Vilniaus apygardos teismui perduoda „Snoro“ byla, Rusija atsisako suteikti informacijos


snoras
Snoras. Slaptai.lt nuotr.

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perduoda nagrinėti buvusio banko „Snoras“ baudžiamąją bylą.
 
Joje kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo pareikšti buvusiems banko „Snoro“ vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui bei Raimondui Baranauskui.
 
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius sako, kad priimtos įstatymo pataisos leido pradėti nagrinėti bylą teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant.
 
„Turtinė žala siekia beveik pusę milijardo eurų. Jungtinės Karalystės teismai visiškai patenkino Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymus ir išdavė kaltinamuosius Lietuvai. Kaltinamieji pabėgo į Rusijos Federaciją, kurioje slapstosi iki šiol ir Lietuvai nėra pasiekiami. Tai sunkino ikiteisminio tyrimo eigą, bet buvo priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos, kurios įgalino pabaigti šį tyrimą ir perduoti šią bylą teismui ir nagrinėti ją teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant“, – teigė D. Stankevičius.
 
Rusija apie kaltinamuosius jokios informacijos neteikia.
 
„Rusija neišduoda savo piliečių, taip pat ir kito kaltinamojo. Informacija, kurią jie gali suteikti Lietuvai, pažeis Rusijos Federacijos įstatymus ir jie tokios informacijos teikti negali. Kitaip sakant, jie pateikė mums neigiamą atsakymą ir daugiau informacijos nepateikė“, – sakė D. Stankevičius.
 
Anot jo, ištirtos finansinės daugiapakopės operacijos buvo vykdomos per užsienio bankus, o areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams uždėti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
 
„Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimus ir galimą turto konfiskavimą, byloje uždėti areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, maždaug 230 mln. eurų sumai. Viena nustatytų finansinių pervedimo turto operacijų sudaro net 74 mln. eurų. Vienas mygtuko paspaudimas leido turtą pervesti į asmenines ar susijusių asmenų sąskaitas užsienio valstybėse“, – teigė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad yra tikimybė, jog didelė dalis padarytos žalos bus atlyginta.
„Snoro“ byla. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuotr.
 
„Buvo apklausta per 90 liudytojų, kurie dauguma liudijo ir davė teisingus parodymus. Buvo atlikta 12 tarptautinės finansinės veiklos tyrimų, 7 tyrimai, kas liečia skaitmenines laikmenas. (…) Kreiptasi į užsienio valstybės virš 200 kartų. Žala byloje nustatyta beveik 500 mln. eurų ir didesnės dalies tų pinigų, 220 mln. eurų, mes nustatėme buvimo vietą. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje didesnė dalis žalos bus atlyginta“, – kalbėjo R. Šadianecas.
 
Bylą iš viso sudaro 517 tomų medžiagos, prie jos pridėtos ir elektroninės laikmenos. Kaltinamasis aktas sudaro dar 3 tomus medžiagos.
„Snoro“ banko veikla Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 13:36
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.