Žvalgo Richardo Zorgės mįslė


Print

Kad šiandien žinome, kas buvo Richardas Zorgė, – dėkingi turėtume būti kosmonautui Jurijui Gagarinui. Taip, būtent kosmonautui J.Gagarinui, žmogui, kuris pirmasis kosminiu laivu apskrido Mėnulį. Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia nė neketino informuoti visuomenės, kad ji Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje turėjo sumanų, ištikimą žvalgybininką, teikusį itin svarbios informacijos. Pavyzdžiui, pranešusį, kada tiksliai fašistinė Vokietija užpuls SSSR, taip pat informavusį, jog militaristinė Japonija neketina pulti sovietų šalies, todėl Stalinas galįs Sibiro divizijas drąsiai permesti į Vakarų frontą. Sovietų valdžia ketino pamiršti Ričardo Zorgės pavardę, jo nuopelnus bei tragišką baigtį.

Tačiau likimas susiklostė būtent taip, kad Japonijoje su oficialiu draugišku vizitu svečiavosi kosmonautas J.Gagarinas. Viešėdamas Tokijuje pasauline įžymybe tapęs sovietų kosmonautas patyrė, jog Tekančios saulės šalyje užtektinai plačiai ir pagarbiai rašoma apie SSRS žvalgą R.Zorgę, kuris japonų kontržvalgybos agentų buvo suimtas 1941-aisiais, 1943-aisiais rugsėjį nuteistas mirties bausme, o 1944-ųjų metų pabaigoje – pakartas. Grįžęs į Maskvą J.Gagarinas asmeniškai kreipėsi į tuometinį Kremliaus vadovą Nikitą Chruščiovą klausdamas, kas gi iš tiesų buvo tas paslaptingasis R.Zorgė. Kosmonautas J.Gagarinas piktinosi, kodėl liaudis, jei R.Zorgė išties buvo jų agentas, nieko nežino apie šio žvalgybininko nuopelnus.

Istoriko Vasilijaus Molodiakovo tvirtinimu, Nikita Chruščiovas atsižvelgė į tuomet įtakingo J.Gagarino pastabas, ir ilgainiui Sovietų Sąjungos spaudoje pasirodė užtektinai daug informacijos apie Japonijoje itin sudėtingomis sąlygomis dirbusį žvalgą R.Zorgę. Sovietų laikraščiuose “Pravda” ir “Izvestijos” pasirodė R.Zorgę reabilituojantys rašiniai, o 1965-aisiais Maskvos knygynuose jau buvo pardavinėjama kelių istorikų paskubomis parašyta knyga apie pavojų kupiną sovietų žvalgo R.Zorgės gyvenimą. Tuomet SSRS visuomenė įsiminė, jog pagrindiniai R.Zorgės nuopelnai Antrojo pasaulinio karo baigčiai – tai garsioji telegrama, informavusi, kada konkrečiai Hitleris pradės puolimą prieš SSRS, ir pranešimas, esą Japonija nedrįs pulti Sovietų Sąjungos, todėl Kremliui nėra ko Rytuose laikyti didelių karinių pajėgų. Tuomet visuomenė taip pat sužinojo ir apie tai, kad Stalinas R.Zorgės pranešimus dažnai ignoruodavo arba bent jau jiems neteikdavo ypatingo dėmesio. Oficialioji valdžia piršo nuomonę, esą R.Zorgė buvo ypatingai gabus žvalgybininkas, kuriam net pačios sudėtingiausios užduotys buvo pagal pečius.

Tiesa, istorikas V.Molodiakovas, duodamas interviu RTVi laidai “Cena pobedy” (laidos vedėjas – Vitalijus Dimarskij), pabrėžė, kad 2001-aisias metais žurnalo “Krasnaja zvezda” redakcijoje buvo surengtas apskritasis stalas, kurio dalyviai gilinosi į žvalgo R.Zorgės biografiją. Taigi toje diskusijoje tuometinis Rusijos užsienio žvalgybos atstovas pareiškė, jog R.Zorgės telegrama, girdi, Hitleris pradės puolimą būtent 1941-ųjų birželio 22-ąją, tėra profesionaliai sukurta falsifikacija.

Dalį R.Zorgės bylos tuometinė SSRS žvalgybos vadovybė išslaptino 1964-aisiais metais. Remiantis pagarsinta informacija 2000-aisiais metais Maskvoje kilo rimtų diskusijų, kodėl vis dėlto žlugo R.Zorgė. Žodžiu, pradėta analizuoti, kas kaltas dėl jo mirties. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra ir greičiausiai negali būti.

Vieni istorikai ir slaptųjų tarnybų specialistai mano, kad R.Zorgė buvo itin skrupulingas, atsargus ir profesionalus agentas. Todėl japonams įkliuvo tik dėl to, jog kažkas jį išdavė. Antri mano, kad R.Zorgė negalėjo nežlugti, kadangi to meto Japonijos kontržvalgyba dirbo visu pajėgumu. Tuometinė Japonija buvo išskirtinai karinė, policinė valstybė, įtariai žiūrėjusi į visus kitataučius. O R.Zorgė buvo europietis, atvykęs kaip vokiečių žurnalistas – analitikas iš Berlyno.

Japonijos žvalgyba negalėjo nesidomėti R.Zorgės asmenybe dar ir dėl to, kad šis “žurnalistas” susitikdavo su aukšto rango Vokietijos, Amerikos, Japonijos diplomatais, kuriems prieinama konfidenciali ir net visiškai slapta informacija. Be to, nors oficialiai Japonija bičiuliavosi su hitlerine Vokietija, Tokijo ir Berlyno santykiai visuomet buvo įtempti. Ypač šių šalių draugystė atšalo po Ribentropo – Molotovo pakto pasirašymo. Oficialusis Tokijas manė, kad pasirašydama nepuolimo ir bendradarbiavimo bei Europos pasidalinimo paktą su Stalinu Vokietija išdavė Japoniją.

Egzistuoja ir versija, jog tuometinė GRU vadovybė savo agentui Tekančios saulės šalyje kėlė itin sudėtingas užduotis, kurias įvykdyti nepadarius klaidų buvo beveik neįmanoma. Nevykdyti centro įsakymų R.Zorgė negalėjo. Todėl jam nieko kito nebeliko kaip rimtai rizikuoti. Žinoma, kad 1940-1941-aisiais metais jam buvo liepta susitikti su Japonijoje reziduojančiais rusų diplomatais. Pavyzdžiui, kino teatruose. Toks įsakymas akivaizdžiai prieštaravo nustatytoms saugumo instrukcijoms. Nors kino teatruose R.Zorgė akivaizdžiai nebendraudavo su tą patį kiną žiūrinčiais SSRS diplomatais, apsimesdavo vienas kito nepažįstantys, tačiau japonų kontržvalgai, be abejo, atkreipė dėmesį, jog vokietis “žurnalistas” mėgsta žiūrėti filmus būtent tuo pačiu metu, kaip ir rusų diplomatai. Pasak istoriko V.Molodiakovo, tuometinėje Japonijoje aplink R.Zorgę buvo pančiojamas net kelių lygių sekimo tinklas. GRU negalėjo nežinoti apie itin sudėtingas sąlygas, kuriomis buvo priverstas dirbti R.Zorgė. Todėl galima versija, jog GRU specialiai siuntė R.Zorgę į akivaizdžią pražūtį.

Manoma, kad R.Zorgė tikrai galėjo sukelti GRU vadovybei įtarimų kaip nepatikimas agentas. Mat kai Kremlius jį atšaukė iš Japonijos, jis sugrįžti neskubėjo – vis sugalvodavo įvairiausių neatidėliotinų darbų. Sugrįžti į Maskvą jam buvo liepta apie 1938-uosius. Tačiau Maskvoje tuomet jau buvo sušaudytas kitas “žurnalistas – žvalgybininkas” – Janis Berzinšas. Po šios egzekucijos iš užsienio buvo atšaukti ir visi jo pagalbininkai bei informatoriai. R.Zorgė irgi sulaukė įsakymo grįžti. Bet R.Zorgė puikiai suprato, kas jo laukia sugrįžus. Juk Maskvoje tuo metu kasmet buvo sušaudoma po kelis GRU vadovus. Be to, GRU žinojo, kad R.Zorgė kadaise draugiškai bičiuliavosi su mirtinu Stalino priešu – ponu Bucharinu. Vien už tai vokiečių žurnalistu apsimetęs žvalgybininkas galėjo netekti galvos.

Manoma, kad R.Zorgę bus greičiausiai išdavęs japonų dailininkas Mijagi, kuris tapė Japonijos kariškių portretus. Piešiniai buvo atliekami itin skrupulingai, lyg tai būtų ne paveikslai, o nuotraukos. Piešimo seansų metu dalininkas Mijagi iš japonų kariškių sužinodavo daug įdomių faktų, smulkmenų, gandų. Tas dailininkas buvo užsikonspiravęs komunistas, slapta talkinęs R.Zorgei. Japonijos policija suuodė, kad ponas Mijagi prijaučia komunistams ir jį suėmė. Bet netrukus paleido. Todėl galima spėti, jog paleido ne todėl, kad nerado įkalčių, o todėl, kad užverbavo sekti R.Zorgę.

