Vokietijos profesorius – maištautojas prieš eurą


Print

Europoje vis garsiau skamba kritiški balsai dėl euro ateities. Jų itin gausu vokiškuose portaluose. Suklusti ir susirūpinti verčia tokios antraštės: „Bendrieji pinigai atvedė Europą į krizę“, „Kam naudinga išsaugoti eurą?“, „Ar Vokietija jau bankrutuoja?”, „Kiek ilgai dar vokiečiai turės mokėti už Euro gelbėjimą?”, „Euro gelbėjimas pririša Vokietiją prie lavono” ir pan.

Kompetetingiausiu euro kritiku Vokietijoje laikomas profesorius emeritas Karlas Albrechtas Schachtschneideris. Žinomo valstybės teisės specialisto vardą ypač išpopuliarino jo pastangos kovoti prieš eurą per Vokietijos konstitucinį teismą ir siekti, kad bendrais Europos klausimais vyriausybė atsižvelgtų į piliečių interesus.

„Dabar euras jau žlugęs. Padarius iš to deramą išvadą, reikėtų baigti pinigų sąjungos avantiūrą“,  –  tokios ir panašios  mokslininko mintys ne tik vokiečius, bet ir kitų šalių gyventojus skatina susimąstyti dėl globalizmo keliamų pavojų.

Profesoriaus nuomone, turėtume padaryti viską, kad užkirstume kelią nelaimei… Jeigu ne, sulauksime despotiškai ir diktatoriškai valdomos  Europos… Kol kas atskirų valstybių parlamentai dar sugeba veikti.

Neseniai paskelbtas Michaelio Mrosso interviu su profesoriumi sukėlė naują diskusijų bangą. Kalbėdamas aktualiomis temomis, profesorius pateikė niūrų euro ir Europos ateities vaizdą. Atrodytų, jog pašnekovui labiausiai rūpi Vokietija,  bet jo mintys aktualios visai Europai, ypač šalims, kurių vadovai, neatsiklausę savo tautos, ketina įvesti eurą, atsisakydami dar vieno valstybingumo simbolio.

Supažindiname su A. Schachtschneiderio požiūriu į eurą ir Europos ateitį pateikdami svarbiausias ilgo interviu tezes.

Mokslininko nuomone, euras nepasiteisino ekonomiškai ir jo negalima išgelbėti. Euras buvo įvestas kaip įrankis Europos Sąjungos didvalstybei arba Jungtinių Europos valstijų įkūrimui.  Briuselio siekimas įkurti didvalstybę prieštarauja sveikam protui ir ekonomikos dėsniams.

Nuo pat pradžių euras tarnavo tik vienam tikslui: režisuojant Briuseliui sukurti didvalstybę ir panaikinti atskirų valstybių suverenumą. Europos didvalstybė nebus demokratinė. Kad šis darinys funkcionuotų, reikia sukurti valdymo formą, panašią į buvusios Sovietų Sąjungos – komisarų diktatūrą, daug propagandos ir moralizavimo, kuris uždraustų laisvai reikšti mintis. Juk visi, kas susipažinę su istorija, žino, kad toks darinys negalėtų egzistuoti be diktatūros. Didvalstybės, kuriose gyvena skirtingų tautų žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, negali būti laisvai galvojančių žmonių bendruomenė.

Politika jau seniai nutolo nuo piliečių valios. Faktinis suverenas yra finansų magnatai, prieš kuriuos lankstosi Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble. Bundestage valdo savotiška „susiblokavusi“ partija, turinti vienintelę užduotį – vykdyti globalaus bankų aparato direktyvas. O tas aparatas siekia išsaugoti eurą neatsižvelgdamas į jokius nuostolius, kad tik sukurtų didvalstybę.  

Profesorius apgailestauja, kad didžioji visuomenės dalis mažai domisi vykstančiais procesais. Dėl to jis kaltina unifikuotą žiniasklaidą, kuri neatlieka savo pareigos  –  kaip reikiant nepaaiškina, o dažnai ir sąmoningai nutyli, kas galėtų gyventojus ištikti, jeigu ir toliau bus laikomasi įsikibus į eurą.

Daugelis žurnalistų sąmoningai nutyli tiesą, nes baiminasi netekti darbo, arba jie  vykdo nurodymus leidėjų, kurie bendradarbiauja su bankais ir stambiąja pramone. Kritiškas nuomones skelbiančios žiniasklaidos  –  vienetai. Prabylančius kritiškai bandoma nutildyti šmeižimu. Išgyvename pinigų sistemos diktatūrą. Galintieji daryti įtaką pasirūpina, kad aukštus valdžios postus užimtų žmonės, kuriuos jie galėtų kaip norėdami valdyti.

Kai krizė tikrai paaštrės ir kai žmonės nebeturės ko valgyti, tada kils revoliucija  –  bet bus per vėlu. Prasidės nebekontroliuojami procesai. Todėl ateityje reikia tikėtis blogiausio.

Kanclerė Angela Merkel ir Wolfgangas Schäuble jau seniai neatsižvelgia į daugumos norus ir veda šalį į pražūtį. Paklaustas, ar Vokietija  yra tikrai suvereni valstybė ir ar galėtų laisvai pasitraukti iš euro zonos, A. Schachtschneideris atsako, jog tas suverenumas jau seniai perduotas Briuseliui ir globaliam bankų aparatui. (Beje, internete galima pasiklausyti vaizdo įrašo, kuriame W. Schäuble prieš gerus metus pasakė, jog Vokietija nėra suvereni nuo 1945 m. – I.T.)

Viena iš profesoriaus išvadų: „Niekada nemaniau, kad šitaip gali būti paminama teisė, kaip tai vyksta nuo skolų krizės pradžios.“  Todėl, jo nuomone, laikas pradėti taikų pasipriešinimą. Nes antraip bus panaikintos konstitucijos garantuotos teisės gyventi laisvoje demokratinėje visuomenėje.

Siekiant sulaikyti šį procesą reikia pasinaudoti konstitucijos garantuota teise į pasipriešinimą – žinoma, taikiomis teisinėmis priemonėmis. Kad būtų galima grįžti prie laisvės, demokratijos ir teisės, būtina siekti, kad per rinkimus būtų pakeistos dabartinės politinės jėgos, ir eiti Gandžio keliu.

Nuotraukoje: profesorius emeritas Karlas Albrechtas Schachtschneideris Vokietijoje laikomas kompetetingu euro kritiku.

2013.03.06


Prisijunkite prie diskusijos