Žiniask­lai­da ir al­ko­ho­lio pra­mo­nė su­kū­rė pla­ne­lį, ku­rį pa­slap­čiomis ban­do įgy­ven­din­ti?


Print

Pro ma­žiau­sius ir krei­viau­sius ply­šius į vie­šą erd­vę ėmė lįs­ti in­for­ma­ci­ja, esą Lie­tu­vos ži­niask­lai­da blo­kuo­ja di­dži­ą­ją da­lį jai ne­pa­lan­kios in­for­ma­ci­jos, su­si­ju­sios su al­ko­ho­lio re­kla­mos drau­di­mu, įsi­ga­lio­sian­čiu nuo 2012 me­tų.

Ak­ty­viau­si įsi­ga­lio­sian­čio drau­di­mo ša­li­nin­kai sa­ko tu­rin­tys ko­vo­ti su ne­są­ži­nin­gu, pik­ty­biš­ku ir slap­tu ga­li­mu ži­niask­lai­dos ir al­ko­ho­lio pra­mo­nės at­sto­vų su­ta­ri­mu, ku­riuo sie­kia­ma už­tik­rin­ti al­ko­ho­lio re­kla­mos erd­vę ži­niask­lai­do­je bei pa­ja­mas už ją.

Apie šią pai­nią pa­dė­tį dar ge­gu­žės 24 die­ną „Ma­ri­jos ra­di­jo“ ete­ry­je bu­vo tran­sliuo­ja­ma lai­da su Jo­nu Dap­šaus­ku ir bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ru Au­re­li­ju­mi Ve­ry­ga. Siūlome skai­ty­to­jams teks­ti­nį lai­dos va­rian­tą.

Au­re­li­jus Ve­ry­ga: Ši te­ma yra ir skaus­min­ga, ir su­dė­tin­ga dėl ke­lių da­ly­kų. Pri­min­siu is­to­ri­ją, kad žmo­nės su­prastų, apie ką mes kal­ba­me. Al­ko­ho­lio re­kla­mos drau­di­mas dar yra ne­įsi­ga­lio­jęs. Jis tu­ri įsi­ga­lio­ti tik 2012 me­tų sau­sio pir­mą die­ną. Kas yra da­ro­ma da­bar? Da­bar sten­gia­ma­si at­šauk­ti tą įsi­ga­lio­ji­mą, t. y., iš­brauk­ti vi­sus straips­nius, ku­rie yra pri­im­ti dar 2008 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį, kad (al­ko­ho­lio re­kla­mos – red. past.) drau­di­mas ne­įsi­ga­lio­tų. Va­di­na­si, žmo­nės net ne­pa­ma­tys, kas tu­rė­jo at­si­tik­ti, nes nie­ko ne­at­si­tiks.

Jo­nas Dap­šaus­kas: Kiek pa­me­na­me, se­niau bu­vo re­kla­muo­ja­mi ta­ba­ko ga­mi­niai. Šiuo me­tu ši­tos re­kla­mos ne­be­li­ko ir vi­si lai­min­gi.

A. V. Ne vi­si lai­min­gi. Apie ga­min­to­jus ne­ga­li to pa­sa­ky­ti. Bet yra, kaip yra. Dar vie­nas la­bai svar­bus is­to­ri­nis mo­men­tas, ku­rį ir­gi bu­vo ban­do­ma nu­neig­ti vie­šo­jo­je erd­vė­je – kas bu­vo vi­so ši­to ini­cia­to­riai. 2007 me­tų pa­bai­go­je – 2008 me­tų pra­džio­je, kai bu­vo svars­to­mas al­ko­ho­lio re­kla­mos ap­ri­bo­ji­mas die­nos me­tu, tam ap­ri­bo­ji­mui, ku­ris ga­lio­ja da­bar, pa­si­prie­ši­ni­mas bu­vo bai­sus. Bu­vo kal­ba­ma, kad iš­si­kels te­le­vi­zi­jos iš Lie­tu­vos, ko­mer­ci­nės kel­sis į Lat­vi­ją.

