Vilniaus mero tankas varo ir per mersedesą, ir per mokyklas


Print

Vilniaus meras Artūras Zuokas negali atsidžiaugti plačiai nuskambėjusia socialine provokacija su šarvuočiu, traiškančiu ne vietoje pastatytą automobilį. Regis, tanką meras vairuoja ir spręsdamas sostinės mokyklų problemas.

Lietuviškai mokyklai patalpų nėra

Spalio 2-ąją Vilniaus savivaldybės taryba svarstė, kaip pertvarkyti  Antakalnio, Joachimo Lelevelio vidurines  bei Antano Vivulskio pagrindinę mokyklas. Šis svarstymas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, tarybos narių ginčų ir piketo prie savivaldybės.

Kodėl toks svarbus šis klausimas? Esmė ta, kad jau nuo 2006 m. Antakalnio vidurinė mokykla atkakliai siekia gimnazijos vardo, tačiau didžiausia problema jį įgyti – patalpų stygius. Ledai turėjo pajudėti, kai mokykla šių metų gegužę gimnazijos vardui buvo akredituota. Tačiau patalpų įkurti Antakalnio gimnazijai, progimnazijai bei pradinėms klasėms taip ir neatsirado. Taigi, keistai užstrigo tarybos dar 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu patvirtintas Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų 2010-2012 m. pertvarkos planas. Jis numato visas mokyklas pertvarkyti į pradines, pagrindines, progimnazijas ir gimnazijas. Pertvarka vykdoma paisant kriterijų, kuriose mokyklose mažėja mokinių, ar tolygiai jie pasiskirsto, ar pakanka mokinio krepšelio lėšų.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pagal numatytą planą, šių metų rugsėjo 1-ąją turėjo būti sujungtos J.Lelevelio bei A.Vivulskio mokyklos, kuriose mokoma lenkų ir rusų kalbomis, mat jos dirba labai mažu pajėgumu. Į atlaisvintas, greta esančias J.Lelevelio mokyklos patalpas, planuota iškelti perpildytos Antakalnio vidurinės mokyklos mokinius. Tačiau to padaryta nebuvo.

Šoka pagal LLR muziką

2010-2011 m. mokslo metais A.Vivulskio mokykloje mokėsi tik 218 mokinių, t.y., ji dirbo tik 48 proc. pajėgumu, o J.Lelevelio mokykloje – 225 mokiniai, o tai sudaro 36 proc. pajėgumo. Tuo tarpu Antkalnio mokykloje vietoje 784 mokėsi 1219 mokinių, ir “perkrova” siekia net 155 proc.

Akivaizdu, kad mažėjant mokinių skaičiui, juos mokant jungtinėse klasėse, prastėja ugdymo kokybė, apribojamos galimybės kelti mokytojų kvalifikaciją ir visiškai logiškas, gyvenimo padiktuotas sprendimas – mokyklas jungti. Tačiau tai, kas akivaizdu, yra neįtikėtina Vilniaus valdžiai, nes čia švietimo politikos “muziką užsako” Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, pradedant vicemeru Jaroslavu Kaminskiu, ir baigiant eiliniais LLR politikais bei deleguotais valdininkais.

Jungti tuštėjančias lenkiškas  mokyklas LLR atstovai anaiptol nepanoro. Nežinia, kokį sprendimą būtų priėmusi sostinės savivaldybės taryba, jei ne Antakalnio vidurinės mokyklos mokinių, mokytojų, mokyklos tarybos ir asociacijos “Antakalniečių bendruomenė” pasipriešinimas. Dar vasarą šios mokyklos atstovai pasibeldė į mero A.Zuoko duris, ir išdėstė savo nuogąstavimus, spalį jį aplankė ir moksleivių delegacija. O praėjusią savaitę, besirenkančius posėdžiauti tarybos narius, pasitiko visuomenės piketas dėl vilkinamos mokyklų pertvarkos.

Kam palankus kompromisas?

Deja, į  piketo organizatorių – mokyklos bendruomenės  bei asociacijos “Antakalniečių bendruomenė” reikalavimą jungti dvi mokyklas, o vienos jų atlaisvintas patalpas perduoti gimanazijai, nebuvo atsižvelgta. Priimtas tarybos sprendimas esą turėjo tenkinti abi puses. Tarybos nariai nutarė abi lenkiškąsias mokyklas jungti (bet jose tęsti ugdymą), o vieną J.Lelevelio mokyklos korpusą skirti Antakalnio vidurinei mokyklai.

“Kaip atrodytų, jeigu uždarytume J.Lelevelio mokyklą, kurioje mokėsi ir kurią baigė Nobelio premiją gavęs poetas Česlovas Milošas? Deja, kai kurie tarybos nariai, įgyvendinant šią pertvarką, pernelyg politikuoja”, – tvirtino meras A.Zuokas, pridūręs, kad dabar priimtas kompromisinis sprendimas – Antakalnyje atsiras gimnazija, išspręsta ir tautinių mažumų dėstančių mokyklų problema.

