Žmogaus teisių paisymas kovojant su terorizmu Ukrainoje


Print

Šių metų birželio 1-ąją dieną Seimo Baltijos Asamblėjos salėje buvo surengtas apvalusis stalas “Terorizmo problemos NVS šalyse”. Apvaliojo stalo organizatotriai – LR Seimo parlamentinė grupė “Už demokratinę Baltarusiją” ir Piliečių gynybos paramos fonas (Vilnius). 

Įžanginį žodį tarė LR Seimo parlamentinės grupės “Už demokratinę Baltarusiją” vicepirmininkas Saulius Pečeliūnas ir Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis.

Diskusijų metu pranešimus perskaitė Žmogaus teisių instituto direktorius Valentinas Gefteris (Rusija), Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, Baltarusijos Liaudies Respublikos Tarybos narys Fiodoras Niunka (Baltarusija) ir Černigovo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Aleksiejus Tarasovas (Ukraina).

Šiandien skelbiame Černigovo žmogaus teisių komiteto pirmininko iš Ukrainos Aleksiejaus TARASOVO pranešimą “Žmogaus teisių paisymas kovojant su terorizmu Ukrainoje”.

Aleksiejus Tarasovas

Pasaulinis terorizmas virto visos žmonijos nelaime, neturinčia sienų. Tai vienas iš rimtų pavojų tarptautinei taikai bei saugumui, tai pagrindinė grėsmė pamatinėms žmogaus teisėms. Pasipriešinti šiai grėsmei įmanoma tik suvienijus pastangas. Norint išvengti terorizmo, sunaikinti jo ištakas, reikia detaliai išsiaiškinti jį sąlygojančias priežastis ir suprasti šio baisaus nūdienos iššūkio ištakas. Terorizmas kaip reiškinys nuolat ir radikaliai keičia formas, pasirenka vis naujus objektus ir liečia beveik kiekvieną žmogų bet kuriame planetos taške, kur jis begyventų.

Kalbant apie Ukrainą, tai jai kovos su terorizmu esmė pirmiausia glūdi tame, kad prevencinės priemonės prieš šį nusikaltimą įgyja vis didesnį prioritetą. Antai 2003 m. buvo priimtas Kovos su terorizmu įstatymas. Vėliau Ukraina ratifikavo Europos konvenciją, konkrečiai, Ukraina ją pasirašė 2005 m. Varšuvoje ir 2006 m. liepą ją ratifikavo Ukrainos parlamentas. Tai buvo atsakymas į pastaruoju metu gausėjančias teroristinės veiklos apraiškas siekiant sustiprinti pasipriešinimą terorizmui ir sutvirtinimas reikalavimų valstybėms imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teroristiniams nusikaltimams.

Šios konvencijos pagrindu 2006 m. rugsėjo 21 d. Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl pataisų Ukrainos Baudžiamajam kodeksui. Galiojanti 2006 m. redakcija Baudžiamajame kodekse nustato baudžiamąją atsakomybę už šią nusikaltimo rūšį. Bet ji jau šiandien reikalauja tam tikro pakoregavimo ir papildomo tobulinimo. Iki šiandien daugelis visuomeninių organizacijų pateikė savo siūlymus dėl Ukrainos nacionalinių įstatymų pakeitimų, jų pritaikymo ateityje prie tarptautinių standartų.

Nauji nūdienos iššūkiai verčia Ukrainą vis dažniau reaguoti į terorizmo apraiškas. Iki 2011 m. pabaigos dėl teroro aktų Ukrainoje per nepriklausomybės metus du žmonės žuvo, 25 nukentėjo, kitų sužeidimai įvairaus sunkumo. Teismai išnagrinėjo šešias baudžiamąsias bylas ir nuteisė 12 žmonių.

Negaliu neatkreipti dėmesio į Ukrainos visuomenės būklę šiandien, esama tiesioginio pavojaus pasireikšti terorizmui ukrainiečių aplinkoje. Apskritai manoma, kad terorizmo, ypač tarptautinio, problema Ukrainai ne problema, mes turime savų nacionalinių problemų, ir tai mus mažiau liečia. Bet yra ir atskirų konkrečių atvejų, kaip terorizmas pasireiškia mūsų valstybės teritorijoje ir kaip į tas apraiškas reaguojama. Norėčiau tik paminėti kai kurias tendencijas, kurios tam tikra dalimi gali būti priežastis, skatinanti tokių veiksmų pasireiškimą.

