Zagrebe atidaryta paroda apie Lietuvos piliakalnius ir jų paslaptis


Pelaniškių piliakalnis. Vytauto Visocko nuotr.

Kroatijos sostinėje Zagrebe, miesto centre veikiančioje AMZ galerijoje, trečiadienį atidaroma kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „(Ne)matomi Lietuvos piliakalniai“.
 
Ši paroda sukurta 2020 metų Europos archeologijos festivaliui, kuris turėjo vykti Zagrebo archeologijos muziejuje. Festivalyje dalyvauti ir jame savo archeologinius tyrimus pristatyti planavo per 20 Europos šalių, tačiau tąkart to įgyvendinti nepavyko dėl COVID-19 pandemijos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
 
„Mūsų pasirinkta tema buvo piliakalnių paslaptys: nors kadaise piliakalniai buvo kuriami kaip matomiausias elementas kraštovaizdyje ir šiandien yra vienas labiausiai atpažįstamų archeologinių objektų, būdingas beveik visai Europai, vis dėlto jie yra labai menkai tyrinėti, o jų tyrimai kartais atskleidžia visiškai nematomą, netikėtą medžiagą. Kaip antai atsitiko ir Gedimino kalno tyrimų metu, kai buvo atrasti sukilėlių kapai“, – sako projekto koordinatorė dr. Gabrielė Gudaitienė.
 
Bambininkų piliakalnis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologo Gyčio Grižo piliakalnių fotografijos, taip pat režisieriaus Audriaus Juzėno filmas apie 1863–1864 metų sukilimą ir netikėtą dvidešimties jo dalyvių, kurių kūnai po egzekucijos Lukiškių aikštėje buvo paslėpti ant Gedimino kalno, atradimo istoriją. Eksponuojamas ir visai Europai neregėtas radinys – vieno iš sukilėlių Eduardo Čaplinskio kalkėse įsispaudęs veido atspaudas, restauratorių išsaugotas padarius gipsinę veido išlieją. Vienoje iš salių taip pat pristatomos profesionalaus juvelyro-rekonstruktoriaus Evaldo Babensko pagamintos papuošalų replikos, iliustruojančios piliakalnių gyventojų palikimą, jų nešiotus daiktus.
 
„Nors Europos archeologijos festivalis buvo atidėtas, o vėliau ir apskritai atšauktas dėl pandemijos, tačiau Zagrebo archeologijos muziejus buvo suintriguotas parodos turiniu, todėl parodą nusprendėme eksponuoti, vos tik atsiras galimybė atverti muziejus Kroatijoje“, – Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime cituojama dr. G. Gudaitienė.
Kernavės piliakalniai. Vytauto Visocko nuotr.
 
Lankytojams susidaryti įspūdį apie Lietuvos piliakalnius leidžia parodoje demonstruojama vaizdo medžiaga: Kernavės piliakalnių apgyvenimo viduramžiais vizualizacija, 1931 metais filmuoti Apuolės piliakalnių kasinėjimų vaizdai, specialiai parodai parengti Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų dr. Gedimino Petrausko ir Aušros Šmaižytės videopasakojimai apie piliakalnių tyrimus Lietuvoje.
 
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos ambasada Kroatijoje. Parodos partneriai: Lietuvos archeologijos draugija ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.12; 10:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.