kraujelis__n

Nuo seno mūsų tautosakoje buvo reiškiama pagarba ir meilė tautos didžiavyriams. Apie partizanus, jų pasiaukojimą ir žygdarbius yra sukurta daugybė gražiausių dainų ir eilių. Okupacijos metais tos dainos buvo labai populiarios tarp kaimo jaunimo, o apie stribus nėra sukurta nė vienos dainos, nė vieno eilėraščio, neištartas nė vienas pagarbus žodis! Ar reikia dar aiškesnio stribų vaidmens įvertinimo?

Esu partizano Antano Kraujelio sesuo. Nuo pat vaikystės teko matyti partizanus, kurie slapstėsi pas mus įrengtame bunkeryje, girdėti jų diskusijas, matyti ryžtą ir patriotiškumą.

1928 m. spalio 28 dieną Antanas gimė netoli Molėtų, Kaniūkų kaime, gausioje dešimties vaikų šeimoje. Tėvai sunkiai vertėsi, todėl Antanas, kaip ir kiti šeimos nariai, iš mažens dirbo ūkio darbus ir kiek vėlėliau pradėjo lankyti Kaniūkų mokyklą. Antano mokytojas Algirdas Liulevičius savo prisiminimuose rašo apie Antaną Kraujelį, kad šis pasižymėjo dideliu darbštumu ir stropumu. Baigęs pradinę mokyklą, toliau mokslus tęsė Alantos progimnazijoje, tačiau okupacijos metais mokslą teko nutraukti ir padėti ūkio darbuose, nes vienintelis sūnus buvo pagrindinis ramstis tėvams.

Continue reading „Net nepasako, kur paslėpė partizano Antano Kraujelio palaikus”

kraujelis__n

Prokurorų teigimu, Panevėžio apygardos teismas neteisėtai nesiima nagrinėti vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio žūties bylos, todėl Lietuvos Apeliacinio teismo prašoma panaikinti nepagrįstai priimtą nutartį, kuria genocidu kaltinamų keturių Lietuvos gyventojų S. T., R. K., P. L. ir M. M. baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Panevėžio apygardos teismas, paskelbęs, kad grąžina rezonansinę bylą trūkumams pašalinti, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji nesuspėjo susipažinti su bylos medžiaga ir negalėjo pateikti prašymų tyrimą papildyti, prokurorų nuomone, buvo neteisus. Byloje esanti medžiaga – gynėjų prašymai ir protokolai rodo, kad tam laiko pakako. Tą patvirtina ir prašymuose detaliai analizuojama ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, pasak prokurorų, papildomai susipažinti su bylos medžiaga galima ne tik prokuratūroje, bet ir teisme. Baudžiamojo proceso nuostatos numato, kad visi proceso dalyviai turi teisę susipažinti ne tik su papildoma po kaltinamojo akto surašymo teisme gauta medžiaga, bet ir su kita bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas per teisėjo nustatytą terminą.

Continue reading „Teismas nesiima nagrinėti Lietuvos partizano Antano Kraujelio žūties bylos”

kraujelis_1953_m_20091105

Panevėžio apygardos prokuratūra apygardos teismui perdavė nagrinėti sudėtingą didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio – žūties kaltinami keturi Lietuvos gyventojai S. T., R. K., P. L. ir M. M. Šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl Lietuvos gyventojų genocido vykdymo (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis).

„Šventai tikiu, kad teisingumui ateiti laikas visada tinkamas – istorinę atmintį ugdome ir per genocido baudžiamąsias bylas“, – primindamas kolegoms pastarųjų metų prioritetinę prokuratūros veiklos sritį sakė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Continue reading „Teismui perduota vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties baudžiamoji byla”