Vis nepatenkinta ir nepatenkinta


Print

Rusijos URM oficialusis atstovas Aleksandras Lukaševičius pareiškė, kad Lietuvos siūlomas pasienio judėjimo susitarimo su Rusija projektas yra nepriimtinas.

Pasak jo, Rusijai būtų priimtinas toks susitarimas, kokį ji pasirašė su Lenkija. „Vilniuje įvairiais lygiais reikalaujama, kad tokio susitarimo veikimo zona neturėtų viršyti 30-50 km Lietuvos teritorijos, matuojant nuo sienos, net, jeigu Rusija tokį režimą taikytų visai Kaliningrado sričiai“, – sakė A. Lukaševičius.   (ITAR-TASS).

XXX

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje pažymėjo, kad referendumo dėl rusų kalbos statuso surengimo Latvijoje iniciatyvą padiktavo teisingumo siekis. „Svarbu, kad žmonės būtų išgirsti. Jie nori, kad būtų gerbiama jų teisė kalbėti, galvoti, auklėti vaikus gimtąja kalba“, – sakė S. Lavrovas. Jis pabrėžė, kad „šiuolaikinėje Europoje neįsivaizduojama tokia piliečių kategorija [nepiliečiai], neįsivaizduojama tokia situacija, kai bet kuris ES pilietis, pusmetį prabuvęs Latvijos teritorijoje ir būdamas kitos šalies piliečiu, turi teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, o ten gimę ir gyvenantys žmonės tokios teisės neturi“.(ITAR-TASS).

XXX

„Vieningos Rusijos“ jaunimo patriotinio auklėjimo koordinatorius, Valstybės Dūmos NVS šalių ir ryšių su tėvynainiais komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Sablinas sakė, jog Dūma tikisi, kad visuomenė ir Europos Sąjungos parlamentarai įtakos Estijos ketinimus įstatymu pateisinti nacių pagalbininkus.

Keliuose Vokietijos laikraščiuose buvo griežtai kritikuojamas Estijos gynybos ministro Marto Laaro pateiktas siūlymas visiems kovotojams prieš SSSR suteikti „kovotojų už laisvę“ statusą. Toks įstatymo projektas šiuo metu yra rengiamas ir pavasarį turėtų būti pateiktas viešiems svarstymams, o po to perduotas parlamentui. D. Sablino nuomone, „Europos visuomenė neturėtų tyliai taikstytis su Estijoje besitęsiančia fašistinių nusikaltėlių reabilitacija, sugalvojant jiems dirbtinius pateisinimus ir taip išvengiant atsakomybės už nežmoniškus nusikaltimus“. (ITAR-TASS).

XXX

Valstybės Dūma penktadienį ratifikavo Rusijos ir Estijos susitarimą dėl abipusio teisių į pensiją pripažinimo. Šioje sutartyje numatyta nustatyti teisę į pensiją, įskaitant darbo stažą tiek Rusijoje, tiek Estijoje. Aiškinamuosiuose dokumentuose pažymima, kad „susitarimas grindžiamas proporcingumo principu, kai kiekviena šalis priskaičiuoja pensijos dydį, atitinkantį pensinį stažą, įgytą tos šalies teritorijoje, pagal toje šalyje veikiančius įstatymus“.

Tokiu būdu teisę į pensiją įgis Rusijos piliečiai, gyvenantys Estijoje, sulaukę pensinio amžiaus pagal Rusijos įstatymus iki sulauks pensinio amžiaus pagal Estijos įstatymus. Estijoje pensinis vyrų amžius – 63 m., o moterų –  60 m., kai tuo tarpu Rusijoje, atitinkamai – 60 m. ir 55 m. Valstybės Dūmos Darbo, socialinės politikos ir veteranų reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Isajevas aiškino, kad ratifikavus šią sutartį, 70 000 Rusijos piliečių, gyvenančių Estijoje, gaus pensijas. (ITAR-TASS).

Nuotraukoje: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton.

2012.01.30


Prisijunkite prie diskusijos