Visų pirma, tai skurdo problema (ir tarptautinė problema, ir Ukrainos nacionalinė problema). Tai pačių turtingiausių ir pačių vargingiausių gyventojų sluoksnių pajamų keleto kartų skirtumas, ir jis pranoksta išsivysčiusioms šalims būdingus rodiklius. Pagal bendrus pajamų didėjimo rodiklius, vargingumo lygis išlieka stabilus – apie 27-28 procentus, o atsižvelgus į visas konstitucines garantijas, vargingųjų kategorijai galima priskirti 70 procentų mūsų šalies gyventojų.

Antra, Ukraina tampa vis aktyvesniu užsienio politikos subjektu, daugelio taikdariškų operacijų dalyve, ir tai, be abejo, būtina, bet, kita vertus, kelia teroristinio pavojaus Ukrainos civiliams gyventojams potencialą.

Trečia, iki šiol neištirtos dauguma garsių baudžiamųjų bylų, susijusių su politinių veikėjų nunuodijimais, nužudymais, kuriuos galima vertinti kaip politinio terorizmo apraiškas.

Ketvirta, nepaisant galiojančių politinių susitarimų dėl paskutiniosios politinės krizės įveikimo, mes aštriai jaučiame visuomenės nepasitenkinimą, jos per didelę poliarizaciją, kuri ne tik aštrėja, bet ir įgyja vis naujų požymių. Valdžios atstovai atvirai nepaiso įstatymų, demonstruoja cinišką atsainumą valstybės Konstitucijai, atvirai kišasi į teismų, prokuratūros, milicijos darbą. Dėl to visuomenės nepagarba valdžiai Ukrainoje darosi vis grėsmingesnė.

Galutinai praradus pagarbą įstatymams, neišvengiamai gali kilti chaosas ir, atitinkamai, susidarys sąlygos, kuriomis ne tik valdžios atstovai, bet ir kiekvienas pilietis supranta savo teisę į tokius ar kitokius veiksmus, taip pat ir per smurtą.

Deja, šiandien valstybėje nėra supratimo, kad esant tokioms aplinkybėms, tebesitęsiant mūsų valstybėje politinės krizės sąlygoms, kiekvienas turi vadovautis grynai Ukrainos Konstitucijos normomis, teisės viršenybe, o ne tuo, kaip pats supranta situaciją ir politinį tikslingumą.

Kaip jau minėta, terorizmas – tai, viena vertus, grėsmė pamatinėms žmogaus teisėms, o kita vertus, kovojant su terorizmu neleistina pažeidinėti žmogaus teisių. Ši problema ypač paaštrėjo per pastaruosius 10 metų. Ir todėl iškilo būtinybė įvesti detalią tarptautinę kontrolę, kad būtų laikomasi teisėto kovos su terorizmu kryptingumo ir kad būtų išvengta tiek iškraipyto „terorizmo“ sąvokos aiškinimo, tiek ir dvigubų standartų kovojant su šiuo blogiu. Ukrainos praktika liudija, kad, deja, metodai, kurie dažnai taikomi kovoje su terorizmu, dažnai veda prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidinėjimų.

Antai Ukrainoje ir toliau neteisėtai tebeveikia UST (Ukrainos saugumo tarnybos) izoliatorius, nors pagal įsipareigojimus Europos Tarybai, prisiimtus stojant į ją, jis buvo de jure uždarytas dar 2003 m. Dar esant senajai UST vadovybei jis buvo perprofiliuotas tarsi į Ukrainos saugumo tarnybos Ikiteisminio tardymo užtikrinimo skyrių. Šio „slapto kalėjimo“ egzistavimas verčia abejoti, ar Ukraina vykdo narystės Europos Taryboje reikalavimus.

Kita didžiulė problema Ukrainoje yra vadinamojo tariamojo terorizmo problema. Jau dabar daugelis baudžiamųjų bylų, kurias valdžia paskelbė kaip terorizmo atvejus, kelia visuomenei masę klausimų, o kartais nuo jų dvelkia provokacijų, kurias organizavo pačios Ukrainos specialiosios tarnybos visuomenės dėmesiui atitraukti nuo opozicijos persekiojimo problemų ir ekonominės bei socialinės krizės Ukrainoje prasidedančios naujos bangos problemų, „kvapelis“.

Noriu stabtelėti ties keletu rezonansinių bylų, kurių prigimtis ir priežastys teisių gynėjams ir visuomenės veikėjams kelia įtarimų.