Aš taip ir ne­ma­čiau nė vie­nos, ku­ri iš­si­kė­lė – sėk­min­gai sa­vo de­ma­go­gi­jas sklei­džia, ga­di­na Lie­tu­vos žmo­nes, gir­tus ve­dė­jus ro­do, pas­kui aiš­ki­na, kad jiems hi­per­ten­zi­nės kri­zės ir pa­na­šiai. Vie­na iš jų da­bar pri­pa­žin­ta ne­etiš­ka. Spau­di­mas bu­vo bai­sus. Tuo me­tu su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rio­je di­dži­ą­ją da­lį su­da­rė ar­ba al­ko­ho­lio pra­mo­nės, ar­ba su ja su­si­ję žmo­nės. Ši dar­bo gru­pė pa­siū­lė, kad vie­toj to, jog bū­tų pri­im­tas ri­bo­ji­mas die­nos me­tu, bū­tų įra­šy­ta, kad vi­sa re­kla­ma bus drau­džia­ma nuo 2012 me­tų. Tai ne svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos žmo­nių pa­siū­ly­mas, nes mes ne­ti­kė­jo­me, kad įma­no­ma to­kį draudimą pri­im­ti. Priešingu at­ve­ju, tai aiš­ku, kad mes bū­tu­me už tai pa­si­sa­kę. Al­ko­ho­lio re­kla­mos drau­di­mas pa­siū­ly­tas pra­mo­nės, ti­kin­tis, kad pa­vyks iš­veng­ti ap­ri­bo­ji­mo die­nos me­tu.

 O ga­vo­si taip, kaip ga­vo­si – pra­ki­šo vis­ką. Įsta­ty­me li­ko „įkal­ta“ nuo­sta­ta, kad nuo 2012 me­tų įsi­ga­lio­ja vi­siš­kas drau­di­mas. Žo­džiu, čia ne svei­ka­ti­nin­kai pa­siū­lė – čia pa­ti pra­mo­nė, žais­da­ma sa­vo bjau­rius žai­di­mus, ti­kė­da­ma­si kaž­ką „nu­mui­lin­ti“, „nu­suk­ti“, „įki­šo“ ir da­bar tas vis­kas at­si­su­ko prieš juos pa­čius. Kaip da­bar šne­ka­ma: sa­ko, ne­bu­vo dis­ku­si­jų, ne­bu­vo ap­tar­ta. Kaip ne­bu­vo ap­tar­ta? Iš tik­rų­jų bu­vo la­bai in­ten­sy­viai dis­ku­tuo­ja­ma. Jei­gu pa­tys pa­siū­lė, ti­kė­da­mie­si iš­si­suk­ti, tai da­bar ne­rei­kia kal­tin­ti kaž­ko, kad ne­pa­mąs­tė, ne­pa­gal­vo­jo.

La­bai svar­bu tai, kaip vis­kas pra­si­dė­jo. Žmo­nės už­mir­šę, o pra­mo­nės at­sto­vai vie­no­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je bai­siai nu­ste­bo: „Na, ne­ga­li bū­ti… Jūs ir pa­siū­lė­te“. Bai­ki­te! Pa­si­nar­šy­ki­te in­ter­ne­te ir ra­si­te – yra pil­na straips­nių, tai­gi spau­da ta­da vi­sa mir­gė­jo.

J. D. Koks tuomet bu­vo jų (al­ko­ho­lio pra­mo­nės – red. past.) tiks­las tai siū­ly­ti?

A. V. 2007 me­tais 2012-ieji at­ro­dė bai­siai to­li – pen­ke­ri me­tai. Per pen­ke­rius me­tus ir Sei­mas pa­si­kei­tė, iš­rink­ti vi­sai ki­ti Sei­mo na­riai, tai jie (al­ko­ho­lio pra­mo­nės at­sto­vai – red. past.) ti­kė­jo­si, kad ne­įsi­ga­lios ri­bo­ji­mas die­nos me­tu, o kai at­eis lai­kas, tai tą drau­di­mą bus ga­li­ma vėl „nu­mui­lin­ti“ taip, kaip da­bar yra ban­do­ma pa­da­ry­ti. Tik tiek, kad da­bar tai da­ro­ma slap­tai. Ir ši­tą da­ly­ką aš no­riu ak­cen­tuo­ti.

Nie­kur vie­šo­je erd­vė­je, iš­sky­rus vie­ną ki­tą ra­di­jo sto­tį, ku­rios yra dau­giau ka­ta­li­kiš­kos, iš­sky­rus ka­ta­li­kiš­ką ži­niask­lai­dą, vie­ną ki­tą są­ži­nin­ges­nį por­ta­lą, in­for­ma­ci­jos apie tai, kas vyks­ta, jūs ne­ra­si­te. To­dėl, kad yra su­si­ta­ri­mai, vi­sa in­for­ma­ci­ja blo­kuo­ja­ma. Na­cio­na­li­nis tran­sliuo­to­jas iš­lei­džia nau­jie­nas apie tai (al­ko­ho­lio re­kla­mos drau­di­mo įsta­ty­mo pe­ri­pe­ti­jas – red. past.), bet nė­ra jos la­bai in­ten­sy­vios.

