Vokietijos kontržvalgyba įžvelgė rusišką pėdsaką


„Į hakerių atakos prieš Vokietijos Bundestagą tyrimą įsijungė Vokietijos Federacinė konstitucijos apsaugos žinyba, praneša vokiečių laikraštis Die Welt, remdamasis Vokietijos parlamento prezidento Norberto Lamerto pranešimu Bundestago deputatams. Tačiau specialioji tarnyba, kaip pabrėžė Lamertas, nedirbs „pačiuose parlamento tinkluose“.  

Kaip informuoja Vokietijos Federacinė informacinio saugumo valdyba (BSI) ir Bundestago administracija, per praėjusias dvi savaites „jokių informacijos nutekėjimų nebuvo užfiksuota“. „Bet tai nereiškia, kad puolimas galutinai atremtas ir klausimas baigtas“, – pridūrė Lamertas.

Vis daugiau įkalčių, atsirandančių tyrimo procese, liudija Rusijos pėdsaką kibernetinėje atakoje. Antai, vokiečių specialiųjų tarnybų šaltiniai tvirtina, kad puolimui naudota kenkėjiška virusinė programa, įeinanti į standartinį rusų hakerių funkcionalą ir funkcionuojanti „durų išlaužėjo“ principu, jau buvo panaudota Rusijos valdžiai dirbusių piktavalių ir hakerių per kitus puolimus internete. Kaip informuoja leidinys, kenkėjiška programa pateko į Bundestagą su elektroniniu laišku, kuriame buvo nuoroda į svetainę su Trojos arkliu, ir šis paskui nepastebimai įsitvirtino kompiuteryje.

Prasiskverbusi į palamento tinklus Parlakom, Trojos programa yra aktyvi iki šiol. Kaip pažymi leidinys, negalima atmesti galimybės, kad programa gali vėl suaktyvėti po kažkokio „apsiraminimo“ laikotarpio. Potencialiu kibernetinio antpuolio organizatoriumi laikoma FSB, tęsia leidinys. „Už atakos slypi ne savamoksliai hakeriai. Tai buvo vienos iš specialiųjų tarnybų surengtas puolimas“, – pareiškė šaltinis, turintis sąsajų su tyrimu.

Tuo tarpu NATO požiūriu, vienos iš šalių–Šiaurės Atlanto aljanso partnerių užpuolimas skaitmeninėje erdvėje gali iššaukti kolektyvinę aljanso gynybą. „Tam tikro dydžio kibernetinė ataka prilygsta ginkluotam užpuolimui, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Džeimsas Ši. – Organizacijos Įstatų 5 straipsnis aprėpia kartu ir kibernetinį puolimą“.

Ir vis dėlto nepatikslinta, kokio dydžio turi būti užpuolimo padaryta žala, kad NATO į jį sureaguotų, pridūrė leidinys.

Šaltinis: Die Welt

2015.06.19; 06:03

 

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *