aleknaite_tvs

Tikriausiai nieko naujo nepasakysiu, jei konstatuosiu, esą jau šiandien daugeliui politinių jėgų rūpi būsimųjų Seimo rinkimų rezultatai. Tiesa, iki naujųjų parlamentinių rinkimų dar likę dveji metai.

Tačiau tie, kurie nori laimėti 2012-ųjų politinėse batalijose, jau dabar, matyt, intensyviai skaičiuoja savo galimybes bei intensyviai svarsto, kokia politinė jėga būsimąjame Seime gali iškovoti daugumą. O diskutuodami dėl šiandieninių parlamentinių partijų galimybių išsilaikyti valdžioje neišvengiamai analizuoja, kokia ateitis laukia dabartinių daugumiečių – konservatorių su krikščionimis demokratais.

Todėl su įdomumu stebėjau prieš keletą dienų per LRT rodytą Ritos Miliūtės debatų laidą “Teisė žinoti”. Joje apie Lietuvos dešiniąsias partijas ir jų likimą diskutavo parlamentarai Vilija Abramikienė – Aleknaitė, Eligijus Masiulis, Algis Čaplikas ir žurnalistai, leidėjai Algimantas Šindeikis, Vladimiras Laučius bei Valentinas Mitė.

Continue reading „Konservatoriai šiandien labiau primena „košę, nei solidžią partiją”?”

radzevicius_tttttttt

Algimantas Šindeikis kritikuoja politikų rūpestį žurnalistų teisėmis. Kodėl?

Lygiai 10 dienų mąsčiau, kaip reikėtų vertinti kolegos Algimanto Šindeikio komentarą “Lietuvos politikams parūpo žiniasklaida” (publikuotas žurnalo “Veidas” bloge). Atrodo, kad pagaliau supratau, ko siekė kolega šiuo komentaru. 

Pasakysiu atvirai, vos pradėjus skaityti komentarą labiausiai mane nustebino toks “siauras” kolegos požiūris į žurnalistikos ir žiniasklaidos padėtį pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) bei Lietuvos būsimą pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) 2011 metais.

Continue reading „Blogai, kai politikams rūpi žiniasklaida. Kai jiems nerūpi žiniasklaida – irgi blogai. Kodėl taip?”

zurnalistai_2

Gegužės pradžioje žymi žurnalistė Jevgenija Albac laidoje “Osoboje mnenije” pasakojo, kaip Rusijos milicija žiauriai susidoroja ne tik su demonstrantais, protestuojančiais Triumfalnaja aikštėje ar Kutuzovo prospekte Maskvoje, bet ir su jų eitynes aprašančiais žurnalistais. J.Albac prisipažino ir pati neseniai pakliuvusi į Rusijos sostinės OMONo rankas. Tik milicininkai, žurnalistės žodžiais tariant, nedrįso jos ilgai kalinti areštinėje. Ji – užtektinai žinoma ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose. Todėl milicijos papulkininkis ją netrukus paleido. Nors, žinoma, neturėjo teisės jos sulaikyti iš viso. Juk J.Albac dėvėjo švarką su stambiu užrašu “pressa”, be to, nekėlė jokio pavojaus nei visuomenės rimčiai, nei aplinkiniams. Ji tik atėjo savo akimis išvysti “Marš nesoglasnych” eitynių, o paskui savo įspūdžius pateikti populiarioms žiniasklaidos priemonėms. Bet mažiau žinomiems žiniasklaidos atstovams, J.Albac teigimu, susidūrimai su Rusijos teisėsaugos atstovais baigiasi kur kas liūdniau – sudaužytais fotoaparatais, sulaužytomis rankomis.

Continue reading „Lietuvos žurnalistams ne ką lengviau nei kolegoms Rusijoje”

rita_miliute_1

Prieš keletą dienų atidžiai klausiausi LRT žurnalistės Ritos Miliūtės laidos ,,Teisė žinoti”, kurioje buvo analizuojama kebli padėtis dėl įvykių Garliavoje. Padėtis – išties kebli. Teisinėje valstybėje piliečiai privalo paklusti teismų, anstolių, policijos bei prokurorų reikalavimams. Bet kaip rasti teisingą išeitį, jei didelė grupė piliečių nepasitiki nei teismų, nei anstolių, nei prokurorų veiksmais?

Atsakymo į šį opų klausimą R.Miliūtės laidoje neišgirdau. Žymiosios žurnalistės laida buvo akivaizdžiai tendencinga. Laidoje dalyvavo išskirtinai tik vienos pusės atstovai: psichologas Dainius Pūras, teisininkai Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris… Anos, Garliavoje protestuojančios grupės, minėtoje R.Miliūtės laidoje niekas negynė, niekas neatstovavo.

Continue reading „Paskutinioji Ritos Miliūtės laida ,,Teisė žinoti” buvo labiau panaši į ,,Teisę nežinoti””

ggejai_1

Gegužės 8 d. norėjau iš arti, ne televizijos ekrane pamatyti, kaip atrodo pederastai, lesbietės ir kitokios seksualinės mažumos. Gerai parlamentarei Vilijai Aleknaitei – Abramikienei, ji tokių menininkų pažįsta daug. O aš – nė vieno. Žurnalistas Algimantas Šindeikis sako, kad netradicinės seksualinės orientacijos žmonių yra apie penki procentai. Daug. O aš pažįstu tik Seimo narį Roką Žilinską, ir tai tik iš telvizoriaus ekrano. Kai šis gražaus veidelio mirksinčiom akutėm vaikinukas skaitydavo žinias, kai girtas koneveikė policininkus ir buvo tampomas po teismus, kai dabar gina netradicinės orientacijos žmones nuo tradicinės orientacijos žmonių. Beje, ar žodis tradicinė šiuo atveju vartojamas tinkamai? Leiskite suabejoti: tai tradicinės orientacijos vyrai ir moterys lytiškai santykiauja iš tradicijos, tradiciškai?

Continue reading „Vilniuje gėjams nepasisekė”