„Ži­nių ra­di­jas“ tran­slia­vo, nes jie, kiek ži­nau, ne­rek­la­muo­ja al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ir ne­tu­ri fi­nan­si­nio in­te­re­so, o vi­si ki­ti yra su­si­ta­rę, ir aš pui­kiai įsi­vaiz­duo­ju, koks tai su­si­ta­ri­mas. Ži­nau, kad mes nie­ka­da ne­ga­lė­si­me pa­ro­dy­ti do­ku­men­to ir įro­dy­ti vi­sų ši­tų da­ly­kų, ir gal net į teis­mą kas nors pa­siū­lys nu­ei­ti, bet aš įsi­vaiz­duo­ju, kad vi­sa ta sche­ma yra la­bai pa­pras­ta: al­ko­ho­lio ga­min­to­jai su­si­ta­rė su tran­sliuo­to­jais ir su spau­da ir pa­ža­dė­jo pirk­ti, už­sa­ky­ti kon­kre­tų kie­kį re­kla­mos, tie­siog su­mo­kė­ti pi­ni­gus. Spau­da su­ta­rė su po­li­ti­kais – ne tik spau­da, bet ir pri­va­čios te­le­vi­zi­jos – dėl, ma­tyt, kaž­ko­kių re­kla­mi­nių da­ly­kų, nes ar­tė­ja Sei­mo rin­ki­mai. Vi­si da­bar lai­min­gi.

Žiū­rė­ki­te, kas vyks­ta: Sei­mo na­riai re­gist­ruo­ja pa­tai­sas ir tai vyks­ta di­de­liu grei­čiu, nie­kam nie­ko ne­sa­kius, nie­kam nie­kur ne­si­afi­šuo­jant, tie­siog iš­len­da vie­ną die­ną. Per sa­vai­tę duo­da­mas nu­ro­dy­mas, kad Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­reng­tų iš­va­das. Jos jau pa­reng­tos ir ant­ra­die­nį net­gi (red. past. – ra­di­jo lai­da tran­sliuo­ta 2011 me­tų ge­gu­žės 24 die­ną) ­ban­dy­ta tai įtrauk­ti į Sei­mo dar­bo­tvarkę kaip re­zer­vi­nį klau­si­mą. Jūs įsi­vaiz­duo­ki­te, koks tai grei­tis! Ir dar pa­grin­di­nis si­tu­a­ci­jos vei­kė­jas, vi­sų šių rei­ka­lų vai­ruo­to­jas Vi­tas Ma­tu­zas, vie­šo­je erd­vė­je pa­sa­ko­ja, kad tų re­gist­ruo­tų pa­tai­sų tiks­las – pa­ska­tin­ti dis­ku­si­ją. Tai su kuo kas dis­ku­tuos? Ka­da? Kai bus pri­im­tos pa­tai­sos?

J. D. Kal­bant ta te­ma, tra­giš­kiau­sia yra tai, kad šią ini­cia­ty­vą iš­kė­lė bū­tent Tė­vy­nės są­jun­gos-Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų flan­gas.

A. V. Tai – pats žiau­riau­sias da­ly­kas. Ta­čiau aš ga­liu pa­ban­dy­ti su­pras­ti ir pa­aiš­kin­ti. Ga­min­to­jai (al­ko­ho­lio – red. past.) jau ne vie­ną kar­tą „nu­svi­lo“, to­dėl jie mo­ko­si. Kaip kiek­vie­nas pa­ra­zi­tas gam­to­je, ku­rį api­pi­la ko­kiu nors pa­ra­zi­tų nai­ki­ni­mo skys­čiu ir tru­pu­čiu­ką api­pli­ko, mu­tuo­ja ir pra­de­da mo­ky­tis gam­to­je iš­gy­ven­ti, jis da­ro­si ne blo­ges­nis, bet ge­res­nis pa­ra­zi­tas. Bak­te­ri­ja, kai duo­di an­ti­bio­ti­kų, da­lis dve­sia, o da­lis, ku­ri lie­ka gy­va, tam­pa dar bai­ses­nė. Tai ši­tie (al­ko­ho­lio ga­min­to­jai – red. past.) mo­ko­si.

