Dabar kandidatai kalba temomis, kurios, be abejo, pirmoje eilėje rūpi žmonėms. Tačiau nelabai linkę kalbėti apie tai, už ką pirmoje eilėje atsakingas Prezidentas. Teisėsauga, politika ir ginkluotųjų pajėgų klausimai nenagrinėjami ir nepristatomos kandidatų vizijos.
Teisėsaugos problemėlės tikriausiai jau išspręstos, nes dėl keletos įtariamų asmenų atliekamas tyrimas, o visi kiti teisėsaugoje dirbantys yra sąžiningi (nors dėl to dažnai kyla abejonės). Užsienio politikos srityje kyla klausimas, ar tikrai ji atitinka Lietuvos piliečių lūkesčius ir ar ji yra pakankamai veiksminga.
Na, o štai valstybės gynybos klausimai, ko gero, yra pati skausmingiausia tema. Pastoviai yra skubama pranešti geras naujienas apie įsigyjamą techniką, ginkluotę ir ką dar pirksime kitais metais ar po 2030-ųjų. Tačiau kompleksinio, valstybės gynybos pajėgumų poreikio nepateikiama. Susidaro įspūdis, kad niekas valstybėje nežino, kokia turėtų būti mūsų kariuomenė. Ačiū Dievui ir, žinoma, JAV Prezidentui D. Trumpui, kad pareikalavo 2 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Reikia prisiminti, kad iki tol buvo sakoma, kad rašytinio reikalavimo sutartyje nėra, tai ir 2% nereikia.
Taip mes gyvenome 28 metus ir nieko padoresnio pagal poreikius nesukūrėme. Įvairiausio lygio politikai praktiškai nekreipė dėmesio į aiškinimus, kas, kaip ir kodėl turėtų būti sukurta. Todėl turime labai prastą situaciją, nežiūrint į tai, kad atnaujintas privalomas šaukimas. Galima išgirsti nuomonę, kad Lietuvai užtektų 12 tūkstančių reguliarios kariuomenės ir 60 tūkstančių medžiotojų rezervo. O kodėl neįskaičiavus piliečių, turinčių ginklą savigynai. Tai parodo tik tai, kad, ko gero, niekas iš oficialios valdžios ir kandidatai į Prezidentus neskaičiavo, remiantis karybos mokslais, ko reikia valstybės gynybai ir nesudarinėjo jokių gynybos sistemos modelių.
Todėl ir sklinda niekinės kalbos tėvynėje ir ne tik. Jeigu kandidatai į Prezidentus pasidomėtų tuo, kiek yra sukurta problemų ir kiek neefektyviai išleista lėšų, tikriausiai labai nustebtų. Paskutinis perliukas yra Vyriausybės 2018 metų birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 teikiamos LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS įstatymo, priimto 2002 m. spalio 10 d., Nr. IX-1132 ketvirto priedo pataisos. Jeigu Seimas priims įstatymą pagal parengtą Vyriausybės siūlymą, Lietuvoje liks tik trys civiliniai aerodromai, turintys strateginę reikšmę, o kariniai išnyksta. Tikriausiai įstatymo projekto rengėjai nesuprato, kas yra aerodromas, o pažiūrėjo į tai kaip į didelį kaip norima dalijamą žemės sklypą, nekreipiant dėmesio į tai, kaip vykdysime karinius ir karinius strateginius pervežimus.
Beje, šiame nutarime yra ir daugiau įdomių vietų, kurios parodo projekto rengėjų kompetencijos stoką.
2019.03.30; 07:58
