Žvalgybos enciklopedija: Izraeliui ypač daug žalos atnešęs žydas


Print

Portalas Slaptai.lt šiandien skelbia įdomią informaciją apie žydą Markusą Klinbergą, kuris, manoma, Izraeliui padarė daugiausiai bėdų iš visų žinomų šnipų išdavikų. Pasirodo, paskutiniuoju metu Markusas Klinbergas ilgokai gyveno Paryžiuje pas savo dukrą Silviją.  Bet apie viską – nuo pradžių.

M.Klinbergas gimė 1918 metais Varšuvoje itin religingoje šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo religinėje mokykloje. Tačiau vėliau ėmė lankyti paprastą mokyklą, kur neskiriama tiek dėmesio religiniams reikalams. 1935 metais įstojo į Varšuvos medicinos universitetą. Tačiau jo nebaigė, nes 1939-aisiais prasidėjo karas. M.Klinbergas, kaip ir šimtai tūkstančių kitų žydų, pabėgo į Sovietų Sąjungą. Minske bandė toliau studijuoti mediciną.

Bet 1941-aisiais buvo pašauktas tarnauti į Raudonąją armiją. Vieni šaltiniai teigia, kad M.Klinbergas kariauti su vokiečiais išėjo savo noru, nes Varšuvoje vokiečiai nužudė jo motiną, kiti šaltiniai tvirtina, esą M.Klinbergas buvo priverstas stoti į Raudonosios armijos gretas. Po sunkaus sužeidimo šis žydas ir vėl prašėsi į frontą.

Po sužeidimo kapitonas M.Klinbergas tarnavo medicinos daliniuose. Tada buvo pakviestas į Maskvą, kur toliau studijavo mediciną ir tuo pačiu dirbo kaip gydytojas – praktikas. Dar vėliau M.Klinbergas tapo puikiu epidemijų žinovu – sovietų valdžia siųsdavo jį į nuo vokiečių išlaisvintus miestus ir kaimus, kur siausdavo įvairios užkrečiamos ligos. Žydas M.Klinbergas su pareigomis susidorodavo kuo puikiausiai.

Gyvendamas Sovietų Sąjungoje M.Klinbergas netapo idėjiniu komunistu, ir vis dėlto jis jautė dėkingumą sovietams. 1945-aisiais Varšuvoje ieškojo motinos kapo, susipažino su Vanda, vedė ją, susilaukė dukters, persikėlė gyventi į Švediją. Būtent gyvendami Švedijoje Klinbergai sužinojo apie žydų valstybės sukūrimą. Nors žmona Vanda svajojo apie gyvenimą JAV, M.Klinbergas savo šeimą išvežė į 1947 metais susikūrusį Izraelį. Izraelyje M.Klinbergas oficialiai pradėjo gyventi nuo 1948 metų.

Izraelyje jis sutiktas išskėstomis rankomis. Izraeliui buvo reikalingi medikai – kariškiai. Be to, Izraelyje M.Klinbergas susipažino su profesoriumi Dovydu Ernstu Bergmanu, kuris buvo geras tuometinio Izraelio premjero Ben – Guriono bičiulis. O profesorius D.E.Bergmanas sugebėjo įtikinti premjerą, jog Izraeliui būtina turėti centrą, kuriame būtų kuriami masinio naikinimo ginklai bei metodai, kaip patiems apsiginti nuo masinio naikinimo ginklų. Nuo 1956 metų mokslinis tyrimų institutas prie Tel Avivo universiteto tapo visiškai slaptu, atskiru centru, kuriame buvo kuriami atominiai, biologiniai ir cheminiai ginklai. Į centrą, įsikūrusį Nes-Ciono mieste, dirbti pakviestas ir M.Klinbergas. Jam buvo pavesta vadovauti skyriui, kurio darbuotojai gilinosi mirtinų virusų ir vakcinų prieš tuos virusus kūrimo srityse. Ilgainiui centras išaugo į stambų mokslinį institutą, kuris oficialiai pavadinamas Biologijos institutu.