Jie mo­ko­si pa­čia bai­siau­sia pras­me. Jie mo­ko­si iš ta­ba­ko pra­mo­nės, ku­ri ži­no, kaip rei­kia ma­ni­pu­liuo­ti, ži­no, ką rei­kia da­ry­ti. Jie (al­ko­ho­lio ga­min­to­jai – red. past.) iš­mo­ko dvi pa­mo­kas. Vie­na – ma­žiau kiš­tis pa­tiems. Jie su­si­ra­do to­kių, ku­rie šne­ka už juos – žur­na­lis­tai, ži­niask­lai­da. Esą ga­min­to­jai nie­kuo dė­ti, o pa­grin­di­nis nu­ken­tė­sian­tis – ži­niask­lai­da. Pri­si­min­ki­te, kai bu­vo kal­ba­ma apie drau­di­mą rū­ky­ti ba­ruo­se, res­to­ra­nuo­se, ne ta­ba­ko pra­mo­nė šne­kė­jo, o ba­rų, res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos. Tai­gi kaž­ko­kie mis­ti­niai vei­kė­jai, ku­rie yra re­mia­mi „Phi­lip Mor­ris“, dar kaž­kie­no…

Ki­ta pa­mo­ka, ku­rią iš­mo­ko, kad rei­kia ma­žiau dirb­ti su li­be­ra­lais, nes pa­ste­bė­jo, kad mes li­be­ra­lus nuo­lat kri­ti­kuo­ja­me. Su­gal­vo­jo gud­rų pla­ną – pa­im­ti Tė­vy­nės są­jun­gą ir Krikš­čio­nis de­mok­ra­tus ir ta­da „cyp­da­vat­kės“ nie­ko ne­sa­kys, nes čia – sa­vi. Su­si­mo­vė. Mes – ne par­ti­ja ir ko­a­li­ci­ja, ir mes ne­žiū­ri­me, ko­kia par­ti­ja ką siū­lo. Jei­gu žmo­gus da­ro ge­rą dar­bą, man vi­sai ne­įdo­mu, ko­kiai par­ti­jai jis pri­klau­so, o jei­gu jis da­ro blo­gą dar­bą, tai dar blo­giau, jei­gu jį da­ro sa­vas žmo­gus, t. y., tas, ku­ris tu­rė­tų ver­ty­bes ap­gin­ti.

J. D. Iš­var­din­ki­me, kas tie ini­cia­to­riai, ku­rie sie­kia stab­dy­ti de­gra­da­ci­ją sti­mu­liuo­jan­čių gė­ra­lų re­kla­mos drau­di­mą.

A. V. Ma­no są­ra­še tri­jų žmo­nių nė­ra, ta­čiau, ne­pai­sant to, aš pa­skai­ty­siu: Vi­tas Ma­tu­zas, Pet­ras Luo­ma­nas, ku­ris po to pa­skam­bi­no ir at­si­pra­šė, kad yra su­klai­din­tas, Jur­gis Raz­ma, Ag­nė Bi­lo­tai­tė, Kęs­tu­tis Ma­siu­lis, Sau­lius Pe­če­liū­nas, Vai­do­tas Ba­ce­vi­čius, Eri­kas Ta­ma­šaus­kas, Al­gir­das But­ke­vi­čius, Ar­tū­ras Me­lia­nas, Kęs­tu­tis Dauk­šys. Yra ke­tu­rio­li­ka tą (al­ko­ho­lio re­kla­mos drau­di­mo at­šau­ki­mo – red. past.) įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­si­ra­šiu­sių žmo­nių. Iš tik­rų­jų, mes iš kar­to su­re­a­ga­vo­me, pa­ra­šė­me frak­ci­jai, iš kar­to tuos da­ly­kus ban­dė­me vie­šin­ti.

Tačiau jie ne tik ne­si­ruo­šia at­si­sa­ky­ti šios min­ties, da­bar vyks­ta la­bai įdo­mūs da­ly­kai! Ka­dan­gi į tai la­bai su­re­a­ga­vo vi­si – moks­lei­vių par­la­men­tas, stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos – da­bar iš tų žmo­nių plin­ta kaž­ko­kia pro­pa­gan­di­nė de­ma­go­gi­ja: siun­čia­mi laiš­kai, kad „jūs ne taip su­pra­to­te“, kad „mes nie­ko ne­at­šauk­si­me“ ir pa­na­šiai. Esą „mes džiau­gia­mės jū­sų ini­cia­ty­va ir to­liau taip sten­ki­tės“. Ką sten­ki­tės?

