Veganiškas maistas. Festivalio organizatorių nuotr.

Šeštadienį Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ ir savaite vėliau – gegužės 14 d. Kauno „Akropolyje“ – visus besidominčius veganizmu, vegetarizmu, žaliavalgyste ir sveiku gyvenimo būdu pakvies augalinio maisto renginys „Vegfest LT“ vasaros festivalis.
 
Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškos produkcijos, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, specializuotos virtuvinės įrangos, receptų knygų, t.p. papuošalų, aksesuarų, namų dekoro elementų, žada organizatoriai.
 
„Tai bus pirmasis didesnės apimties renginys po dvejų su puse metų pertraukos. Tiek renginių, tiek gyvo bendravimo yra labai išsiilgę ir prekybininkai, ir lankytojai“, – teigė „Vegfest LT“ sumanytoja, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė Viteikaitė.
 
Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas 2016 m. rudenį Vilniuje, o nuo kitų metų buvo pradėtas organizuoti ir Kaune. „Jo idėja gimė apsilankius didžiausiame pasaulyje veganams ir jiems prijaučiantiems skirtame renginyje – Londone organizuojamame „Vegfest UK“, kuris šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų“, – pasakojo Ventė. Šiame renginyje kasmet dalyvauja daugiau nei pusė tūkstančio verslų, vyksta susitikimai su garsiausiais pasaulio veganais, maisto gaminimo pamokos, filmų peržiūros.
 
„Vegfest LT“ koncepcija – labai panaši. „Renginys skirtas ir susiburti veganams, ir su veganizmo idėjomis supažindinti kuo platesnę visuomenės dalį. Norime parodyti, koks platus yra veganiško maisto pasirinkimas ir koks jis skanus“, – sako organizatorė.
 
Veganizmą žmonės dažniausiai renkasi dėl etinių priežasčių – veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms. Kitiems svarbus sveikatos aspektas – augalinė mityba yra žymiai sveikesnė už mėsišką. O dar kiti akcentuoja norą nekenkti gamtai – paskaičiuota, kad intensyvi gyvulininkystė padaro daugiau žalos aplinkai, nei visa gamyba ir transportas kartu sudėjus.
 
Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, o veganai atsisako ne tik jų, bet ir pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, taip pat vengia su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios kosmetikos, kailio, odos, vilnos bei šilko gaminių, pramogų su gyvūnais.
 
Pastaruoju metu veganų skaičius pasaulyje bei Lietuvoje sparčiai auga. Populiariausias šis judėjimas – Izraelyje, veganais šioje šalyje save laiko maždaug dešimtadalis visuomenės. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, bet didžiausia veganų platforma šalyje – Ventės suburta feisbuko grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia per 36 tūkst. narių.
 
Pasak festivalio organizatorės, Lietuvoje vis daugiau verslų pastebi besikeičiančius pirkėjų poreikius ir į juos reaguoja. „Atsiranda vis daugiau verslų, gaminančių veganams tinkančias prekes ar jas importuojančių“, – sakė V. Viteikaitė. Dalį jų bus galima sutikti ir artėjančiame renginyje.
 
Vilniuje stendus turės 60 verslų, Kaune – 70.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.05.07; 00:30

Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.

Atėnai, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Graikijos pareigūnai antradienį pažadėjo susekti žmones, kurie nufilmavo gėjų sekso sceną Atėnų Akropolyje, svarbiausioje šalies archeologinėje vietovėje, kai filmuota medžiaga pasirodė internete.
 
Kultūros ministerijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pradėtas tyrimas dėl vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas dviejų kaukėtų vyrų seksualinis sąveikavimas į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktoje vietoje. Norime „kuo greičiau surasti asmenis, atsakingus už šį neteisėtą filmavimą“, sakė atstovas.
 
