Vytautas Čepukas. Vytautas Bakas – politinio trumparegiškumo auka ar pasekmė?


Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Seimas „atostogauja“ ir politinės aistros iki rudens sesijos truputį aprimusios. Tačiau rudens debesys virš „valstiečių“ galvų vis tamsesni ir nežinia kokia forma pratrūks. Valdančiųjų koalicinės pajėgos silpnėja ir tampa pažeidžiamos.

Neseniai viešai svarstėme socialdemokrato M. Basčio „tarpparlamentinius“ ryšius su Rusija ir jos paslaptingais veikėjais, kurie galimai darė neigiamą poveikį Lietuvos nacionalinio saugumo tvarumui. Panašus šešėlis krenta ir ant V. Bako galvos, nors ir menkesnis, bet verčiantis susimąstyti, „kas yra kas“ mūsų politinėje padangėje?

Susipažinus su Seimo nario biografija, nepastebėjau, jog jis buvo vertas tapti tokio įtakingo ir svarbaus politinio posto vadovu. Bet kas padaryta, tas padaryta. Manau, jog tokio lygio vadovas turėtų būti be jokios dėmelės. Kaip ir dermatologijoje, kur net mažiausia dėmelė ant odos gali virsti piktybiniu augliu bei tapti žmogaus neįgalumo ar mirties priežastimi.

Dar vienas įtartinais galimais korupciniais ryšiais siejamas yra Seimo Energetikos komisijos narys socialdemokratas Artūras Skardžius. Sunku be detalaus patikrinimo teigti ar neigti „tikrovę“ – ar tai tik politinių oponentų kerštas už panašaus pobūdžio kritiką. Tiek konservatorių, tiek socialdemokratų priimti politiniai sprendimai, kurie „daug prisidėjo prie Lietuvos energetinio saugumo“ stiprinimo, kelia daugiau klausimų nei turime atsakymų.

Dar rimčiau nagrinėjant šią temą tampa dar tamsiau, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimus Lietuvos specialiųjų tarnybų atsakingų darbuotojų ryšius su politikais, vykdančiais Lietuvos energetikoje pokyčius, naudojamus asmeninio pasipelnymo tikslais. 

Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau seniai sklando nuomonė, jog didžiausią pavojų kelią ne išorės priešai, o mes patys, kadangi didžiausi „sandoriai“ atliekami padedant „lobistams“ Lietuvos Seime. Vienas ar kitas parlamentaras pradėdamas savo „donkichotišką“ žygį prieš korupciją ar nepotizmą, dažnai būna apkaltintas tuo pačiu. Paprastam žmogui sunku suprasti, kas teisus, o kas ne, kadangi dar nė vienas korupcinis ryšys nėra pilnai įrodytas ir jų „kaltininkai“ tinkamai nubausti (kartais įrodyti net ir akivaizdžius dalykus labai sunku ar net neįmanoma).

Todėl dar kartą noriu pabrėžti, jog politikas, vykdydamas atsakingas pareigas, privalo būti tyras kaip „krištolas“, nes kitu atveju bus pažeidžiamas ir gali tapti kieno nors „marionetė“. Lietuvoje tapti politiku nėra sudėtinga, bet būti išrinktam į Seimą ar į kitus politinius postus – tai jau sudėtingas ir brangus procesas. Neturint įtakingų draugų ar pinigų, praktiškai nėra šansų būti išrinktam. 

Tokiu būdu susidaro uždaras galimai korupcinis politikų bei įtakingų veikėjų ratas. Šiame rate beveik visada galime rasti ir korupcijos, ir nepotizmo, ir dar daug visokios negerovės. Peršasi nemaloni išvada, jog dauguma į Seimą išrinktųjų politikų galimai yra korumpuoti ar supančioti nepotizmo ryšiais.

Vadovaujantis Lietuvos įstatymais politikai bei kiti atsakingi vadovaujantys asmenys yra vieši, tai viešumas kartais tampa kai kurių politikų „damoklo kardu“, kuris kerta be gailesčio ir kartais nutraukia aktyvią jų veiką.

Blogiausia situacija susiklosto tada, kai susivienija politikai, „verslas“, vykdomoji valdžia, teisėsauga ir žiniasklaida. Tokia situacija demokratiškoje valstybėje yra mažai tikėtina, tačiau nėra pilnai atmestina.

Nenorėčiau nieko kaltinti, tačiau jei V. Bakas tikrai prašė Rusijos ambasadoje paramos dėl profsąjunginės veiklos organizavimo, tai įrodo jo, kaip politiko, trumparegiškumą bei geopolitinės, socialinės ir psichologinės situacijos nesupratimą. Man teko garbė vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai, teko bendrauti su įvairių šalių atsargos karių asociacijų vadovais, bet santykių su Rusijos atstovais pavyko išvengti. Bet dalyvaujant posėdyje su gerb. V. Baku susidarė geras, padoraus politiko įspūdis. Jo ryžtingas požiūris į M. Basčio veiklą Lietuvos energetikos politikoje – taip pat vertas pagarbos.

Artėja ruduo ir politinis Lietuvos gyvenimas vėl pradės suktis greičiau. Rudeniop skaičiuojami „viščiukai“ – taip byloja liaudies patarlė. Netrukus pamatysime, kaip klostosi įvykiai.

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Manau, jog pats laikas imtis dar ryžtingesnių priemonių norint iš esmės pagerinti Seimo vertinimą visuomenės akyse. Visi svertai – Seimo narių rankose, reikia tik noro ir bendraminčių palaikymo, tauta to laukia.

Laukėme penketą dešimtmečių, kol iškovojom laisvę, ir jau beveik tris dešimtmečius laukiam geresnio gyvenimo, kada bus gera gyventi visiems, ne tik iš sąrašo „nusipelniusiems gyventi geriau“.

Kas pakliuvo į sąrašą „nusipelnėme gyventi geriau“? Tame sąraše privalome būti visi, kurie liko gyventi čia ir dabar. Politikoje kaip ir kare smulkmenų nebūna. Kadaise padarytos klaidos gali brangiai kainuoti, t. y. patiriama daugiau nuostolių arba net pralaimima.

Turiu vilties, kad mūsų politikams užteks valios pradėti keisti aplinką bei keistis nuo savęs, gal tada savo gerais darbais pavyks pagerinti ir plačiosios visuomenės gyvenimą?

Būtent ateities darbai parodys, kuo šiandien tapo V.Bakas – gal nieko blogo neatsitiko, gal jis – tik politinių intrigų auka? 

2017.08.28; 05:00

print