Vokietija padės stiprinti Lietuvos saugumą


Print

Valstybinio vizito į Vokietiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aktualius dvišalius, ES ir NATO klausimus aptarė su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Rusijos keliamai grėsmei Europos saugumui ir Aljanso gynybos bei atgrasymo priemonėms jai atremti, ES veiksmams įveikti ES krečiančiai migracijos krizei.

Šalies vadovė su Kanclere aptarė bendrus veiksmus, kad būtų užtikrintas Lietuvos, Vokietijos ir viso regiono saugumas, laiku imtasi būtinų gynybos ir karinių atgrasymo priemonių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (kairėje) ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (kairėje) ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Hibridinio karo požymių turinčios provokacijos prieš NATO laivus ir lėktuvus Baltijos jūroje, agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys, priešiška ir neapykantą skatinanti propaganda, nukreipta prieš mūsų visuomenes, kibernetinės atakos griauna taiką ir saugumą Europoje. Su Vokietija bendromis jėgomis sieksime sustiprintų NATO kolektyvinės gynybos priemonių Baltijos šalims, kurios užkirstų kelią bet kokiai galimai agresijai“, – sakė Prezidentė.

Pasak šalies vadovės, karinio bendradarbiavimo srityje Vokietija imasi lyderiaujančio vaidmens ir tampa labai svarbi mūsų saugumo partnerė. Vokietija daug prisideda užtikrinant Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą – nuolatos rotuojasi oro policijos misijoje, mūsų šalyje dislokuoja rotacinius karius ir techniką. Dalyvauja kolektyvinės gynybos pratybose Baltijos šalyse. Šiemet į Lietuvą atvyks 600 vokiečių karių ir keli šimtai vienetų karinės technikos. Iš šios šalies gamintojų perkame moderniausias pasaulyje pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir savaeigius pabūklus haubicas.

Lietuva ir Vokietija glaudžiai bendradarbiauja prieš NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje. Liepą įvyksiančiame aukščiausio lygio Aljanso susitikime siekiama, kad Baltijos valstybėse būtų dislokuota po batalioną sąjungininkų karių, brigados dydžio karinės technikos junginys regione, oro gynybos ir kitokia ginkluotė, kuri užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai. Taip pat nuolatos pagal realius grėsmių scenarijus atnaujinamų gynybos planų ir itin greito sprendimo priėmimo mechanizmo.

Šalis vienija ir kovos su priešiška propaganda tikslai. Vokietijos kaip ir Lietuvos žmonės susidūrė su agresyviu Rusijos melu, neapykantos kurstymu, kuris skatina visuomenės radikalizmą ir formuoja palankų klimatą terorizmui, galimai karinei intervencijai. Susitikime sutarta dirbti išvien ugdant objektyvią žiniasklaidą, vykdant žurnalistų ir jaunimo mainus, įgyvendinant kitas prevencines informacinio saugumo priemones.

Prezidentė su Kanclere Merkel kalbėjo apie priemones migracijos krizei pažaboti. Šalies vadovės teigimu, Lietuva supranta Vokietiją užgriuvusią naštą ir solidariai remia pastangas rasti veiksmingą, visiems europiečiams priimtiną sprendimą. Tačiau solidarumo turi būti siekiama per supratimą ir sutarimą, o ne per prievartą. ES šalis tik pati gali apsispręsti, kiek pabėgėlių ji išgali priimti, užtikrinti sėkmingą jų integraciją į darbo rinką ir visuomenę, orias gyvenimo sąlygas.

Lietuva prisideda pagal savo išgales: pradėjo pabėgėlių perkėlimą, 25 pareigūnus nusiuntė padėti Graikijai užtikrinant ES išorinių sienų kontrolę ir suvaldyti migracijos srautus, teikia finansinę ir humanitarinę paramą sirų pabėgėliams, prieglobstį radusiems pabėgėlių stovyklose Turkijoje, Libane, Jordanijoje, įvairioms JT humanitarinėms programoms ir paramos Afrikai fondui.

Susitikime kalbėta ir apie energetinį bei branduolinį saugumą. Susitikime Klaipėdos suskystintų dujų terminalas įvardintas energetinės nepriklausomybės užsitikrinimo pavyzdžiu. Šalies vadovė atkreipė Kanclerės dėmesį, kad planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekis prieštarauja ES energetikos sąjungai, didina priklausomybę nuo „Gazpromo“ ir suteikia jam galimybę šantažuoti ES. Susitikime taip pat pabrėžta, kad tarptautinius saugumo standartus pažeidžianti Astravo AE Baltarusijoje kelia pavojų viso regiono žmonėms.  Apsisprendusi stabdyti savo atominę energetiką, Vokietija palaiko Lietuvą keliant branduolinio saugumo klausimus TATENA organizacijoje, Espoo konvencijos rėmuose, Europos Komisijos raginimus laikytis griežtų saugumo reikalavimų ES kaimynystėje vystomiems branduoliniams projektams.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

LR Prezidento kanceliarijos nuotraukoje (R.Dačkus): Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

2016.04.22; 06:08