Anoniminiai trumpametražio filmo „Departenonas“ prodiuseriai teigė, kad Partenonas simbolizuoja „nacionalizmą, Antikos kultą“ ir „patriarchatą“. Erotinę sceną tarp dviejų vyrų jie svetainėje apibūdino kaip „politinį veiksmą“. Tačiau penktadienį išplatintame Kultūros ministerijos pranešime sakoma: „Akropolio archeologinė vietovė nėra ta vieta, kur galima reikštis aktyvistams ar vykdyti kitus veiksmus, įžeidžiančius arba stokojančius pagarbos paminklui“.
 
36 minučių trukmės filmas pirmą kartą buvo parodytas nedidelei auditorijai gruodžio 16 dieną Salonikų universitete šalies šiaurėje ir nesukėlė pasipiktinimo. Būtent jo pasirodymas internete praėjusį penktadienį iššaukė neigiamą reakciją.
 
„Man, kaip graikui, gėda, – transliuotojui ANT1 sakė Graikijos aktorių asociacijos prezidentas Spyrosas Bibilas. – Negalima daryti, ką panorėjus, vardan aktyvizmo“.
 
Sąjunga, atstovaujanti šalies muziejų ir archeologinių vietovių saugotojams, pareiškė „pasipiktinimą ir gėdą“ dėl to, ką pavadino „niekšišku filmu“. Atsakydama į klausimus dėl tokių vietų priežiūros lygio, ji teigė, kad jos patiria personalo problemų, nes Finansų ministerija „beveik niekada nepatvirtina sargų įdarbinimo“.
 
Salonikų universitetas, neinformavęs Kultūros ministerijos apie filmo turinį, rizikuoja būti įtrauktas į tyrimą. Jokios reakcijos jis kol kas nepateikė.
 
„Akropolis ir jo paminklai yra universalūs klasikinės dvasios ir civilizacijos simboliai ir sudaro iškiliausią architektūrinį ir meninį kompleksą, Graikijos antikos palikimą pasauliui“, – sakoma UNESCO saugomų paminklų sąraše. Tai taip pat labiausiai lankomas šalies objektas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.12; 06:33

Po atsakingų institucijų patvirtinimų, kad Vilniaus „Akropolis“ yra saugus, po pusvalandžio trukusios evakuacijos prekybos centras atnaujino darbą – toliau įprastai dirba visos parduotuvės.
 
Sulaukus informacijos apie galimai paslėptus sprogmenis Vilniaus „Akropolyje“, vykdant policijos nurodymus, nedelsiant buvo evakuotas visas prekybos ir pramogų centras. Policijos pareigūnams nuodugniai ir atidžiai apžiūrėjus rastą įtartiną krepšį, paaiškėjo, kad krepšyje – sprogmenų nerasta, o pranešimas – melagingas, sakoma pranešime.
 
„Atsiprašome mūsų darbuotojų ir pirkėjų už nesklandumus, tačiau pirkėjų ir darbuotojų saugumas mums yra svarbiausias prioritetas. Kilus bet kokioms potencialioms išorinėms grėsmėms, operatyviai ir aktyviai bendradarbiaujame su policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais, nedelsiant įgyvendindami institucijų sprendimus bei rekomendacijas, reikalingas „Akropolio“ darbuotojų bei klientų saugumui užtikrinti“, – sakoma išplatintame „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino komentare.
 
Valentina Gudienė (ELTA)

Pramogų ir prekybos centras „ Akropolis“ Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį gautas policijos pranešimas apie galimai paliktus sprogmenis Vilniaus „Akropolyje“. Policijos pareigūnai, nuodugniai ir atidžiai apžiūrėję prekybos ir pramogų centrą bei jo prieigas, aptiko įtartiną krepšį „Akropolio“ viduje.
 
„Vykdome visus policijos nurodymus – prekybos centras, įskaitant visas parduotuves, darbuotojus ir lankytojus – evakuotas“, – sako „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.
 