O gal R.Zorgę išdavė jo radistas Maksas Klausas? Juk ilgainiui japonų kontržvalgyba susekė tą radijo siųstuvą, kurio pagalba buvo palaikomas ryšis su centru Maskvoje. Tik japonai ilgokai nesugebėjo išsiaiškinti, kur konkrečiai slepiamas tas siųstuvas.

Likus kelioms savaitėms iki R.Zorgės suėmimo japonai areštavo keletą savo tautiečių, R.Zorgės informatorių. Todėl sulyg kiekviena diena sekimo ratas aplink R.Zorgę negailestingai siaurėjo.

Suimtas R.Zorgė neprisipažino esąs SSRS agentas. Jis tvirtino esąs Kominterno atstovas Japonijoje. Iš pradžių per apklausas R.Zorgė tylėdavo nepratardamas nė vieno žodžio. Paskui ėmė įtarti, kad suimtas jo radistas, kad radistas greičiausiai viską išplepėjo. Taigi nėra prasmės tylėti. Ir R.Zorgė prabilo. Tačiau apie ryšius su GRU – neprisipažino. Niekad niekada. Yra išlikę R.Zorgės apklausos protokolai, rašyti japonų kalba (vokiškasis variantas sudegė per karą). Kai kurių ambasadų vadovai bandė išgelbėti R.Zorgę. Pavyzdžiui, jo pusėn stojo Vokietijos diplomatai, reziduojantys Tokijuje. Gelbėti R.Zorgę bandė ir JAV ambasadorius Japonijoje ponas  Džozefas Griu. Tačiau Japonijoje tuomet įsigalėjo militaristinių pažiūrų valdžia, ir R.Zorgės jie nepasigailėjo.

Manoma, kad Adolfas Hitleris siūlė keisti R.Zorgę į Vokietijoje kalinčius japonų žvalgybininkus. Japonija buvo daugmaž draugiška to meto Vokietijai, tačiau iš Tokijo tąsyk atkeliavo neigiamas atsakymas. Užtat japonai neva siūlė R.Zorgę atiduoti Stalinui mainais į Maskvoje kalinčius savo agentus. Bet čia nesutikęs pats Josifas Stalinas. Istorikas V.Molodiakovas girdėjęs šias versijas. Jos jam atrodo įtikinamos. Ir vis dėlto jos neparemtos jokiais konkrečiais dokumentais.

Taigi 1944-ųjų pabaigoje profesionalus SSRS žvalgas R.Zorgė buvo pakartas. Yra išlikę jo memuarai. Bet autobiografinį veikalą R.Zorgė parašė kaip žurnalistas, o ne kaip žvalgybininkas. Šis sovietų žvalgas profesionalas nebuvo grynas rusas. Jo tėvas buvo vokietis, tik motina – rusė. Gyventi į Vokietiją R.Zorgės šeima persikėlė dar tada, kai jam tebuvo suėję vos treji metukai. Todėl ilgokai šis GRU agentas nemokėjo laisvai kalbėti ir rašyti rusiškai. Rusų kalbos jam teko mokytis iš naujo. Komunistinėmis pažiūromis R.Zorgė susižavėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kovodamas fronte Vokietijos pusėje. Kaip Kominterno atstovas į Maskvą R.Zorgė atvyko 1924-aisiais. Būtent tada jis sulaukė pasiūlymų iš GRU neva tapti “analitiniu vokiečių žurnalistu”. R.Zorgė buvo gabus, įžvalgus, išsilavinęs, ir analitinis žurnalisto darbas jam sekėsi kuo puikiausiai. 1933-aisiais metais jis buvo atvykęs trumpam į Kiniją, o tų pačių metų pabaigoje persikėlė dirbti ir gyventi į Japoniją.

R.Zorgė buvo ne tik gabus analitikas, teisininkas, bet ir turėjo įgimtą savybę maloniai bendrauti su reikiamais žmonėmis. Mokėdamas sudominti aukšto rango politikus, sugebėdamas įgyti jų pasitikėjimą, R.Zorgė Japonijoje buvo gana populiarus įtakingų vokiškų leidinių atstovas, kurį kviesdavosi į svarbius priėmimus, spaudos konferencijas, klubus. Taigi ilgainiui Japonijoje jis turėjo įtakingų užtarėjų bei rėmėjų. R.Zorgė vadovavosi viena neginčijama taisykle: jei nori sužinoti ką nors svarbaus ir įdomaus, pirmiausiai pats turi pašnekovui paporinti įdomių istorijų.

Šiandien žvalgybininko R.Zorgės byla Rusijoje ir vėl įslaptinta beveik nuo pradžios iki pabaigos. Žurnalistams prieinami tik mažai reikšmingi puslapiai.

Nuotraukoje: legendinis SSRS GRU žvalgas Richardas Zorgė, kurį japonai pakorė 1944-ųjų metų pabaigoje.

2011.01.18


Prisijunkite prie diskusijos