Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako galimų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.

„Viešojoje erdvėje Bakas, kalbėdamas apie NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose naudojamos saugos sistemos, mane apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, kuriam iškelta byla, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę, savo pasisakymu darė spaudimą NSGK nariams“, – teigia A. Butkevičius.

Pasak jo, yra ir kitų aplinkybių, kurios kelia abejones dėl V. Bako elgesio etikos.

„Rengiant liudytojų apklausą NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime tik aš ir buvęs ministras Rimantas Sinkevičius buvome apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Visi kiti liudytojai buvo apklausiami uždaruose posėdžiuose, – sako A. Butkevičius. – Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš, kaip buvęs susisiekimo ministras, buvau pakviestas liudyti, tuo metu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius, su rusiška saugos valdymo sistema susijusius, sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą, apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant ministrui Eligijui Masiuliui“.

Pasak A. Butkevičiaus, visa tai rodo, kad komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.

„Seimo narys Bakas viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu. Jo teiginiai neturi jokio pagrindo, diskredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja viso Seimo priimtą sprendimą dėl mano darbo NSGK. Remiantis Seimo statutu, sprendimą dėl nusišalinimo galiu priimti tik aš pats arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau ne NSGK pirmininkas. Toks elgesys meta man „šešėlį“, menkina mano reputaciją, neatitinka etikos principų“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Atsižvelgiant į tai, A. Butkevičius prašo įvertinti, ar Seimo nario V. Bako pasisakymai ir veiksmai yra etiški ir ar neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 00:05

Jaunasis naujasis socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas elgiasi nesolidžiai, neadekvačiai ir savo vidaus kovą dėl partijos sosto iškėlė aukščiau nei visos valstybės stabilumas. G. Paluckui rūpi sustiprinti savo silpną įvaizdį, nustumti iki tol buvusius įtakingus bičiulius, o koalicijos sugriuvimas, krizė vyriausybėje ir Lietuvos reputacija tarptautinėje erdvėje jam tėra antraeiliai reikalai. Tai tikrai ne valstybiškas požiūris.

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.

Gintauto Palucko kova

Vos tapo aišku, kad Algirdas Butkevičius atsisako toliau vadovauti socialdemokratų partijai, kilo sąmyšis ir vidinės rietenos. Jaunieji pradėjo intriguoti prieš senuosius, kairieji prieš turtuolius, socialistai prieš lddpistus, regionai prieš miestus. Kadangi nei viena stovykla neturėjo sutelkusi visos galios – skyrių paramos, svarbių postų ir pareigų, patriarchų paramos ir populiarumo visuomenėje – tai tos tarpusavio kovos ir vidinių rietenų aidai skamba iki šiol.

G. Palucko pergalė visuotiniuose socdemų partijos pirmininko rinkimuose buvo ne tarpusavio vaidų pabaiga, bet tik pradžia. Naujasis pirmininkas ėmėsi visų įmanomų būdų įrodinėti savo lyderystę. Senieji šulai arba turi nusilenkti ir nusižeminti prieš naująjį vadą, arba turi būti nustumti nuo galios. Be to, už G. Palucko nugaros laukia jaunieji socialdemokratai, kurie siekia galios ir postų, o juk viskas užimta, todėl būtina kažką patraukti.

Didžiausia kova užvirė tarp senųjų bičiulių ir jaunojo pirmininko. Senieji socdemai partijoje ir Seime yra įtakingi jau daugybę metų, kartu jie yra stabilumo, bet ir stagnacijos garantas. Jie yra visos lietuviškos socialdemokratijos veidas ir kai jiems buvo netiesiogiai pasiūlyta atsisakyti visko, tai kilo nepasitenkinimas. Juo labiau, kad nėra jokių būdų, kaip būtų galima perleisti G. Palucko komandai nei Seimo narių postų, nei ministrų kėdžių, nei juo labiau gausių valdininkiškų etatų. G. Paluckui gi rūpi kuo skubiau senuosius nustumti nuo valdžios ir sutelkti sau palankius bičiulius. Kad kova nevirstų susidorojimu, buvo imtasi vajaus parodyti Seimo frakcijos narius kaip liaudies priešus, kaip nutolusius nuo žmonių ir tik besigviešiančius valdžios. Tam organizuojamas skyrių balavimas dėl koalicijos.