Pasak jo, pirkėjų ir darbuotojų saugumas yra mūsų svarbiausias prioritetas. „Kilus potencialioms išorinėms grėsmėms, visuomet aktyviai bendradarbiaujame su policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais, įgyvendindami institucijų sprendimus bei rekomendacijas, reikalingas „Akropolio“ darbuotojų bei klientų saugumui užtikrinti. Taip elgiamės ir šiuo atveju – vykdome visus nurodymus“, – sako D. Mertinas sekmadienį išplatintame komentare.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.09.19; 15:00

Nacionalinio stadiono konkurso dalyviai: senuosius stadiono griaučius galima tik nugriauti. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vieninteliai nacionalinio stadiono statybos konkurse likę dalyviai teigia, kad senieji taip ir nebaigto statyti stadiono griaučiai yra nepanaudojami ir turės būti nugriauti.

„Icor“ koncerno bendrovės „Axis Industries“ partnerės tarptautinės architektūros įmonės „Populous“ atstovas tikina, kad griaučiai bus nugriauti, o jų likučiai panaudoti dar kartą.

„Nėra vilties griuvėsių panaudoti, bet mes juos perdirbsime – nugriausime ir betoną panaudosime mūsų statybose“, – sakė „Populous“ architektas Damonas Lavellas.

Tiesa, jis žada, kad dalį stadiono griuvėsių paliks kaip paminklą istorijai. Kelios arkos stovės objekto pakraštyje.

Jo teigimu, naujasis stadionas Šeškinėje, šalia prekybos centro „Akropolis“, iš dalies bus po žeme, todėl sugers triukšmą.

„Kadangi tai daugiafunkcinis objektas, jame bus rengiami koncertai ir toks sprendimas padės sugerti garsus“, – tikino architektas.

Konsorciumo atstovas Aleksandras Sanikovas teigia, kad pagal pasirinktą stadiono finansavimo modelį, institucijos už stadioną 79,9 mln. eurų (be PVM) turėtų sumokėti per ketverius metus. Per pirmus trejus metus turėtų sumokėti 49 proc., o per pirmus objekto veiklos metus – likusią sumą. Vien nacionalinio stadiono statybos kainuos 33,8 mln. eurų (be PVM), jos nebus remiamos Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Likusių objektų statyba turėtų gauti 85 proc. ES paramos.

„Mes savo pasiūlyme pateikėme tik tuos skaičius, už kuriuos atsakome. Tuos, kuriuos gebėjome suplanuoti, suprognozuoti. Nedėjome jokių neprognozuojamų, nepagrįstų skaičiavimų ar diskutuotinų prielaidų“, – projekto pristatyme teigė A. Sanikovas.

Pasak jo, vėliau, per 22 metus, kai konsorciumas prižiūrės objektą, savivaldybė per metus privalės mokėti 112 tūkst. eurų už jai priklausančių objektų priežiūrą. Kitas paslaugas savivaldybė galės pirkti pagal poreikį. Anot jo, konsorciumas nenori, kad savivaldybė įsipareigotų pirkti tam tikrą kiekį paslaugų.

„Principas – jokių subsidijų, nes subsidijavimas yra netvarus, tokie projektai patenka į politikų nemalonę, nutrūksta subsidijos, prasideda problemos, todėl mes siūlome kokybiškas paslaugas už pinigus“, – tikino A. Sanikovas.

Anot jo, jeigu savivaldybė pirks mažiau paslaugų, konsorciumas ieškos kitų klientų.

„Mes patys jį valdome ir patys imamės jo veiklos išlaikymo“, – sakė kitas konsorciumo atstovas Julius Dovidonis.

Objekte po 20 dienų kasmet renginiams nori turėti Vyriausybė. Skaičiuojama, kad tai jai kainuos apie 17 tūkst. eurų už dieną.

Paklaustas, ar ieškos teisinių priemonių, jeigu konkursas būtų nutrauktas, mat jame likęs tik vienas dalyvis, J. Dovidonis tikino, kad konsorciumas „nori ir gali įgyvendinti projektą, klausimas, ar to nori ana pusė“.

J. Dovidonis tikina, kad objektas iš tiesų yra daugiafunkcis, o nacionalinis stadionas sudaro tik mažą projekto dalį.

„Tai yra ir šešios krepšinio aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, muziejus, specifinis objektas – vaikų darželis“, – projekto pristatyme žiniasklaidai sakė J. Dovidonis.