J. D. Žmo­gus, taip pat da­ly­vau­jan­tis vie­ši­nant vi­są ši­tą rei­ka­lą, pa­sa­ko­jo, kad su­tik­ti Sei­me li­be­ra­lai juo­kia­si, sa­ko „žiū­rėk, ne mes, o pa­tys krikš­čio­nys de­mok­ra­tai stab­do įsta­ty­mą, tai tur­būt la­bai do­ra gir­dy­ti tau­tą ir ste­bė­ti, kiek ma­žai de­gra­da­vu­sių Lie­tu­vo­je žmo­nių…“

Bet bai­siau­sia, kad ži­niask­lai­da yra ta vie­ta, ku­ri gau­na la­bai di­de­les pa­ja­mas už al­ko­ho­lio re­kla­mą. Skai­čiuo­ja­ma, kad apie 20 proc. pa­ja­mų ži­niask­lai­da gau­na bū­tent iš nu­odų re­kla­mos. Ir jei­gu tie žmo­nės su­si­pras, kad jie da­ly­vau­ja tau­tos žu­dy­mo pla­ne, tai ži­niask­lai­da ne­teks 20 proc. pa­ja­mų. Bet ne­gi man ir ei­li­niam Lie­tu­vos žmo­gui dėl to tu­rė­tų šir­dį skau­dė­ti?

A. V. Aš no­riu pa­ste­bė­ti dar vie­ną mo­men­tą iš tų pro­pa­gan­di­nių laiš­kų, ku­riuos mi­nė­jau. Sei­mo na­riai sa­ko, kad jie vi­są­laik bu­vo už al­ko­ho­lio kon­tro­lę, vi­są lai­ką sten­gė­si ir pa­lai­kė al­ko­ho­lio kon­tro­lę ir da­bar jo (al­ko­ho­lio – red. past.) var­to­ji­mas ma­žė­ja. Ar tik­tų toks pa­si­aiš­ki­ni­mas: aš vi­są gy­ve­ni­mą gel­bė­jau ir gy­džiau vai­kus, o da­bar į gy­ve­ni­mo ga­lą ga­liu du nu­šaut. Ga­li­ma? Ma­no pa­da­ry­tas ge­ras dar­bas pa­tei­si­na blo­gą?

J. D. Ta­čiau rei­kia su­pras­ti – ši­tas įsta­ty­mas tik­rai ne du vai­kus nu­šaus.

A. V. Jis pri­dirbs to­kių da­ly­kų… Tiks­liau ne­pa­da­rys to, kas tuos vai­kus ap­sau­go­tų.

J. D. Te­gu gar­bie­ji Sei­mo na­riai pa­si­do­mi, kas da­rosi per abi­tu­rien­tų šven­tes, ko­kie „bliū­dai šnap­so“ iš­ger­iami, kiek pri­vem­ta, kiek abi­tu­rien­tų atsiduria re­a­ni­ma­ci­jo­je.

A. V. Kaž­kas va­žiuos gir­tas, vėl bus sa­ko­ma, kad kaž­kas kaž­ko ne­da­rė…

J. D. O dėl re­kla­mos tai la­bai svar­bu ak­cen­tuo­ti pa­pras­tą fak­tą – bent jau al­ko­ho­lio re­kla­ma tik­rai nė­ra in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas. Tai – sti­mu­lia­vi­mas var­to­ti.

A. V. Pa­sa­ky­siu pa­pras­tą pa­vyz­dį: tik­rai vi­si esa­te ma­tę al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo re­kla­mą; ir ko­kią in­for­ma­ci­ją ji su­tei­kia apie pro­duk­tą? Kad tai yra ge­ra idė­ja, kad lai­kas švęs­ti, kad at­ei­na va­sa­ra, ge­riau­sia, ką tu­ri­me, su­bran­din­ta Lie­tu­vos lau­kuo­se, ran­kų dar­bo še­dev­ras… Kas pa­sa­ky­ta apie pro­duk­tą?