Jei dėl tokių intrigų būtų smukdoma tik pati partija, tai nieko baisaus, tačiau G. Paluckas savo partiniais žaidimais atakuoja Vyriausybės stabilumą.

Ar tikrai skyrių balsavimas dėl koalicijos yra demokratinis ir grįstas politine logika? Juk de facto šis balsavimas tėra socialdemokratų skyrių pirmininkų lojalumo naujajam pirmininkui patikrinimas. Ar eilinis partijos narys iš kokios Akmenės turi pakankamai informacijos apie koalicijos vidines peripetijas, kad galėtų rimtai apsispręsti? Būtent vietos aktyvas jį indoktrinuoja ir nulemia kaip dauguma narių turi balsuos. Akivaizdus pavyzdys – Jonavos skyrius, kuriame G. Palucko konkurentai Sinkevičiai turi įtaką, balsavo taip, kaip buvo palanku Mindaugui Sinkevičiui. Skyriai, kurių pirmininkai linkę pripažinti naująjį pirmininką ir nori tęsti politinę karjerą, renkasi balsuoti taip, kaip nori naujasis pirmininkas.

Valstybė – socialdemokratų intrigų įkaitė

Kol vyksta batalijos tarp bičiulių socialdemokratų, kvailio vietoje yra valstiečiai ir Ministras Pirmininkas. Oficialiai tarsi yra sakoma, kad koalicija netenkina, bet kuo netenkina? Jeigu kyla klausimų tarp koalicijos partnerių, būtų galima susėsti ir pasikalbėti, išsiaiškinti, bet socdemai tam neturi laiko, nes jie tuo metu riejasi tarpusavyje. Be to, ir neaišku su kuo galima kalbėtis. Naujasis lyderis dar per daug silpnas, o senieji vadai jau per mažai stiprūs.

Viešumoje viskas atrodo keistai. Nepaaiškinama, kuo bloga koalicija, tačiau kai kurie socdemai ne tik nebegina savo Vyriausybės pozicijų, bet dar gi kritikuoja aktyviau už bet kurį opozicionierių.

G. Palucko komanda grasina išėjimu iš koalicijos ir tai daro su absurdo teatro elementais – išeis, neišeis, išeis nuo naujos sesijos pradžios, nuo 20 dienos, nuo sausio 1 dienos… Na argi taip elgiasi aukščiausi pareigūnai, kuriems rūpi valstybės ateitis, jos tarptautinis autoritetas?

Visa tai daro didelę žalą Lietuvos reputacijai. Mūsų valstybė visgi jau yra pasiekusi tam tikrą brandą, kuri atsispindi ir Vyriausybių stabilume. Paskutinės dvi Vyriausybės dirbo visą kadenciją: Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus. Galima jas abi kritikuoti, bet negalima paneigti, kad jau buvome pasiekę politinių procesų stabilumo, net krizių laikotarpiais. O stabilumas yra politikoje ir ekonomikoje vertinama vertybė, požymis, kad politikai pasiekę tam tikrą politinės kultūros brandą, geba susitarti dėl tikslų, geba bendradarbiauti ir siekti kompromisų.

Dabar gi yra reali grėsmė, kad ši Vyriausybė neišdirbs viso 4 metų periodo. Tai būtų signalas, kad mūsų partinė demokratija negali peržengti kai kurių politikų asmeninių ambicijų. Pirmoji politinė ambicija buvo Ramūno Karbauskio režisuotas spektaklis po Seimo rinkimų, kad, neva, konservatoriai yra blogi, o jis dirbs su socialdemokratais. Antrą kartą tas pasikartojo G. Palucko atveju. Asmeninės nuoskaudos abiem atvejais buvo iškeltos aukščiau valstybės interesų, dabar matome to pasekmes.

2017.08.24; 17:27

Gabrielius Landsbergis, Remigijus Šimašius

Pastaruoju metu tiek Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, tiek socialdemokratų partijos nariai, bandydami pasislėpti nuo juos krečiančių ministrų skandalų, vis dažniau kartoja absurdiškus, melagingus, įžeidžiančius kaltinimus.

Šie kaltinimai adresuojami Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, reikalaujančiai iš ministrų prisiimti politinę atsakomybę už jų veiklą lydinčius korupcinius skandalus.

