Žvalgybos enciklopedija: „Venonos“ operacijos detalės paviešintos tik 1996-aisiais


Print

Teodoras Elvinas Holas – dar amerikiečių fizikas, apkaltintas sąsajomis su sovietų „Atominės šnipų grupės“ veikla Antrojo pasaulinio karo metais.

Dokumentuose, NSA išslaptintuose tik 1996 metais, atsiskleidžia Holo ryšys su britų fiziku Klausu Fuksu, kurio šnipinėjimas Sovietų Sąjungos naudai buvo demaskuotas dar 1950 metais. Holas dirbo atominėje laboratorijoje Los Alamose, Niu Meksiko valstijoje, kur buvo kuriamos Amerikos atominės bombos (dvi iš jų vėliau buvo numestos Japonijoje ant Hirosimos ir Nagasakio miestų).

Išslaptinti NSA dokumentai – tai perimti ir dešifruoti slapti pranešimai, kuriais Maskva keisdavosi su sovietų šnipais, Antrojo pasaulinio karo metais dirbusiais JAV. NSA ekspertai priėjo išvadą, kad tuose pranešimuose minimas agentas „Mlad“ ir yra Holas.

1962 metais žinomas savo kairuoliškomis pažiūromis Harvardo universiteto absolventas Holas emigravo į Didžiąją Britaniją, kur įsidarbino biofiziku Kembridžo universitete ir netrukus tapo pripažintu autoritetu biorentgeninės mikroanalizės srityje. Kai NSA 1996 metais paskelbė „Venonos“ dokumentus, Holas sunkiai sirgo, jį vienu metu kamavo vėžys ir Parkinsono liga.

Dešifruotuose penktojo dešimtmečio pranešimuose minimas dar vienas agentas – „Star“.

NSA ekspertai mano, kad tai buvo Holo kambario kaimynas Harvardo studentų bendrabutyje Sevilas S. Saksas. Valdžios nuomone, būtent jis įkalbėjo Holą tiekti rusams informaciją apie atominę bombą. 1996 metais Sakso jau nebebuvo tarp gyvųjų.

Kaip ir visais kitais atvejais, kai „Venonos“ pagalba kontržvalgyba surasdavo buvusius šnipus, prieš juos nebesiimdavo jokių juridinių veiksmų, kad neatkreiptų rusų dėmesio ir nesužlugdytų pačios „Venonos“ operacijos.

2014.03.05; 07:25


Prisijunkite prie diskusijos