Planuojama, kad komplekse bus įrengtas ne mažiau 15 tūkst. vietų stadionas, sporto muziejus. Komplekse atsiras 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.

„Axis Industries“ stadiono kompleksą pasiūlė pastatyti už 79,9 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad stadioną pastatytų per trejus metus. Sutartį pasirašyti planuojama 2019 metais.

Trečiadienį savivaldybė nusprendė, kad konkurse lieka vienas dalyvis – „Axis Industries“. Kita dalyvė – bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas – pašalinta, nes dokumentus pateikė užklijuotame voke, o ne per elektroninę sistemą, kaip reikalaujama sąlygose. Tačiau bendrovės vadovas Renatas Načajus Eltai teigė, kad šį sprendimą skųs.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.01; 02:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Vytautas Kernagis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į UAB „Akropolis Group“ vadovę Saulę Zabulionytę dėl komunistinių simbolių platinimo ir demonstravimo.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad UAB „Akropolis Group“ valdomo Klaipėdoje esančio prekybos centro „Akropolis“ teritorijoje vykstančiame turguje demonstruojami ir siūlomi įsigyti bei platinami komunistiniais simboliais pažymėti daiktai ir karinės uniformos, todėl Seimo nariai kreipimesi prašo informuoti, ar buvo atliktas visų prekybos tinklui priklausančių centrų prieigose vykstančių turgų patikrinimas šiuo aspektu.

Taip pat klausiama, kokių konkrečių priemonių imtasi, siekiant užtikrinti, kad būtų nedelsiant nutraukta veikla galimai pažeidžianti galiojančius teisės aktus ir ateityje nebebūtų platinami bei demonstruojami komunistiniai simboliai.

Seimo narys V. Kernagis teigė, jog yra žinoma, kad panaši veikla gali būti vykdoma ir kituose miestuose esančių prekybos centrų „Akropolis“ teritorijose ar šalia Lietuvai reikšmingų istorinių objektų.

„Komunistinės atributikos demonstravimas ir pardavinėjimas vyksta ne tik šalia didžiųjų prekybos centrų, bet ir kitose gausiai turistų lankomose vietose, prie Lietuvai svarbių istorinės atminties monumentų. Šis procesas tampa sunkiai suvaldomas. Neatmetu galimybės kreiptis ir į teisėsaugos institucijas, kad jos ištirtų, ar nepažeisti Lietuvos įstatymai. Kartu kyla klausimas, ar nėra reikalingi šiuo metu galiojančio įstatymo pakeitimai bei didesnė tokios atributikos pardavinėjimo kontrolė. Gal tokia simbolika galėtų būti pardavinėjama tam specialiai skirtose parduotuvėse, o ne gausiai turistų lankomose vietose“, – sakė V. Kernagis.

TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad „pernelyg ilgai užsimerkdavome matydami tokios atributikos pardavimus ir keldavome daugiau retorinius klausimus dėl tokios veiklos teisingumo. Manau, kad vis dėlto atėjo laikas, atsižvelgiant ir į šių dienų aktualijas, ir į geopolitinę situaciją, parodyti pagarbą mūsų piliečiams, patyrusiems represijas okupacijos metais ir ieškoti būdų kaip spręsti šią problemą“.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas draudžia ir numato administracinę atsakomybę už nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR simbolikos platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.10; 02:30

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Šaukia į kovą? Nesvarbu, kaip kritikuoji valdžią, bet jei kritikuoji – propagandininkas gali imti ir pasinaudoti tuo. Formulė paprasta: dabar gyvenimas blogas – prisimink, kad sovietmečiu buvo geriau, ir gal jau laikas šiokiai tokiai revoliucijai. Taip nutiko ir vargšui „Vyčio“ skulptūros kūrėjui Viliui Kavaliauskui bei netgi pačiam žiniasklaidos magnatui Vitui Tomkui, kurių žodžiais ir tekstais kūrybingai pasinaudojo „Obzor“. Užsikabino už teiginio, esą, dabartinei valdžiai visuomeninės iniciatyvos visai nerūpi. Dėl to „Vyčio“ skulptūros nestato. Ir ELTOS dėl to valdžia nepirko.