J. V. Jei­gu pa­sa­ky­tų, kad tai yra de­gra­da­ci­ją sti­mu­liuo­jan­ti prie­mo­nė, ta­da aš pa­si­ra­šy­čiau po to­kia re­kla­ma. Dė­me­sio, jūs var­to­si­te de­gra­da­ci­ją… O ar rei­kia daug fak­tų, kad sti­mu­liuo­ja de­gra­da­ci­ją? Už­ten­ka pa­si­žiū­rė­ti į tei­sė­jus, ku­rie var­ta­lio­ja­si kaip…

A. V. Tei­sė­jus, po­li­ci­nin­kus, mo­ky­to­jus, gy­dy­to­jus – ne­svar­bu, vi­si tu­ri pro­ble­mų, ku­rią vi­suo­me­nės gru­pę pa­im­tum…

J. D. Tu­ri pro­ble­mų tie, ku­rie var­to­ja de­gra­da­ci­ją sti­mu­liuo­jan­čius gė­ri­mus.

A. V. Grįž­tant prie tų 20 proc., ku­rie bu­vo pa­mi­nė­ti, svar­būs ke­li mo­men­tai. Iš tik­rų­jų, al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų re­kla­ma su­da­ro ne­ma­žą da­lį re­kla­mos pa­ja­mų ži­niask­lai­dai ir, už­drau­dus re­kla­mą, trum­puo­ju pe­ri­odu po drau­di­mo te­oriš­kai tu­rė­tų su­ma­žė­ti pa­ja­mos, tie­siog ne­liks jų.

Aš jau mi­nė­jau, kad įsta­ty­mo pa­tai­sos bu­vo pri­im­tos 2008 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį. Va­di­na­si, ži­niask­lai­da tu­rė­jo dve­jus me­tus pe­ro­rien­tuo­ti vi­są sa­vo re­kla­mos rin­ką, su­si­ras­ti nau­jų klien­tų, ruoš­tis tam… Nie­ko ne­da­rė! Iš vi­so nie­ko ne­da­rė! Net ne­ban­dė nie­ko ieš­ko­ti. Kū­rė pla­ne­lį, ku­rį da­bar pa­slap­čiom ban­do įgy­ven­din­ti. Svar­biau­sia iš­lau­kė vos ne iki pas­ku­ti­nio mo­men­to ir da­bar, kai jau tu­ri nuo Nau­jų me­tų įsi­ga­lio­ti (al­ko­ho­lio re­kla­mos drau­di­mas – red. past.), rė­kia, kad jie kraus­ty­sis lauk, ko­kia tai kvai­la ša­lis ir t. t.

Ant sta­lo aš tu­riu pa­si­dė­jęs aiš­ki­na­mą­jį raš­tą, pa­si­ra­šy­tą Sei­mo na­rių. Ja­me yra len­te­lė, ko­kio­je ša­ly­je ko­kie (al­ko­ho­lio re­kla­mos – red. past.) ap­ri­bo­ji­mai ga­lio­ja. Vi­sos ša­lys su­ra­šy­tos, bet Nor­ve­gi­jos nė­ra. Nė­ra, nes ten ga­lio­ja al­ko­ho­lio re­kla­mos drau­di­mas. Ir sa­ko­ma, kad ne­įma­no­ma su­re­gu­liuo­ti, už­draus­ti ir pa­na­šiai. Tai ge­rai, da­bar kiek­vie­noj ša­ly re­kla­mos ri­bo­ji­mai skir­tin­gi. Tai kaip tos ša­lys juos įgy­ven­di­na? Su­pras­čiau, kad nie­kur nė­ra jo­kių ap­ri­bo­ji­mų…

J. V. Yra min­tis, esą už­sie­nio ka­na­lai ga­lės re­kla­muo­ti, o lie­tu­viš­ki – ne.

A. V. „Al Ja­ze­e­ra“ tik­riau­siai ypa­tin­gai re­kla­muos. Mes juo­kia­mės: te­gu va­žiuo­ja mū­sų „Stumb­ras“ į „Al Jaz­ze­ra“ ir pa­si­pra­šo re­kla­muo­ja­mas. Sa­ky­ki­me, už­sie­nio ka­na­lai, tarp­tau­ti­niai ka­na­lai, ne­svar­bu – „Sport“, „Na­tio­nal Ge­og­rap­hic“, – kas Lie­tu­vo­je yra žiū­ri­ma? Jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kia ten re­kla­mos kai­na? Ir koks Lie­tu­vos alu­da­ris ar­ba deg­tin­da­ris nu­pirks ją? O kas žiū­rės tuos ka­na­lus? Tai ko­kia bus re­kla­mos kai­na ir ko­kią ji grą­žą duos?

