Vokietijos gynybos ministrei – Lietuvos valstybės apdovanojimas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Aukštu valstybės apdovanojimu ministrė įvertinta už asmeninį indėlį, paramą ir ypatingus nuopelnus puoselėjant bei plėtojant tarpvalstybinius Lietuvos ir Vokietijos santykius, dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Pasak Prezidentės, Ursulai von der Leyen vadovaujant Gynybos ministerijai, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę stiprinant Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumą. Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones ir apsisprendė tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.

Vokietija taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Tai ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant karines pajėgas, ginkluotę ir kitą karinę techniką. Vokietijos kariai intensyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo vadavietėje tarnauja šios šalies karininkai.

Ursulos von der Leyen iniciatyva Vokietijos gynybos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos krašto apsaugos ministerija keičiantis gerąja patirtimi siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą. 

Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Po iškilmingos ceremonijos įvyko dvišalis susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė su Vokietijos gynybos ministre aptarė tolesnes priemones NATO gynybai sustiprinti. Pasak Prezidentės, dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos keliamos grėsmės šie metai bus sudėtingi. Palei Baltijos valstybių sienas Rusijos planuojamos pratybos „Zapad 2017“ ypač padidina galimų karinių provokacijų riziką.

Todėl būtina spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti NATO gynybos planus. Numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai. Formuoti regioninę oro gynybą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.03.03; 06:00