„Obzor“ pabaigai mesteli tokią lozunginę pastraipą: „Kam nors staiga gali šauti ir tokia mintis: ar ne per daug viskas susiję su valstybės struktūromis ir jų vadovais? Gal jau laikas realiais veiksmais palaikyti pilietinę visuomenę?“

Nostalgija. Išsiilgusiems senų gerų sovietinio stiliaus pozityvių tekstų gyvenimą praskaidrina tas pats „Obzor“, publikuojantis nuostabią medžiagą „Geležinkelio į Lietuvą elektrifikacijos užbaigimas – tarp svarbiausių darbo krypčių“. Ir pateikia baltarusių darbo kolektyvų apdovanojimų iškilmingos ceremonijos aprašymą. Ten ir „garbės geležinkeliečio“, ir kitokie apdovanojimai, ir didelis džiaugsmas, kaip klesti Baltarusijos geležinkeliai. Ir apie Lietuvą paskutiniame sakinyje šiek tiek užsimenama, bet tai bendros iškilmingos nuotaikos nepagadina.

Miręs tigras. Tuo metu, kai Baltarusijos geležinkeliečiai segasi į atlapus garbės ženklus, Baltijos šalys su Briuselio palaiminimu toliau krečia geležinkelietiškas nesąmones. Apie tai rašo informacinė agentūra „Regnum“. Esą Europos Komisija išskyrė „Rail Baltica“ projektui 110,5 mln. eurų. Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikų klasė džiaugiasi, o analitikai ir ekonomistai – sumišę. Juk „Regnum“ jau ne kartą rašė, kad šiam geležinkeliui nė viena kryptimi nebus pakankamos apkrovos nei keleiviais, nei kroviniais. „Miręs tigras?“ – pavadino savo straipsnį „Regnum“ ir teigia, kad vienintelis pateisinimas tokiam projektui – kad šia geležinkelio linija bus galima iš Vokietijos ir Lenkijos į Baltijos šalis gabenti NATO kariškius ir karinę techniką.

Hm, turbūt ruošiamės okupuoti kurią nors kaimyninę šalį…

Kaulas gerklėje. „RuBaltic“ rašo, o „Obzor“ aprašo to portalo žinią, kad Izraelyje nutarta švęsti pergalės dieną – gegužės 9–ąją: tai esą tapo gaivaus oro gurkšniu Rusijai ir kaulu skersai gerklės Baltijos šalių elitui. Ir kad Baltijos šalys tarsi „nepastebėjo“ šio nutarimo, o jis, be abejo, yra svarbus. Bet Lietuvai aiškiai yra skaudu, nes ji laikosi įžeidžiančios retorikos su Rusija ir Baltarusija, tačiau nedrįsta jos naudoti su Izraeliu.

„Obzor“ didvyriškai cituoja ir Rimvydo Valatkos žodžius dėl šios šventės, kad „net ir čia Putinas negali be melo“. Štai kaip demokratiška.

„Obzor“ straipsnio gale mandagiai padėkoja Vilniaus gyventojui Pinchosui Fridbergui iš Vilniaus už atsiųstą nuorodą į „RuBaltic“ straipsnį. O „Slaptai.lt“ mielai padėkotų skaitytojui, kuris atsiųstų nuotrauką to mūsų elito atstovo su kaulu gerklėje, ir dar paaiškintų, kodėl Baltijos šalys nereaguoja į kitų valstybių vidaus nutarimus švęsti kurias nors šventes. Pvz., kovo 8–ąją Mongolijoje.

Pasaulio gelbėtojas iš Rusijos. Remdamasis šaltiniais internete, „Obzor.lt“ publikuoja naują Vangos pranašystę. Apie trečiąjį pasaulinį karą. Masinį badą. Išmirusią Europą. Daugybę žuvusių. Nieko nauja. Bet… Vanga esą dar pasakė, kad pasaulinis karas prasidės, kai kris Sirija. Ir kad bus panaudotas klimato ginklas. „Ir būtent iš Rusijos ateis vyras, ir mus išgelbės. Visus išgelbės. Rusija – tai šalis–motina!“ – esą baigdama pasakė Vanga. Ruoškimės.