Zaporožės zakristijonų byla

Tragedija įvyko 2010 metų liepos 28 dieną 16 val. 20 min. Sprogo savadarbis „laikinai sulėtinamo skeveldrinio-fugasinio veikimo“ sprogmuo. Prietaisas buvo padėtas dešiniajame artimajame kampe greta centrinio įėjimo po suoleliu. Dėl to šeši žmonės buvo traumuoti ir sužeisti, 80-metė vienuolė, sėdėjusi greta sprogmens, nuo žaizdų mirė ligoninėje. Buvo sugadinta bažnytinio turto daugiau kaip už 400 000 grivinų. Sprogimo vietoje rasta savadarbio sprogstamojo prietaiso elementų. Apie bylą buvo pranešta, nes tai buvo pirmas Ukrainos istorijoje sprogimas bažnytinėje šventykloje.

Milicija pranešė, kad tarp tiriamų versijų buvo ir teroro aktas. Analitikai jį siejo su Patriarcho Kirilo vizitu Ukrainoje tą dieną. Teisėsaugininkai net patikrino Zaporožės cerkves, ar nėra sprogmenų. Kitą po sprogimo dieną Viktoras Janukovičius tiesioginėje televizijos laidoje įsakė to meto vidaus reikalų ministrui Anatolijui Mogiliovui, to meto generaliniam prokurorui Aleksandrui Medvedenkai nedelsiant atskleisti šį nusikaltimą ir „išsiaiškinti šio nusikaltimo prigimtį ir ką banditai tuo norėjo pasakyti“.

Generalinis prokuroras Medvedenka pažadėjo televizijos žurnalistams ištirti šią bylą per septynias dienas. Žiniasklaida skelbė, kad tokį pavedimą gavo ir UST to meto vadovas Valerijus Choroškovskis.

Rugpjūčio 6 dieną VRM ministras Anatolijus Mogiliovas irgi tiesioginiame eteryje pranešė Viktorui Janukovičiui, kad nusikaltimas atskleistas, teismo sprendimu trys žmonės suimti.

Šiandien baudžiamoji byla nagrinėjama Zaporožės Spalio (Oktiabrskij) teisme. Trys žmonės, iš kurių du buvo cerkvės zakristijonai, kaltinami organizavę sprogdinimą, kuris 2010 metais nugriaudėjo Šv. Pokrovskio cerkvėje Zaporožėje, per kurį žuvo senyva moteris. Sergejui Deminui, g. 1977 m., Antonui Charitonovui, g. 1985 m. ir Jevgenijui Fedorčenkai, g. 1986 m., pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 115 str. 2 d. „Tyčinis nužudymas“ gresia bausmė nuo 10 iki 15 metų nelaisvės arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Kaltinamųjų gynėjai bylą laiko politiškai motyvuota ir tvirtina, kad su tuo susijęs pats Viktoras Janukovičius. Advokatai pateikia įrodymų, kurie įtikina, kad parodymai duoti neteisėtu būdu, liudytojai duodami parodymus buvo mušami milicijos darbuotojų, kaltinamieji kankinti, jų parodymai ir liudytojų parodymai skiriasi, parodymuose aprašytas sprogmuo, neva tai sumontuotas kaltinamųjų, neturi nieko bendro su realiai sprogusia „pragaro mašina“. Be to, tyrimas ir teismas netyrinėja cerkvės ir biznio konflikto versijos, o tai irgi galėjo būti nusikaltimo iš keršto priežastis.

Teisių gynėjų nuomone, byla yra sufabrikuota, o teisiamųjų suole atsidūrė nekalti, atsitiktinai pakliuvę į specialiųjų tarnybų rankas žmonės, kurie kankinami prisipažino tuo, ko nepadarė.

„Vasilkų teroristų“byla

Dar viena byla, kurią daugelis teisių gynėjų ir visuomenės veikėjų laiko pseudoterorizmo pavyzdžiu, tai vadinamoji Vasilkų teroristų byla. Ji prasidėjo nuo to, kad pernai rugpjūtį pagal įtarimą rengiant teroro aktą Nepriklausomybės dienai buvo sulaikyti nacionalistų organizacijos „Patriot Ukrainy“ aktyvistai, gyvenantys Vasilkų mieste Kijevo srityje. UST pareiškė, kad neva tai per kratą ji, cituoju, „paėmė sprogmenų, jie ragino nuversti Leniną ir kalbėdami grasino prezidentui“.

Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą kelių, pasak jos, ekstremistiškų visuomeninių-politinių organizacijų nariams už ruošimą įvykdyti teroro aktą, viešus raginimus vykdyti teroro aktus ir neteisėtą sprogstamojo užtaiso gaminimą. Ir dar UST pareiškė, kad vienose iš patalpų, priklausančių Vasilkų miesto tarybai, buvo rastas daiktas, kurį ekspertizė apibrėžė kaip paruoštą naudoti savadarbį sprogstamąjį skeveldrinį užtaisą, prikimštą vinių, varžtų, metalinių daiktų. Pasak UST spaudos sekretoriaus, sprogus šiam užtaisui jo veikimo spindulys galėjo siekti 100 metrų.

Be sprogstamojo užtaiso rasta daugybė atsišaukimų, UST nuomone, su ekstremistinio pobūdžio raginimais. UST taip pat pareiškė, kad rastose elektroninėse informacijos laikmenose yra vaizdo įrašas, kuriame parodytos valstybinių įstaigų blokavimo schemos, savadarbių sprogstamųjų užtaisų schemos sudarymas.

Iškart sužadino įtarimą tas faktas, kad šiose patalpose sulaikyti trys žmonės – Igoris Mosijčiukas, Sergejus Bevza (Vasilkų miesto tarybos deputatas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas) ir Vladimiras Šparu, iš kurių neva tai paimta „bomba“, iš pradžių tuojau pat buvo paleisti. Jei tie žmonės buvo teroristai, kurie rengėsi įvykdyti tokį nusikaltimą, tai kaip juos galima buvo paleisti į laisvę! O patys įtariamieji pareiškė, kad neturi nieko bendra su pas juos rastais įkalčiais ir kad jiems jie buvo pakišti.

Tačiau specialiosios tarnybos greitai reabilitavosi, vėliau tie žmonės, kuriems buvo inkriminuoti keli BK straipsniai – ruošimasis teroro aktui (sprogdinti seniai iki to momento demontuotą Lenino paminklą Borispolyje), ginklų ir sprogmenų laikymas (ant kurių nerasta nė vieno iš byloje figūruojančių žmonių pirštų atspaudų) ir t. t. buvo suimti ir dabar jų byla nagrinėjama teisme.

Įvykiai, gaubiantys šią bylą, ir tai, kaip ji nagrinėjama teisme, liudija, kad ji aiškiai suklastota.

Sprogimų Dnepropetrovske byla

Baisiausias ir nesuprantamiausias Ukrainai teroro aktas, keliantis daug klausimų, įvyko 2012 metų balandžio 27 dieną Dnepropetrovske.

Pirmasis sprogimas įvyko apie 11 val. 40 min. miesto centre, tramvajaus stotelėje. Bomba buvo padėta šiukšlių dėžėje ir sprogo, kai į stotelę atvažiavo perpildytas tramvajus.

12 val. 30 min. įvyko antrasis sprogimas greta kino teatro „Rodina“. Trečiasis sprogimas nugriaudėjo ties įėjimu į Globos parką 12 val. 45 min. Ketvirtasis – 13 val. tame pačiame rajone, kur ir pirmasis, irgi tramvajaus stotelėje. Penktasis sprogmuo buvo nukenksmintas dar prieš susprogstant. Ar tas paketas buvo bomba, nežinia.

Oficialiai patvirtinti keturi sprogimai; karštais pėdsakais sekdamos kai kurios masinės informacijos priemonės pranešė apie dešimt.

Iš viso nukentėjo 27 žmonės, 25 iš jų paguldyti į ligoninę, o du atsisakė.

–         Per pirmą sprogimą nukentėjo 13 žmonių, visi nuvežti į ligoninę.

–         Per antrą sprogimą nukentėjo 11 žmonių, 9 iš jų vaikai, visi nuvežti į ligoninę.

–         Per trečią sprogimą – 3 žmonės, 1 paguldytas į ligoninę.

Informacijos apie ketvirtojo sprogimo aukas nėra. Sunkiausiai sužeistam žmogui buvo amputuota ranka.

Sprogimus sukėlė užtaisai be apvalkalo, neturintys pažeidžiančių elementų, o traumos, kaip manoma, buvo padarytos šiukšlių dėžių skeveldrų ir kitų daiktų.

