Žirmūnuose nustatyta vieta, kur 1946 m. gyveno J. Lukša-Daumantas

Ruošdama atminimo paminklo Juozui Lukšai-Daumantui konkurso sąlygas, Vilniaus savivaldybė nustatė tikslią namo, kuriame gyveno laisvės kovotojas, vietą. 

 

Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės specialistai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio. 

 

„Simboliška, kad šis atradimas įvyko ruošiantis skelbti atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkursą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

 

Nors sostinė nuo laisvės kovotojo J. Lukšos-Daumanto laikų labai pasikeitė ir to meto namų neišliko, Vilnius jau kurį laiką skaitmenizavo įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografinius planus. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” specialistai juos orientavo šiuolaikinių koordinačių sistemoje, sluoksniais sutapdino su šių dienų žemėlapiais ir taip nustatė daugelio istorinių objektų vietas.

 

Šis reikšmingas atradimas, minint sausio 13-ąją ir švenčiant Laisvę, buvo maloni staigmena ir istorikams, džiugi naujiena šių dienų Vilniaus kūrėjams.

 

Remiantis Klaipėdos universiteto archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikės dr. Aistės Petrauskienės pateiktais duomenimis, 1946 m. lapkričio–gruodžio mėn. mediniame name Žygio g. 85a, konspiraciniame bute, veikė Vyriausias ginkluotų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, Dailės instituto studentas J. Lukša-Daumantas (su padirbtais Juozo Adomaičio dokumentais). Paaiškėjus Juozo Markulio-Erelio klastai, J. Lukša iš Vilniaus sėkmingai pasitraukė ir tęsė kovą pakaunėje.

 

Sutapdinę skirtingų laikmečių miesto planus, specialistai pamatė, kad istorinis namas buvo nugriautas iki 1966-ųjų, prieš statant daugiabutį gyvenamą namą Minties g. 6.

 

„Minties gatvės vieta šalia 6-ojo namo staiga įgavo visai kitą reikšmę – į ją norisi pasižiūrėti, važiuojant pro šalį. Dar svarbiau tai, kad laisvės kovų geografija įgijo naują tašką Vilniuje. Žinome, kad pasipriešinimas okupacijai vyko ir miestuose iki mūsų pergalingo pasipriešinimo 1991-ųjų sausio 13-ąją”, – sako vicemeras Tomas Gulbinas.

 

Praėjusių metų lapkritį Vilniuje Tuskulėnų, Apkasų ir Minties gatvių sankirtoje atvertas Juozo Lukšos-Daumanto skveras. Žirmūnų trikampyje esančiame skvere suformuota keletas funkcinių zonų su vietomis prisėsti ir bendra vaikų žaidimo aikštele, atnaujinti želdiniai, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos. Teritorijoje pasodinta daugiau nei 50 naujų medžių ir krūmų masyvas, apjungiantis žaliąsias erdves ir tampantis žaliaisiais koridoriais. Skvere rekonstruoti seni pėsčiųjų takai, įrengtas naujas dviračių takas, atnaujintas šiuolaikiškas apšvietimas ir mažoji architektūra.

 

Nuostabą istorikams kelia ne tai, kad buvo nustatyta tiksli Lietuvos partizanų konspiracinio buto vieta Žirmūnuose, bet tai, kad to nebuvo padaryta anksčiau.

 

„Dirbant su paveldo vietomis, nesvarbu, iš kurio istorinio laikotarpio, kartografinės medžiagos analizė, planų sugretinimas – būtinybė. Šis atvejis rodo, kad darbas nėra toks sudėtingas. Pasidžiaukime dar viena partizaninį karą menančia vieta Vilniuje“, – sako dr. Aistė Petrauskienė. 

 

Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio nariai sako, kad istoriniai įvykiai neatsiejami nuo žmonių, o žmonės – nuo vietų: „Kai kalbame apie mūsų tautai reikšmingas istorines asmenybes, jų vietos tampa svarbios visuotinai. Aplinka gali keistis, nelikti namo (kaip atsitiko ir šiuo atveju), bet vieta išlieka, su ja – ir vietos dvasia, leidžianti trumpas istorijos akimirkas išvysti platesniame miestovaizdyje“.

 

Dr. Aistės Petrauskienės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, J. Lukšos-Daumanto namo vietos nustatymas – žingsnelis, siekiant pabrėžti, įsisąmoninti, jog partizaninis karas – tai ne vien miškas ir kaimas. Tokių vietų Vilniuje, Lietuvos sostinėje, yra ir daugiau. Tikimasi, kad netrukus bus nustatytos ir paženklintos tikslios jų vietos.

 

 

Netrukus planuojama paskelbti Paminklinio objekto Laisvės Kovos Karžygiui J. Lukšai-Daumantui idėjos konkursą. Paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neturės viršyti 300 000 Eur. I vietos projektui bus skiriama 10 000 Eur, II – 7 500 Eur, III – 5 000 Eur.

Konkurso dalyviai turės įamžinti Laisvės Kovos Karžygio J. Lukšos-Daumanto atminimą ir aktualizuoti šios asmenybės reikšmę šiuolaikinei Lietuvai, sukurdami pagarbų, socialiai paveikų, tęsiantį iškilių tautos asmenybių pagerbimo tradicijas, sprendinį.