Toks premjero ir socialdemokratų elgesys yra desperacijos ir žemos politinės kultūros demonstracija, kuri kenkia valstybės konstitucinės santvarkos autoritetui, žmonių pasitikėjimui konstitucinėmis Vyriausybės ir premjero institucijomis ir jų sugebėjimu veikti atsakingai.

Respublikos Prezidentė turi konstitucinę teisę ir pareigą reikalauti iš Vyriausybės ir jos atskirų narių skaidrios ir atsakingos veiklos. Po Prezidentės išsakyto raginimo ministrui Juozui Olekui trauktis iš pareigų, socialdemokratai (o tai reiškia ir A.Butkevičius) skandalingai atsakė į Prezidentės principinę poziciją ir pareiškė:

„Socialdemokratai kelia klausimą dėl pačios Prezidentės atsakomybės, gebėjimo vykdyti tiesiogines pareigas ir jos vykdomos politikos pasekmių šalies ir visų žmonių gyvenimui“.

Toks premjero ir jo vadovaujamos partijos įžeidžiantis Respublikos Prezidentę pareiškimų tonas yra nepriimtinas ir netoleruotinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė veikia turėdami Respublikos Prezidentės ir Seimo pasitikėjimą. Premjero ir socialdemokratų atvirai užgaulūs, melagingi ir Respublikos Prezidentę įžeidžiantys vieši pareiškimai akivaizdžiai rodo, kad premjerui Respublikos Prezidentės pasitikėjimas neberūpi.

Esame įsitikinę, kad tokiomis aplinkybėmis A. Butkevičius turėtų nedelsdamas pasitikrinti, ar dar turi Seimo pasitikėjimą.

Raginame premjerą tai padaryti pačiu artimiausiu metu.

Pasirašė: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Pirmininkas Remigijus Šimašius.

2016.09.08; 06:27

Premjeras, vieną praėjusios savaitės rytą, eilinį kartą „pakalbėjo“ – apie Rusijos „įtaką“ mokytojų streikui. Kitą rytą savo žodžius atšaukė. Ir atsiprašė.

Šiokia tokia pažanga palyginti su ankstesniais kartais. Vis tiek man skambina užsienio, tarp jų ir Rusijos, žurnalistai bei ironiškai šypsodamiesi prašo komentarų. Ginu Premjerą, sakydamas, kad visiems pasitaiko suklysti, nors labai norisi pasakyti, ką iš tikrųjų galvoju.

Continue reading „Andrius Kubilius. Ar Lietuva dar turi Vyriausybę?”

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, vertindamas šiandien Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą ypač  kritišką vertinimą, kad stebimas premjero Algirdo Butkevičiaus išsisukinėjimas tik gilina Vyriausybės krizę ir destabilizuoja Vyriausybę, ragina premjerą A. Butkevičių adekvačiai išgirsti Prezidentės žodžius ir įvertinti savo tolesnes galimybes efektyviai vadovauti Vyriausybei.

Continue reading „G. Landsbergis: „Algirdui Butkevičiui nesugebant atsiriboti nuo korupcinių praktikų iki rinkimų, galėtų dirbti techninė vyriausybė“”

Darbo susitikime su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi aptarėme situaciją Vyriausybėje, kuri dėl įtarimų korupcija tampa įtempta ir sudėtinga.

Taip pat kalbėjomės, kaip tokiomis sąlygomis užtikrinti skaidrų Vyriausybės darbą ir stabilumą šalyje.

Ant sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos ministrų kritęs korupcijos šešėlis ir neskaidri Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų veikla meta šešėlį visos Vyriausybės reputacijai.

Continue reading „Prezidentės pareiškimas po susitikimo su Ministru Pirmininku”

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ilgokoje spaudos konferencijoje mėgino apžvelgti praėjusiais metais atliktus darbus.

Kartu su premjeru galima pasidžiaugti, kad išliekantis ekonomikos augimas ir to nulemtas mokestinių įplaukų didėjimas leido padidinti kai kurių biudžetinių darbuotojų atlyginimus, pensijas, minimalią mėnesinę algą ir neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Continue reading „Jurgis Razma. Premjeras į Lietuvą žvelgia pro rožinius akinius”

Manau, tokiam pasiūlymui pritartų didelė inteligentijos, ypač humanitarinės, dalis ir visi patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai šalyje bei užsienyje. Pritartų, kad politinis lyderis, kuris šiandien atsako už padėtį šalyje, faktiškai vadovauja antikonstituciniam veiksmui – lietuviškos abėcėlės keitimui.