Euras – blogis.  Ir „Sputniknews.lt“, ir „Obzor.lt“ labai patiko Lietuvos premjero pasisakymas radijo eteryje, kad euro įvedimas nuskurdino gyventojus beveik trigubai. Ta proga priminė rusakalbiai interneto leidiniai, kad turtingo ir skurstančio sluoksnių pajamų skirtumas Lietuvoje – didžiausias ES. Kad euras blogai – prikišamai parodo ir lenkai, iki šiolei nė nesvarstantys galimybės atsisakyti zloto. O mes va tapome ES monetarinės politikos įkaitais. Ir net gelbėtoja iš Vokietijos „Lidl“ ėmė ir pakėlė mums savo kainas, kol jos susilygino su maksimomis ir norfomis. Kad maža nepasirodytų.

Tad šekit mums eurokapitalizmas. Turčiai engia darbo liaudį. Bet apačios tuoj nebegalės, o viršūnės nebenorės. Ar atvirkščiai.

Narko–korvalolis. Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija „Obzor“ straipsnyje ramina lietuvius, nuo sovietinių laikų pripratusius prie korvalolio, kad panikuoti nereikia. Šio Baltarusijoje gaminamo vaisto įvežimas į Lietuvą apribotas, nes jame rasta… narkotinių komponentų. Tačiau Baltarusija griežtai kontroliuoja gaminamų vaistų kokybę ir ketina įstoti į farmaceptinių inspekcijų bendradarbiavimo schemą (PIC/S). Tada baltarusiškų vaistų eksportas taps paprastesnis. O mūsų širdelės vėl plaks ramiai. Ir džiaugsmingai.

Lavonai rusofobai. Filosofijos mokslų daktaras Andrius Martinkus, VDU apsigynęs daktarinę „Rusijos idėjos evoliucija „klasikinio” eurazizmo filosofijoje“ ir, suprantama, puikiai išmanantis šią idėją, pasidalino savo nuomone, mintimis ir įžvalgomis su portalu „Litovskij kurjer“. Straipsnyje „Politinės rusofobijos erškėčiai“.

Lietuvių tauta iš visų ES tautų išmirs greičiausiai – daktaras remiasi „Eurostat“ duomenimis. 2040 m. Lietuvoje gyvens mažiau nei 2 mln. žmonių, 2080 m. liks 1,65 mln. O Lietuvos sovietų socialistinė respublika savo egzistavimą baigė turėdama 3,7 mln.!

Toliau A. Martinkus cituoja baltarusių politologą, manantį, kad Baltijos tautos ir jų valstybės pasmerktos išmirimui. Esą, tai „jų vidinis laisvas pasirinkimas – gęsti ir išmirti“. Ir geriau joms nepadėti, nes tik tapsi priešu. O pats A. Martinkus turi įtarimų, kad tai – pats baltų gyvenimo kodas, nes baltai nuo pat fiksavimo rašytiniuose šaltiniuose tik tą ir daro, kad gęsta.

O toliau A. Martinkus paprotina: laikas mums visiems suprasti, kad demografinė Lietuvos tragedija – tai ne pereinamojo laikotarpio iš vienos visuomeninės santvarkos į kitą padarinys, o rezultatas klaidingo pasirinkimo, liudijančio, kad pasirodėme neverti Dievo mums dovanoto išsilaisvinimo iš komunizmo.

O prie ko čia politinė rusofobija? Pasirodo, tai – dalis nuolat besikeičiančio Lietuvos politinio „elito“ priesaikos globaliam neoliberalizmui. Ar kelia Rusija grėsmę, ar ne – esą, politinės rusofobijos apimtai sąmonei tai antraeilis klausimas. Ai, bet kam išvis apie tai rašyti, juk vis tiek išmirsime su visa savo rusofobija. Ar ne, daktare?