Visiškai aišku, kad lenkų ir rusų kalba ugdymas toliau vyks apytuštėse abiejose mokyklose, tačiau ar atsiras gimnazija, jai reikiamos patalpos – tenka stipriai abejoti. O jei kalbėtume apie Nobelio premijos laureatą Č.Milošą, tai jis niekaip negalėjo mokytis sovietmečiu statytoje J.Lelevelio mokykloje, nes tarpukariu mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje. Beje, šiemet, birželio 8 dieną, prie buvusio gimnazijos pastato, pažymėto 7-uoju  K.Kalinausko gatvės numeriu, buvo atidengta Č.Milošo atminimui skirta lenta. Ir ją atidengė ne kas kitas, o Vilniaus meras A.Zuokas.

Mokykla pati kontroliuos pertvarką

„Dvejopai vertinu šį sprendimą. Vis dėlto, tai šviesa tunelio gale. Jau dabar pradinukai mokomi J.Lelevelio mokykloje, o po šios pertvarkos įsikels ir penktųjų klasių mokiniai. Svarbu, kad pereinamasis laikotarpis  neužtruktų”, –  savo mintimis dalijosi Antakalnio vidurinės mokyklos direktorė Vita Kirkilienė. Paklausta, kokiomis sąlygomis mokosi patys mažieji, mokyklos vadovė tik atsiduso. J.Lelevelio mokykloje pradinių klasių mokytojos neturi telefono, todėl priverstos naudoti asmeninius telefonus darbo reikalams. Pastaruoju metu stipriai stringa ir interneto ryšys.

Be to, perkėlus daugiau mokinių, prireiks ir technologijų kabineto, kurio čia nėra. O svarbiausia, kad viename J.Lelevelio korpuse visa progimnazija netilps. Vadinasi, dalis jos turės glaustis po tuo pačiu stogu su gimnazija. Tačiau, tokiu atveju, neįmanoma dviejų atskirų mokymo įstaigų teisinė registracija. “Jaučiame didelį nerimą dėlateities. Ar bus patraukli mokiniams ir mokinių tėvams tokia progimnazija ir gimnazija?”, – nerimavo mokyklos vadovė.

V.Kirkilienė neslėpė, kad mokyklos taryba, mokytojai, mokiniai nelauks pokyčių sudėję rankų. “Sudarysime iniciatyvinę grupę, kuri kontroliuos žadamą pertvarką”, – tvirtino V.Kirkilienė.

Vicemeras išsigando judėjimų

Antakalnio vidurinės mokyklos ateitis iš tikrųjų skendi miglose, nes lig šiol neaišku, ar ji pagaliau taps gimnazija.Todėl šį atsakymą pabandėme išgirsti iš pačių tarybos narių. (Priimant vadinamąjį kompromisinį sprendimą, už jį balsavo 26, prieš – 14, susilaikė 7 Vilniaus savivaldybės tarybos nariai).

Vilniaus vicemero Romo  Adomavičiaus, balsavusio už priimtą sprendimą, žodžiais, pasiektas  konsensusas. Jis tvirtino, kad turime būti realistai, nes didelė  Vilniaus bendruomenės narių dalis yra ne lietuviai. “Turime tartis vieni su kitais, nes kitaip mieste prasidės judėjimai. Yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos, o šioje situacijoje tai žingsnis į priekį. Be šio žingsnio neįmanomi kiti”, – tvirtino R.Adomavičius, o į klausimą, kur garantija, kad gimnazija bus įkurta, atšovė, kad garantuoti galįs tik Dievas.

Jam antrino ir mero A.Zuoko ištikima bendražygė tarybos narė Rūta Vanagaitė, taip pat atidavusi balsą už priimtą sprendimą. Jos nuomone, pasiektas kompromisas. “Vilnius nuo senų laikų buvo daugiatautis. Dar prieš 50 metų Vilniuje lietuvių beveik nebuvo. Su lenkų kultūros žmonėmis sieja ne tik ekonominiai, bet kultūros ryšiai. Šis sprendimas niekam nepakenkė”, – sakė R.Vanagaitė.

Paklausta dėl gimnazijos įkūrimo R.Vanagaitė užtikrino, kad meras davė tvirtą pažadą, kuris, kaip ir kiti jo duoti tvirti pažadai, bus įgyvendintas.

Oponentus išvadino stručiais 

Tam, kad būtų priimtas sprendimas, praėjusią savaitę posėdžiavusi taryba turėjo surinkti būtinus 24 balsus. Balsuojant dėl mokyklų pertvarkos, jų surinkta 26. Tačiau savotiškai stebina, kad balsuodami susilaikė net 7 tarybos nariai. Kaip jie aiškina savo poziciją? Tarybos narys Kazys Zulonas, buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas, nebuvo kalbus. Jis teigė, kad sprendimo projektas buvo pakoreguotas, numatyta įkurti gimnaziją, todėl jis ir susilaikęs.

