Gegužės 8 d. norėjau iš arti, ne televizijos ekrane pamatyti, kaip atrodo pederastai, lesbietės ir kitokios seksualinės mažumos. Gerai parlamentarei Vilijai Aleknaitei – Abramikienei, ji tokių menininkų pažįsta daug. O aš – nė vieno. Žurnalistas Algimantas Šindeikis sako, kad netradicinės seksualinės orientacijos žmonių yra apie penki procentai. Daug. O aš pažįstu tik Seimo narį Roką Žilinską, ir tai tik iš telvizoriaus ekrano. Kai šis gražaus veidelio mirksinčiom akutėm vaikinukas skaitydavo žinias, kai girtas koneveikė policininkus ir buvo tampomas po teismus, kai dabar gina netradicinės orientacijos žmones nuo tradicinės orientacijos žmonių. Beje, ar žodis tradicinė šiuo atveju vartojamas tinkamai? Leiskite suabejoti: tai tradicinės orientacijos vyrai ir moterys lytiškai santykiauja iš tradicijos, tradiciškai?
O aš naiviai maniau, kad kitaip santykiauti tiesiog neįmanoma. Štai kur šuo pakastas! Tradicijos, kaip žinoma, kinta, vienos užmirštamos, atsiranda naujos. Pastaruoju metu labai paplitusi tradicija lytiškai santykiauti netradiciškai: vyras su vyru, moteris su moterimi. Atsiranda ir sparčiai plinta tradicija kurti vienalytes šeimas, vaikus pasiimant iš gyvybės langelio.
Penkiasdešimt metų Sovietų Sąjungoje rusai mus bandė surusinti. Nepavyko. Dabar Europos Sąjunga mus bando fiziškai išnaikinti. Žmogau, nusišneki! – pasakytų bet kuris valdančiosios Navicko (jau ne konservatorių – krikdemų) partijos narys. Europos Sąjunga – už tautų, rasių, kalbų įvairovę! Tai kodėl ji taip atkakliai, taip brutaliai bruka bevaisę netradicinę šeimą? Neseniai Seime klausiausi vieno protingo amerikono paskaitos. Jis aiškiai pasakė: esate pasmerkti, išnyksite po trisdešimties metų, nes negimdote vaikų, neskatinate tradicinių šeimų. Kaip sako Stanislovas Buškevičius… Visi žinome, ką sako Stanislovas Buškevičius, Petras Gražulis. Tiesą sako. Švelniai kalbant, vyras su vyru, moteris su moterimi vaiko nepagimdys.
Europos Sąjunga su savo gėjų paradais griauna tradicinę šeimą, pamina krikščioniškąsias vertybes, elgiasi amoraliai, pažeidžia tradicinės, t.y. normalios seksualinės orientacijos žmonių teises.
Norėjau pamatyti tuos kitokius žmones, talentingus, bet kitokius. Nepamačiau. Tiesą sakant, ne dėl to atėjau į paupį ties Baltuoju pėsčiųjų tiltu. Nenorėjau matyti televizoriaus ekrane ne kartą matyto išsigimėliško glebesčiavimosi, maivymosi, Vakarų civilizacijoje vadinamo demokratija, žmogaus teisėmis. Tiesiog norėjau būti su tais, kuriems dar rūpi šeima, tauta, valstybė, jos ateitis.
Netiesa, kad jie netolerantiški tiems kitokiems žmonėms. Galima suprasti kai kurių, tų kitokių, nesveiką norą išsiskirti, demonstratyviai primesti normalios seksualinės orientacijos žmonėms savo bėdas. Šį kartą jiems nepasisekė to padaryti. Aš taip pasakyčiau: Vilniuje gėjų paradas neįvyko. Nors labai brangiai kainavo. Tie, kurie žūt būt norėjo atvažiuoti ir pasirodyti, padarė klaidą. Lietuva, ačiū Dievui, dar nėra taip baisiai pasiligojusi, taip žemai puolusi, kad neatskirtų, kur žmogaus teisės, o kur žmogaus pareigos.
Nekviestus svečius matė tik saujelė forografuojančių, filmuojančių žurnalistų, na ir, žinoma, 800 policininkų, ratuotų, skraidančių, raitų, su šalmais ir skydais, iki dantų ginkluotų, filmuojančių ir fotografuojančių.
Nereikėjo to labai brangaus renginio, nors Rokas Žilinskas mano kitaip. Dabar, ko gero, tolerancijos seksualinėms mažumoms turėsime mažiau, negu jos buvo iki grumtynių leisti – neleisti. Negalima ignoruoti tautos nuomonės. Nereikia pederastiškai lįsti Briuseliui į užpakalį, kaip tai padarė Vilniaus meras, norėdamas įtikti Paryžiaus ir kitų ES sostinių merams.
Vytauto Visocko nuotr.
2010.05.09
