Nepriklausomybės akto paskelbimas buvo esminė mūsų, lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės ir kultūros riba. Tai didžiulis lūžis – dramatiškos ideologinės konfrontacijos, visų didžiausių vertybių perkainojimo, didžiulių abejonių ir apsisprendimo metas. Į naująją epochą įžengėme karštai ginčydamiesi su senaisiais mūsų pondraugiais ir, žinoma, su savo amžininkais, bendradarbiais ir su savimi.

Kaip žinoma, visą to lūžio procesą kasdien atidžiai stebėjo ir Vakarų, ir Rytų  politikai, analitikai, istorikai, žiniasklaida ir  savo stebėjimus fiksavo straipsniuose, knygose, TVR laidose.

O štai kokie mes buvome ir ką darėme tada, ypač  rašančioji inteligentija, manau, šiandien verta ir prisiminti, ir pakomentuoti.

Continue reading „Lietuvos rašytojai ir mūsų nepriklausomybė”

mikelinskas_

–  Juk kosmopolitizmas ir globalizmas pašauktas šviesiausių žmonijos protų ne tam, kad didintų pasaulyje ir taip didelį chaosą, o tam, kad išspręstų amžiną jos karų ir badų problemą, kurios šaknys ir glūdi tose uždarose nacionalinėse konstitucijose.

– Išspręstų?! – net pašoko iš pasipiktinimo tavo pašnekovas. – Kaip išspręstų? Per tautų ir jų gyvybių – kalbų sunaikinimą? Per jų identiteto sužlugdymą? Per vienos nacijos pasaulyje atsiradimą? Tokios dirbtinės, a la Amerika nacijos užgimimą? Su kokiu ištvirkėliu Klintonu ar teroristu Bušu priešaky? Ein Volk – ein Fuhrer! Ar tu žinai, ką kalbi?

– Nežinau ir nebenoriu žinoti, – tu nebeapsikentęs jo priekaištų, numojai ranka ir numetei lapą su ta pragariška Daleso doktrina. – Man jau gana!

Continue reading „Smerkiu vyriausybės nacionalinę politiką”