Taip, giliai kerta filosofijos daktaras. Per pat šaknis. Mes skirti išmirti ir vsio. Tokia nuomonė.

JAV – mūsų psichoterapeutas. Baltijos šalių vadovus vėl ramina. Šikart į Taliną atvyko JAV viceprezidentas Maikas Pensas ir eilinį kartą pareiškė, kad Vašingtonas nemes Lietuvos, Latvijos ir Estijos agresyvios Rusijos akivaizdoje. Bet tai – ne tik psichoterapinis vizitas, JAV turi ir pragmatiškesnių interesų, – piktdžiugiškai skelbia „Litovskij kurjer“.

Esą, JAV valdininkų vizitai į Baltijos šalis jau seniai vadinami psichoterapiniais. Atvažiuoja, paplekšnoja per petį – mes apsiraminame. Savaitei kitai, daugiausiai mėnesiui. Dėl to vizitai ir tapę reguliarūs.

Tačiau mes, kvailučiai, nesuprantame svarbiausio: po visa psichoterapija slypi pragmatiški JAV interesai. Kad būtume rakštis ES minkštoje vietoje. Plius amerikietiškos dujos. Ir kiti ekonominiai interesai. Mus išnaudos kaip lėlę, o kas bus paskui – neturėtų kilti klausimų…

Ir „Akropolis“… Negana prosovietinių fetišų žiniasklaidoje, pasirodo, jų galima įsigyti ir turgelyje prie Klaipėdos „Akropolio“. Tai pastebėjo ir savo feisbuko paskyroje aprašė Andrius Tapinas. Ir nufotografavo. Blusturgyje prie uostamiesčio prekybos ir pramogų centro – uždrausti sovietiniai simboliai, sovietinės desantininkų uniformos, net okupantų „koloradkės“.

Prekiauti tai prekiauti. Svarbu BVP kyla. Ateityje būtų galima pasiūlyti ir vertingesnių „suvenyrų“ – kalašnikovų, granatų…

P.S. Mieli skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.08.08; 06:00

Hologramas paprastai matome tik kine – kaip technologiją iš tolimos ateities. Bet šiandien tai tampa realybe, kuria galėsime įsitikinti kiekvienas. Prieš didžiąsias metų šventes  restoranų tinklas „Soya“ visiems ruošia mažą stebuklą – unikalią, Lietuvoje iki šiol neregėtą trimatę hologramą.

Hologramos – naujiena ne tik Baltijos šalyse

360 laipsnių kampu matomą holograminę projekciją gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje išvys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos „Akropolio“ lankytojai. „Soya“ restoranų tinklas, bendradarbiaudamas su išskirtinius prezentacijų sprendimus kuriančios bendrovės „PM Screen“ specialistais, šiuo projektu tikisi nustebinti ne tik Lietuvą ar Baltijos šalis.

Continue reading „„Žvaigždžių karų“ technologijos – jau Lietuvoje”

Trijuose Lietuvos didmiesčiuose duris atvėrę septyni „Soya“ tinklo restoranai svečiams siūlo išbandyti įvairiausių, kruopščiai paruoštų rytietiškų patiekalų. Prieš didžiąsias metų šventes restoranų tinklas visiems ruošia mažą stebuklą –  unikalią, Lietuvoje iki šiol neregėtą trimatę hologramą.

Pasirinko novatorišką sprendimą

360 laipsnių kampu matomą holograminę projekciją gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje išvys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos „Akropolio“ lankytojai. „Soya“ restoranų tinklas, bendradarbiaudamas su išskirtinius prezentacijų sprendimus kuriančios bendrovės „PM Screen“ specialistais, šiuo projektu tikisi nustebinti ne tik Lietuvą ar Baltijos šalis, bet galbūt ir pasaulį.

Rytų šalių virtuvės įprastai asocijuojasi su tradiciniais Azijos patiekalais, bet ne naujausiomis technologijomis. 

Continue reading „Naujoji „Soya“ savo meniu pristatys unikaliu būdu”