Apie 1960 – 1970-uosius metus Izraelio slaptoji tarnyba “Šabak” ėmė įtarti, jog apie Biologijos instituto darbus viską kuo smulkiausiai žino sovietai. Įtarimas iš karto krito ant  M.Klinbergo. Tačiau M.Klinbergas išsisuko iš keblios situacijos. Iškviestas į “Šabak”, jis buvo patikrintas melo detektoriumi. Bet melo detektorius parodė, kad įtariamasis – nekaltas. Po kelerių metų kilus naujiems įtarimams, M.Klinbergas ir vėl patikrintas melo detektoriumi. Ir vėl Izraelio slaptosios tarnybos nieko nepešė. Melo detektorius rodė, jog M.Klinbergas – doras, ištikimas, sąžiningas Izraelio pilietis. Kaip pavyko M.Klinbergui apgauti “protingąją mašiną”, net sunku pasakyti. Greičiausiai gelbėjo šio žydo šaltakraujiškumas, sugebėjimas nesijaudinti, išlaikyti pusiausvyrą, nepasimesti net kebliausiose situacijose.

Dėl šventos ramybės Izraelio slaptosios tarnybos vis dėlto nusprendė pasekti M.Klinbergą. Ypač tada, kai jis kaip mokslininkas išvykdavo į Ženevą, į tarptautinius siumpoziumus. 1982-aisiais, kai informacijos nutekėjimas iš minėto instituto tapo nebepakeliamas, skandalingas, M.Klinbergą sekti pradėjo ir garsusis “Mosssad”. Sekė dieną naktį. Galų gale “Mossad” pavyko išsiaiškinti, jog M.Klinbergas į Šveicarijoje rengiamas mokslines konferencijas dažniausiai išvyksta keliom dienom anksčiau, nei tai būtina. Būtent tada “Mossad” ir išsiaiškino, jog M.Klinbergas Šveicarijoje karts nuo karto susitinka su sovietų rezidentu. “Mossad” neareštuoja M.Klinbergo, o seka toliau.

M.Klinbergas buvo areštuotas tik 1983 metais. “Mossad” darbuotojai pirmiausia sakė, kad mokslininkui reikia trumpam atvykti į jų būstinę suderinti kai kuriuos dokumentus. Žvalgybos darbuotojai paprašė, kad M.Klinbergas susidomėtų Malaizija, kurioje neva įvyko ekologinė katastrofa. Žvalgai tvirtino, kad jie ir patys galėtų išsiaiškinti, kas gi atsitiko Malaizijoje. Bėda ta, kad Izraelis nėra užmezgęs diplomatinių santykių su šia šalimi. M.Klinbergas iš karto sutiko sutvarkyti malaizietišką reikalą. O jau po paros apie ekologinę katastrofą Malaizijoje (iš tiesų jokios katastrofos nebuvo) sužinojo ir Maskva. Valio! Pagaliau “Mossad” turi neginčijamų įrodymų, jog M.Klinbergas slapta dirba sovietų slaptosioms tarnyboms!

1983 metų sausio 17-ąją M.Klinbergas su žmona turėjo vykti į eilinę komandiruotę. Prieš pat išeinant iš namų, Klinbergus pasitiko žmonės iš “Šabak” ir paprašė trumpam užsukti į jų būstinę. Dėl instruktažo. Nieko neįtardamas M.Klinbergas nuvyko į “Šabak”, kur jį užsipuolė pulkininkas Chaimas Ben – Ami. Pulkininkas mokslininką vadino išdaviku, niekšu, menkysta, žuliku. Tačiau M.Klinbergas buvo ramus, išlaikė pusiausvyrą. Jis pulkininkui tyliai pasakė: “Aš pavėluosiu į lėktuvą. Aš nesu joks išdavikas, mane net du kartus tikrino melo detektoriumi”.

M.Klinbergo šį kartą nepaleido. Jį tardė po 18 valandų per parą. Tiesa, nemušė, nekankino. Dešimt parų M.Klinbergas tylėjo, visus kaltinimus atmesdavo, o vienuoliktąją parą jo nervai neišlaikė. Prisipažino. Prisipažino, jog karinė sovietų žvalgyba jį užverbavo dar Antrojo pasaulinio karo metais. Prisipažino, kad jį verbuoti bandė ir Lenkijos specialiosios tarnybos. Tačiau su lenkais bendradarbiauti jis nepanorėjęs.

Kodėl žydas M.Klinbergas išdavė Izraelį? Priežastis – labai banali. 1957-aisiais slaptasis Biologijos institutas Izraelyje pareikalavo, kad M.Klinbergas pateiktų dokumentus apie savo medicininį išsilavinimą. O juk M.Klinbergas nebuvo baigęs jokio medicinos universiteto Sovietų Sąjungoje. Jis neturėjo diplomo, patvirtinančio, jog yra baigęs visus būtinus medicinos mokslus. Iš pradžių M.Klinbergas išsisukinėjo, esą dokumentai prapuolė karo metu. Tačiau instituto vadovybė pareiškė, jog M.Klinbergas netaps jų darbuotoju, kol neatneš diplomo.