Sa­ko, kad ru­siš­ki ka­na­lai čia su­kles­tės. Mi­ni­mas „Per­vyj Bal­tij­skij“… Jūs pa­si­žiū­rė­ki­te tą ka­na­lą, ten re­kla­ma lie­tu­viš­ka, tai reiš­kia, kad vals­ty­bė tai ga­li kon­tro­liuo­ti. Dar dau­giau, „Per­vyj Bal­tij­skij“ at­sto­vus vi­sa­da pa­ma­ty­si­te, kai vyks­ta koks nors ren­gi­nys apie rū­ky­mo ža­lą, apie al­ko­ho­lį – jie vi­są lai­ką sto­vi ir pra­šo in­ter­viu, pa­tei­kia in­for­ma­ci­ją. O mū­sų ši­tie lie­tu­viš­ki… Jie – nie­ka­da. Ar ma­tė­te ka­da nors per TV3 ar LNK re­por­ta­žą, ži­nu­tę apie rū­ka­lų ar­ba al­ko­ho­lio ža­lą svei­ka­tai? Gy­ve­ni­me ne­su ma­tęs. Jie pik­ty­bi­niai nuo pat pra­džios. Ir dar dau­giau, TV3 – koks jis lie­tu­viš­kas ka­na­las? Tai yra skan­di­na­vų ka­pi­ta­lo įmo­nė. Jis se­niai nu­pirk­tas, jis se­niai ne­be lie­tu­viš­kas. Ten ne­bė­ra nie­ko, su­si­ju­sio su Lie­tu­va. Tik tiek, kad lie­tu­viai dir­ba.

Mū­sų alu­da­riai lie­tu­viš­ki? Ku­ris lie­tu­viš­kas? „Cals­berg“ at­va­žia­vęs aiš­ki­na, kaip lie­tu­viš­kas alus da­bar ken­tės… Tai kad jis – ne lie­tu­viš­kas la­bai se­niai. Skan­di­na­vai at­va­žia­vę pa­sa­ko­ja, kaip Lie­tu­va nu­ken­tės, nes skan­di­na­vų te­le­vi­zi­ja ne­be­gaus iš lie­tu­vių pi­ni­gų… In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo vyk­dan­čio­ji di­rek­to­rė pa­sa­ko­ja, pa­si­ra­šo raš­tus Sei­mo pir­mi­nin­kei, kaip dėl šio drau­di­mo nu­ken­tės lie­tu­vių ži­niask­lai­da, kaip su­kles­tės ru­siš­ki, bal­ta­ru­siš­ki ka­na­lai, o in­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas vie­ni­ja ne Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jus – už­sie­nio, pvz.: Lie­tu­vos du­jos, dar vi­so­kius…

J. D. Ki­taip sa­kant, tai yra ab­so­liu­ti de­ma­go­gi­ja…

A. V. Kaž­ko­kia ši­zo­fre­nija. Pa­si­ra­šo žmo­nės, kur ne­su­pra­si nei ko, nei kas…

J. D. Kal­bė­jau su vie­nu iš šių Sei­mo na­rių pa­dė­jė­ju, ku­ris, pa­si­ro­do, taip pat yra blai­vi­nin­kas. Sa­kau „Ką tu ten da­rai, gė­da vi­sai par­ti­jai, gė­dą da­rai man pa­čiam!“ Jis sa­ko, kad ge­ras ko­le­ga pa­siū­lė, tai jis pa­si­ra­šė, ma­ny­da­mas, kad tas do­ras žmo­gus, bet, pa­si­ro­do, ne­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti net tais žmo­nė­mis, ku­rie at­ro­do nor­ma­lūs. Ir jie gal net pa­tys ne­la­bai su­vo­kia, į ko­kį žai­di­mą yra įsuk­ti.