Žymiai iškalbesnis buvo buvęs europarlamentaras tarybos narys Šarūnas Birutis, beje, pats gyvenantis Antakalnyje. “Politika – tai kompromisų menas. Galima elgtis kaip stručiui ir nieko  nematyti, bet tai ne išeitis. Taip elgiasi nepatyrę politikai. Matėsi, kad neužteks balsų, todėl balsas “prieš” nieko nebūtų nulėmęs. Kas iš to garsaus šaukimo? Politika – ne kraštutinumai. Šis kelias veda į niekur”, – savo nuomonę dėstė Š.Birutis, kaip ir jo kolegos, džiūgaudamas dėl pasiekto kompromiso.

Š.Biručio nuomone, pavykus “įkelti koją”, užsikabinus, yra prielaidų grįžti prie gimnazijos įkūrimo.

Sprendimą skųs teismui

Visiškai priešingos nuomonės laikosi Vilniaus savivaldybės narys Povilas Tamošauskas. Prieš mokyklų pertvarkos sprendimą balsavęs politikas atvirai piktinosi: “Pagal savivaldybės tarybos bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planą J.Lelevelio ir A.Vivulskio mokyklos turėjo būti sujungtos. Visi šių mokyklų mokiniai tilptų A.Vivulskio mokykloje, ir ji būtų visiškai sukomplektuota. Į J.Lelevelio mokyklos pastatus būtų įkelta lietuviška progimnazija, o Antakalnio vidurinėje mokykloje įsikurtų gimnazija.

Tačiau šis planas nevykdomas, nes jis neparankus LLR politikieriams. Vilniaus meras yra jų įkaitas.” Pasak P.Tamošausko, Antakalnio gimnazija taryboje prisiminta tik todėl, kad mokyklos ir “Antkalniečių bendruomenės” nariai ėmė kovoti dėl savo teisių. Politikas mano, kad priimant sprendimą padaryta procedūrinių pažeidimų, todėl dėl jo teisėtumo ketina kreiptis į Administracinį teismą. “Šis sprendimas buvo visiškai neparengtas, neatsižvelgta į Antakalnio vidurinės mokyklos, bendruomenės interesus”, – tvirtino P.Tomašauskas.

“Nieko gero iš šio sprendimo nelaukiu, čia slypi kažkoks išskaičiavimas. LLR vadai nenurims. Tačiau, vienos mokyklos negali gyventi kitų sąskaita”, – tvirtino prieš kompromisinį mokyklų pertvarkos sprendimą balsavusi ir Vilniaus savivaldybės tarybos narė Birutė Galinienė. Ji apgailestavo, kad susiklosčiusi situacija nėra gera nei lietuviškai Antakalnio, nei lenkiškoms-rusiškoms J.Lelevelio ir A.Vivulskio mokykloms. Politikė pastebėjo, kad tik sujudus lietuviškos mokyklos bei Antkalnio rajono gyventojų bendruomenėms, išgirsti jų lūkesčiai, o kad jie pildytųsi, būtina pilietiška ir tvirta laikysena.

Netiki sostinės mero pažadais

“Tokių juodų laikų švietimui Vilniuje dar nebuvo. Akivaizdu, kad lenkų politikai stumia savo reikalus. Jei esi politikas, turi ginti visų tautų piliečių interesus, o ne vienos grupės ar partijos. Apie konstitucinį lygybės principą netenka net kalbėti. Viešojo administravimo srityje taip pat daromi prasti sprendimai”, – konstatavo asociacijos “Antkalniečių bendruomenė” tarybos narys teisininkas Tomas Bakučionis, patikinęs, kad kilus abejonių dėl sostinės mokykų pertvarkos sprendimo teisėtumo, ketina kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje.

“Antrą kartą sugrįžęs į mero pareigas A.Zuokas atsidūrė jau kitoje situacijoje. Dabar miesto bendruomenės yra labiau organizuotos, ir vedžioti jas už nosies vargu ar pavyks. Vilniaus meras moka daug ir gražiai žadėti – pradedant tramvajumi ir baigiant 6 tūkst. litų atlyginimu”, – sakė T.Bakučionis, kritiškai vertindamas vadinamąjį  mero tvirtą pažadą pagaliau įsteigti gimnaziją Antkalnyje.

Ar gimnazija bus įsteigta, vargu ar pakaks pasiekto kompromiso, kuriuo taip smarkiai džiaugėsi A.Zuoko vadovaujama valdančioji dauguma. Antakalnio vidurinės mokyklos bendruomenė, asociacija “Antakalniečių bendruomenė” neketina nuleisti rankų.

Nuotraukoje: Vilniaus meras Artūras Zuokas.

www.alkas.lt

2011.11.09


Prisijunkite prie diskusijos