno, kurį Atėnai reguliariai bandė susigrąžinti į savo globą.

Kai Natanailas grįžo į tėvynę, specialiųjų tarnybų reikalavimu jis buvo pakeltas į archimandrito rangą, paskui išvyko į Regensburgą ir Londoną, o 1994 metais tapo Nevrokopo metropolitu.

Tada DS rengėsi pagrindinei ir akiplėšiškiausiai operacijai – „Slavų – bulgarų istorijos“ manuskripto originalo vagystei. Vagystė surengta 1988 metais. Tai – bulgarų nacionalinės tapatybės pamatinis tekstas, parašytas XVII amžiuje Paisijaus Chilendariečio.

Kaip pripažįsta buvęs DS karininkas Bončas Asenovas, ši vagystė išlieka kaip jų “geriausia operacija“. DS pavyko pakeisti manuskripto originalą beveik tobula kopija, pagaminta šnipų mikrofilmų pagrindu. Neilgai teišbuvusį Bulgarijos Nacionaliniame istorijos muziejuje manuskriptą 1998 metų pradžioje demokratiškai išrinktas prezidentas Petras Stojanovas grąžino Ato vienuoliams.

Pulkininkas Marinčevas 2000 metais nusinešė visas paslaptis apie tokio pobūdžio operacijas į kapus. Jį laidojo asmeniškai Varnos metropolitas, nuo savo darbo DS laikų tapęs Ate vienu iš galingiausių Bulgarijos stačiatikių bažnyčios hierarchų.

Parengta remiantis “Le Figaro” publikacijomis.

Nuotraukoje: Zografou vienuolynas, kuriame sovietmečiu Bulgarijos slaptoji tarnyba „Državna sigurnost“ (DS) buvo infiltravusi savo agentų – „vienuolių su antpečiais”.

2012.02.20


Prisijunkite prie diskusijos