Štai tuo metu ir pasirodė sovietų agentai. Jie šnibžtelėjo M.Klinbergui į ausį: “jeigu dirbsi mums, mes tau parūpinsime diplomą”. Ir M.Klinbergas sutiko. Jis išsigando, jog gali į viešumą iškilti faktai, esą jis, žymus mokslininkas, neturi medicininio išsilavinimo ir viso labo yra daktaras apsišaukėlis, daktaras šarlatanas. Tapti “daktaru apsišaukėliu” jam pasirodė baisiau nei tapti “tėvynės išdaviku”.

Be to, jis vis dar jautė dėkingumą Maskvai, kuri priglaudė jį Antrojo pasaulinio karo metu, suteikė galimybę mokytis medicinos paslapčių Minsko universitete. Egzistuoja ir dar viena versija, kodėl žydas M.Klinbergas išdavė Izraelį. Manoma, kad jis priklausė tiems mokslininkams, kurie labai bijojo, kurie labai nenorėjo, jog Amerika ginkluotės srityje aplenktų Sovietų Sąjungą. Dalis garsių mokslininkų buvo šventai įsitikinę, jog stabilumas pasaulyje įmanomas tik tuo atveju, jeigu JAV ir SSRS bus vienodai stiprios. Kaip tik tuo metu SSRS ėmė atsilikti nuo JAV atominio, biologinio ir cheminio ginklo srityse. Ir M.Klinbergas nusprenė padėti sovietams, perduodamas jiems reikšmingos informacijos apie bandymus Izraelyje. Beje, M.Klinbergas už Maskvai teikiamas paslaugas negaudavo nė kapeikos.

Iki 1967 metų, kol Izraelis ir SSRS nebuvo nutraukę diplomatinių santykių, slaptą informaciją M.Klinbergas perduodavo per SSRS ambasadą Tel Avive. Vėliau, kai Izraelis ir SSRS rimtai susipyko, slaptus dokumentus M.Klinbergas perduodavo sovietų žvalgybai Šveicarijoje, dalyvaudamas Ženevoje rengiamose mokslinėse konferencijose. Manoma, kad su sovietų žvalgais M.Klinbergas buvo susitikęs ne mažiau 20 kartų.

Žodžiu, sovietai ir tuo pačiu arabai (tuometinė Maskva palaikė palestiniečius, o ne žydus) žinojo viską apie Izraelyje kuriamą atominę, biologinę ir cheminę bombą. Žodžiu, kelis dešimtmečius slaptasis institutas Nes – Cione (ten dirbo apie 300 pasaulinio garso mokslininkų) veikė veltui. Bet tai dar ne viskas – M.Klinbergo išdavystės kenkė viso Izraelio saugumui ir gerovei. Ne veltui jis laikomas pačiu pavojingiausiu išdaviku, kada nors veikusiu prieš Izraelį.

1983-aisiais M.Klinbergas nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos. Vėliau bausmė buvo sušvelninta iki 20 metų kalėjimo. Kad M.Klinbergas areštuotas, Tel Avivas kruopščiai slėpė. Oficiali versija paskleista tokia – M.Klinbergas sunkiai serga, gydosi vienoje Europos psichiatrinėje ligoninėje, todėl nėra galimybių su juo susitikti. Įdomu dar ir tai, kad žmona Vanda, kartą lankydama vyrą kalėjime, jam davė greitai veikiančių nuodų – M.Klinbergas norėjo nusižudyti. Tačiau kalėjimo medikai sugebėjo išdaviką atgaivinti. O žmona Vanda buvo pasodinta į kalėjimą, kur irgi bandė nusižudyti. Bet mirė 1990 metais Paryžiuje sava mirtimi.

Duktė Silvija ne kartą bandė išgelbėti savo tėvą. 1988-aisiais jos iniciatyvos dėka Maskva pasiūlė Izraeliui pasikeisti sugautais šnipais: Izraelis Maskvai atiduoda senuką M.Klinbergą, o Maskva amerikiečiams perduoda du Vakarų Europos žvalgus, “sudegusius” SSRS teritorijoje. Amerikiečiai gi Izraeliui atiduoda Džonataną Polardą. Tačiau iš to nieko gero neišėjo. M.Klinbergas išlaisvintas buvo tik 1998 metais dėl to, kad sušlubavo jo sveikata. Paskui M.Klinbergas gyveno Paryžiuje kartu su savo dukra Silvija.

2014.10.05; 02:15


Prisijunkite prie diskusijos