A. V. Ga­li bū­ti, aš tik­rai ne­at­me­tu to­kios ga­li­my­bės, kad tie žmo­nės yra tie­siog „iš­dur­ti“. Ir „iš­dur­ti“ pa­čiu bai­siau­siu bū­du. Žiū­rė­ki­te, kas da­ro­si: iš tų vie­nuo­li­kos ma­no iš­var­din­tų – aš­tuo­ni yra Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos na­riai. Aš ga­vau ne vie­ną laiš­ką iš frak­ci­jos, kur sa­ko­ma, kad ne vi­sa frak­ci­ja to­kia, kad ne vi­si žmo­nės to­kie, kad dau­gu­ma pa­lai­ko blai­vy­bės idė­jas. Sa­kau: „O ką, jūs pa­si­žiū­rė­ki­te, kas pa­si­ra­šė“. Tai ko­kį tai duo­da žen­klą žmo­nėms, ku­rie juos ren­ka!

J. D. Ga­lų ga­le ar­tė­ja rin­ki­mai.

A. V. Taip. Tvar­ka. Jūs su­si­ta­rė­te su, pa­vyz­džiui, TV3, kad gau­si­te ete­rio, bet jus ne TV rinks, jus rinks žmo­nės, ku­rie ma­tys, ką jūs pri­dir­bo­te.

J. D. Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je ki­lo triukš­mas, kad baž­ny­čio­se vys­ku­po Jo­no Kau­nec­ko ini­cia­ty­va gal­būt bus vie­ši­na­mi tie, ku­rie pri­ki­šo le­te­ną, kad Lie­tu­va bū­tų gir­tuok­lių ša­lis. Gal­būt aš vi­sai už tuos vie­ši­ni­mus. Jei­gu tai yra ge­ras dar­bas, tai jie bus pir­mu nu­me­riu iš­rink­ti. Bet jei­gu tai yra ply­ta į tau­tos de­gra­da­ci­ją, tai ta­da ki­tos ži­nios…

A. V. Grįž­tant prie spau­dos, te­le­vi­zi­jos ir ki­tų pa­ja­mų, svar­biau­sia, kad nie­kas net ne­ban­dė dis­ku­tuo­ti apie tai. Jei­gu bū­tų pa­ban­dę, bū­tų pa­ma­tę įdo­mių da­ly­kų. Pir­miau­sia, tas pats bu­vo šne­ka­ma, kai bu­vo pla­nuo­ja­ma už­draus­ti ta­ba­ko ga­mi­nių re­kla­mą. Bu­vo sa­ko­ma, kad ma­siš­kai ban­kru­tuos te­le­vi­zi­jos, laik­raš­čiai, nie­ko ne­liks. Tai 2000 me­tais, kai įsi­ga­lio­jo ta­ba­ko ga­mi­nių re­kla­mos drau­di­mas, lai­kas bu­vo dar sun­kes­nis nei yra da­bar. Ir nie­kas ne­ban­kru­ta­vo, nie­kas nie­kur ne­iš­va­žia­vo. Tie pa­tys žo­džiai bu­vo sa­ko­mi, kai bu­vo pla­nuo­ja­ma ap­ri­bo­ti die­nos me­tu al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų re­kla­mą. Sa­kė, iš­si­kraus­tys į Lat­vi­ją, – neiš­si­kraus­tė. Va­di­na­si, tai yra tik gra­si­ni­mai.

J. D. Ir ga­lų ga­le, te­gu kraus­to­si, jei­gu tik bru­dą ga­min­ti pa­jė­gia. Yra toks pa­sa­ky­mas – pi­giau­sias ir grei­čiau­sias ver­slas yra in­ves­tuo­ti į žmo­gaus sil­pny­bes. Jei­gu ga­min­si ge­ras ban­de­les, duo­ną, py­ra­gą kep­si ar dar kaž­ką, tai nuo tų pro­duk­tų ne­si­vys­to pri­klau­so­my­bė, ir yra rim­ta kon­ku­ren­ci­ja, ta­čiau su de­gra­da­ci­ją sti­mu­liuo­jan­čiais pro­duk­tais kon­ku­ren­ci­ja daug pa­pras­tes­nė, žmo­gus pra­de­da var­to­ti ir ne­ga­li su­sto­ti. Juk kiek­vie­nas pa­žįs­ta­me ko­kį „pi­jo­kė­lį“, ku­ris liks ne­ap­si­ren­gęs, ne­pa­val­gęs, bet kad tik gau­tų įpil­ti į „čer­ku­tę“.

Nuotraukoje: bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras Au­re­li­ju­s Ve­ry­ga.

Parengė Jūratė Ablačinskaitė

Pagal www.zurnalistika-kitaip.lt ir laikraštį „XXI amžius“.

(Bus daugiau)

2011.09.22


Prisijunkite prie diskusijos