Dnepropetrovsko srities gubernatoriaus Aleksandro Vilkulo potvarkiu Dnepropetrovske ir srityje nuo balandžio 27 iki gegužės 2 buvo uždrausti masiniai renginiai. Tarp uždraustų renginių keistu būdu pateko bado streikas Julijai Timošenko remti, kurį jos šalininkai planavo pradėti palapinėse.

Ekspertų nuomone, yra keletas versijų. Visų pirma sprogimai buvo naudingi tiems, kas perkelia žmonių dėmesį nuo J.Timošenkos įkalinimo problemos prie kovos su terorizmu. Vėlgi teroro aktų grėsmės dingstimi galima uždrausti protesto akcijas arba smarkiai sumažinti žmonių, kurie dalyvaus mitinguose, skaičių. Bet tuo pačiu negalima atmesti, jog sprogimus galėjo surengti Julijos Timošenko šalininkai, kad diskredituotų vyriausybę.

Dar viena versija yra islamo pėdsakai. Antai neseniai prieš sprogimus prezidentas pasirašė bendradarbiavimo su NATO 2012 metais planą. Kodėl gi kokiai nors teroristinei grupei, susijusiai su musulmonų ekstremistais, „neatkeršyti“ Ukrainai? Tuo labiau, kad šalis dalyvauja daugelyje NATO renginių. Bet ši versija gana abejotina.

Taip pat buvo iškelta versija, pasak kurios serija sprogimų Dnepropetrovske susijusi su kerštu už verslininko Genadijaus Akselrodo, kuris buvo nušautas balandžio viduryje ir kurį prieš pusmetį iki nužudymo taip pat buvo mėginta susprogdinti Dnepropetrovsko centre, nužudymą.

Miesto milicijoje manoma, jog tyrimas kaip įtikimiausią nagrinėja versiją, kad sprogdino sprogdintojas-vienišius, žmogus be pusiausvyros.

Opozicijos deputatas Genadijus Moskalis pareiškė, kad sprogimų srities centre priežastis – slapta kova dėl UST Valdybos viršininko pareigų Dnepropetrovosko srityje, nes šios pareigos buvo pažadėtos Regionų partijos Dnepropetrovsko miesto organizacijos vadovui, bet nesuteiktos.

Bylą tyria Ukrainos saugumo tarnybos Vyriausiosios tardymo valdybos tardytojai. Tirti baudžiamąją bylą ir išsiaiškinti asmenis, susijusius su minėtais nusikaltimais, iš Ukrainos vidaus reikalų institucijų pritraukta apie 1000 darbuotojų.

Buvo patvirtinta, kad bombos buvo savadarbiai sprogstamieji fugasinio veikimo užtaisai ir kad paskutinis sprogimas buvo pats stipriausias (pirmasis sprogimas prilygo maždaug 160 gramų trotilo, antrasis – 190, trečiasis – 230, ketvirtasis – 300 gramų). Kaip pažeidžiantys elementai, pasak Ukrainos VRM ministro, panaudotos tiesiog šiukšliadėžės, į kurias buvo įdėti sprogstamieji užtaisai.

Gegužės 6 diena jau buvo žinoma, kad versija apie ekstremistinių organizacijų sąsajas su sprogdinimais nepasitvirtino.

Gegužės 12 dieną buvo išspausdintas ketvirtojo įtariamojo – 40–50 metų vyriškio – foto robotas.

Vakar Ukrainos valdžia pareiškė, kad bendromis tyrėjų pastangomis Dnepropetrovske sulaikyti du vietiniai gyventojai, iki 40 metų amžiaus, kurie įtariami prisidėję prie sprogdinimų. Sulaikymo detalės nežinomos. Ir kuo baigsis byla, taip pat nežinoma.

Ir apibendrinimas.

Pateikta informacija liudija, kokia sudėtinga terorizmo problema ir Ukrainoje, ir visame pasaulyje. Tarptautinių ir regioninių organizacijų vaidmuo ginant žmogaus teises priešinantis terorizmui turi stiprėti, todėl mums reikalinga tikslesnė mūsų bendrų veiksmų koordinacija, ypač prevencinės priemonės siekiant išvengti terorizmo apraiškų, pasipriešinimas specialiųjų tarnybų vykdomam savo veiklos rėmuose pseudoterorizmo skatinimui, žmogaus teisių pažeidinėjimams šioje sferoje.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Aleksiejus Tarasovas, Černygovo Visuomeninio žmogaus teisių gynimo komiteto pirmininkas, šio pranešimo autorius.

2012.06.04


Prisijunkite prie diskusijos