Žvalgybos enciklopedija: įtartina CŽV bendradarbio Valdo G.Daberstaino savižudybė


Print

Valdas G. Daberstainas (1907 – 1983)CŽV bendradarbis dimisijoje, rastas negyvas tą pačią dieną, kai jam buvo pateiktas kaltinimas dėl Amerikos karinių paslapčių pardavimo Libijai.

Kadrinis žvalgybos bendradarbis Valdas G. Daberstainas buvo laikomas Viduriniųjų Rytų specialistu. Pirmiausia jis įgijo dvasininko išsilavinimą ir tapo liuteronų pastoriumi, bet paskui susidomėjo senosiomis civilizacijomis ir apsigynė daktaro disertaciją Rytų institute prie Čikagos universiteto.

Jis tapo vienu pirmuoju mokslininku analitiku, atėjusiu į CŽV iškart tik jai įsikūrus 1947 metais. Centrinėje žvalgybos valdyboje V.G.Daberstainas ištarnavo daug metų kaip Viduriniųjų Rytų problemų ekspertas ir analitikas, tačiau niekuo ypatingu neišsiskyrė ir jo tarnybos lapas niekuo nepasižymėjo.

Išėjęs iš CŽV 1970 metais, jis perėjo į Gynybos ministerijos Žvalgybos valdybą ir tuo pačiu metu dėstė Nacionaliniame kariniame koledže Vašingtone. Aštuntajame dešimtmetyje V.G.Daberstainas dirbo kartu su Edvinu P. Vilsonu, taip pat buvusiu CŽV bendradarbiu, vėliau apkaltintu suokalbiu nužudyti žmones, demaskavusius jo kontrabandą ginklais ir sprogmenimis Libijai.

„Aš nekaltas, – rašė V.G.Daberstainas priešmirtiniame laiške, kuris buvo rastas šalia jo lavono 1983 metų balandžio 29-ąją. Oficialiais duomenimis, jis nusišovė į galvą iš medžioklinio šautuvo. Jo lavonas buvo rastas Arlingtone, Virginijos valstijoje, daugiabučio, kuriame jis gyveno, rūsyje. Laiškelis buvo datuotas balandžio 24-ąją. O šautuvą V.G.Daberstainas pirko balandžio 26 dieną.

V.G.Daberstainas ir E.P.Vilsonas susipažino, kai dar abu buvo CŽV bendradarbiai. Kartą 1977 metais E.P.Vilsonas paprašė V.G.Daberstainą padėti įvykdyti „ypatingą misiją“, susijusią su Libija. Tada V.G.Vilsonas dirbo JAV KJP slaptajame poskyryje. 1978 metais V.G.Daberstainas apsilankė Libijoje (atrodo, taip, kad apie tai niekas jo darbe nežinojo).

Tyrėjai apkaltino V.G.Daberstainą pardavus Libijai informaciją apie Amerikos karinį kontingentą, dislokuotą Viduriniuosiuose Rytuose, už 32 000 dolerių.

Tuo metu Libija palaikė glaudžius santykius su Sovietų Sąjunga, tad galimas dalykas, kad parduotas paslaptis galėjo sužinoti ir rusai.

2013.04.20


Prisijunkite prie diskusijos