Žvalgybos enciklopedija: K.Marlou globojo karalienė Elžbieta I


Print

Kristoforas Marlou (Christopher Marlowe, 1564 – 1593) – anglų poetas ir dramaturgas, dirbęs serui Frensisui Volsingemui (Francis Walsingham), Anglijos diplomatui ir žvalgybos šefui karalienės Elžbietos I laikais (XVI amžiuje).

Batsiuvio sūnus, Kristoforas Marlou buvo užverbuotas, kai mokėsi Kembridže (keletą šimtmečių toji aukštoji mokykla buvo įvairių šalių specialiųjų tarnybų verbuotojų mėgstama vieta).

Konkrečiai K.Marlou užsiėmė žvalgyba nuo 1587 metų, kai staiga netikėtai paliko Kembridžą ir, apsimesdamas katalikų bažnyčios šalininku, nuvyko į Reimsą, kur susitelkė jėgos, planavusius pasikėsinimą į karalienę Elžbietą.

Liepos mėnesį K.Marlou grįžo į Kembridžą, kur buvo sutiktas gana priešiškai, apkaltintas savavališku pasišalinimu iš universiteto ir jėzuitų seminarijos lankymu Reimse, kur jis neva tai kalbose kritikavęs Anglijoje įsitvirtinusį protestantų režimą.

Nuo pašalinimo K.Marlou išgelbėjo Karalienės slaptosios tarybos laiškas, kuriame sakoma, kad „studentas veikė šalies interesų labui“ ir nebuvo peržengęs katalikų seminarijos Reimse slenksčio. Toks užtarimas padėjo būsimajam poetui sėkmingai baigti universitetą ir įgyti magistro laipsnį.

Apie jo tolesnį darbą F.Volsingemui mažai žinoma. Jis išgarsėjo pirmiausia kaip puikus literatas, ir kiti jo gyvenimo aspektai nenorom atsidūrė šešėlyje. Vis dėlto yra pagrindo tvirtinti, kad K.Marlou slaptoji tarnyba tęsėsi ir po Kembridžo.

Jis net žuvo neišaiškintomis aplinkybėmis ir iki šiol išlikusi neatskleistos intrigos žymė. Jis neva tai buvo papjautas per girtuoklių muštynes 1593 metų gegužės 30 dieną Dentforo tavernoje. Žudikas Ingremas Fraizeris pareiškė, kad tai K.Marlou išsitraukė durklą, kai tarp jų kilo kivirčas dėl pateiktos sąskaitos, ir jam pavyko jį atimti per muštynes. Po mėnesio I.Fraizeris buvo išteisintas.

Iki šiol niekaip nepaaiškinama, kaip tą dieną tavernoje atsidūrė Robertas Poulis (jis buvo kambaryje antrajame aukšte). R.Poulis buvo žinomas F.Volsingemo agentas, dalyvavęs daugelyje pastarojo žvalgybinių ir šnipinėjimo operacijų, o taip pat jo dukters ledi Sidney valdytojas.

Sklido kalbos, kad Marlou buvo apkaltintas išdavyste ir nužudytas Volsingemo nurodymu, kad F.Volsingemui nepatiko jo samprotavimų tiesmukiškumas ir nesantūrumas (paprasčiausias plepumas) su nepažįstamais žmonėmis. Pagaliau jis buvo susijęs su kažkokios slaptos operacijos žlugimu.

Nuotraukoje: karalienė Elžbieta I, kuri žinojo apie tikrąją poeto ir dramaturgo Kristoforo Marlou veiklą.

2013.08.17 


Prisijunkite prie diskusijos