Žvalgyba: Lietuvos finansų sektoriumi domisi rizikingi investuotojai


Print
Eurai. Slaptai.lt nuotr.

Pernai išaugo Lietuvos finansų sektoriuje veikti norinčių kompanijų skaičius, tarp jų – ir prieštaringos reputacijos rinkos dalyvių. Kai kurių interesai galimai veda iki Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir oligarchų, skelbiama antradienį pateiktame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bendrame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. 

Saugumo tarnybos teigia, kad 2018 m. išaugo kompanijų, siekiančių vykdyti veiklą Lietuvos finansų sektoriuje, skaičius. Pabrėžiama, kad tokiomis galimybėmis domėjosi ir prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai – Lietuvos bei užsienio piliečiai, iš kurių nemaža dalis vykdo finansines operacijas per lengvatinio apmokestinimo zonose veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas – potencialūs investuotojai į finansų sektorių registruoti įvairiuose šalyse – nuo Kaimanų salų iki Vanuatu. 

Vertinime teigiama, kad siekiant nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokestinę naštą, naudojamos sudėtingos ir neskaidrios verslo valdymo schemos, realizuojamos per lengvatinio apmokestinimo zonose registruotus juridinius asmenis. Galimybė įgyti ES registruotų įmonių priedangą domino ir kituose strateginiuose sektoriuose veikiančias trečiųjų šalių įmones. 

2018 m. buvo fiksuotas atvejis, kai įsigijus Lietuvos jurisdikcijoje veikiančią bendrovę galėjo būti mėginama rinkti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms reikalingus duomenis. Akcijų įsigijimo sandoris buvo vykdomas per investicijų holdingui AFK „Sistema“ priklausančią ES registruotą investicinę kompaniją. Šiai vadovauja Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo, valdančio minėto holdingo kontrolinį akcijų paketą, sūnus Feliksas Jevtušenkovas. AFK „Sistema“ kontroliuoja įmonių grupę „Kronštadt“, kuri prieš keletą metų laimėjo naujų elektroninių kartografinių duomenų centrų įrengimo konkursą. 

Kaip primenama vertinime, 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, nustatantis kriterijus, kuriais remiantis sprendžiama dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams. 

Pagal šį įstatymą, vienas pagrindinių kriterijų yra investuotojų į strateginius sektorius ryšiai – jų kontaktai su užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis arba trečiųjų šalių valdžios institucijomis, didinantys riziką ar keliantys grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Šiuo požiūriu vertinami ne tik potencialūs investuotojai iš trečiųjų šalių – vertinama ir Lietuvos bei kitų ES ar NATO šalių verslo subjektų, investuojančių Lietuvoje, veikla.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 14:11