Ignoruodamas Konstituciją, Konstitucinio Tesimo sprendimus, nebodamas intelektualų kreipimųsi, nereaguodamas į piliečių viešo protesto balsus, premjeras, pataikaudamas kaimyninei šaliai ir trypdamas mūsų nacionalinį orumą, „volu“ stumia vardų ir pavardžių rašymo įstatymą. Tikras šio įstatymo pavadinimas turėtų skambėti taip: „Lietuviško raidyno keitimo įstatymas“. Bet to daryti neleidžia mūsų Konstitucija.

Continue reading „Algirdas Butkevičius vertas apkaltos. Už išdavystę”

(Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos dienraščiui)

Neseniai vykdama į Margaret Thatcher laidotuves Londone, Lietuvos Respublikos Prezidentė neskrido prezidentiniu lėktuvu, nes tokia maža šalis kaip Lietuva jo tiesiog neturi.

Dalia Grybauskaitė skrydžiui pasirinko pigios oro transporto bendrovės „Wizz Air" paslaugas, ekonominę klasę. Į Vilnių grįžo vakare su „Ryanair". Skrydis pirmyn ir atgal jai ir ją lydinčiai delegacijai iš viso kainavo 3000 litų. Penkiems asmenims tai kainavo po 175 eurus už žmogų. Dar kyla klausimų?

"Nieko stebėtina, – pabrėžtinai ramiai teigia Prezidentė per pokalbį Prezidentūros rūmuose Vilniuje, – jau ketveri metai taip keliauju." Nuo kadencijos pradžios 2009-aisias, kad sutaupytų pinigų, valstybės vadovė tarnybiniais reikalais į Europą skrenda ekonomine klase.

Continue reading „Ji skrenda ekonomine klase, mėgsta skaičius ir kritiškai vertina vyriausybę…”

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ne­si­kuk­li­no pa­si­gir­ti, kad per pir­mą­sias 100 die­nų jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė nu­vei­kė dau­giau nei anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė per ket­ve­rius dar­bo me­tus.

LRT te­le­vi­zi­jos lai­dos „LRT eko­no­mi­kos fo­ru­mas“ fil­ma­vi­me prem­je­ras bė­rė kom­pli­men­tus sa­vo va­do­vau­ja­mam Mi­nist­rų ka­bi­ne­tui. „Per tris mė­ne­sius pa­da­rė­me dau­giau ne­gu anks­tes­nė vy­riau­sy­bė per ket­ve­rius me­tus“, – sa­kė jis. Ar­ti­muo­se Vy­riau­sy­bės pla­nuo­se – ši­lu­mos ūkio per­tvar­ky­mas, ku­riam ras­ta 50 mln. li­tų.

Continue reading „A.Butkevičius didžiuojasi Vyriausybės darbštumu, o A.Kubilius – peikia”

vytautas_visockas_mmmm

Jeigu nebūčiau matęs savo akimis, niekada nepatikėčiau, kad mes esame valdomi tokių žmonių, kokius matėme vakar Seime, vykstant Seimo posėdžiams. Trūksta žodžių. Per kelias valandas buvo tiek primeluota, tiek išsisukinėta, klaidinta, klastota, kad sveikas protas to sutalpinti niekaip nepajėgia.

Dabar jau galima neabejoti – tie trys teisiamieji per artimiausius ketverius metus sėdės Seimo minkštose kėdėse ir tyčiosis iš valstybės.

Štai kaip žemai mes nupuolėme! O jau atrodė, kad Viktoras Uspaskichas priėjo liepto galą. Algirdas Butkevičius dievagojasi – socialdemokratai balsuos tik už kaltinamųjų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimą. Konservatoriai, socialliberalai sako tą patį – tik teismas gali nuspręsti, kalti jie ar ne. Seimas ne teisėjas, ši byla ne politinė.

Continue reading „Trūksta žodžių”

bingeliene_ramute

160-imt Lietuvos menininkų, mokslininkų ir neabejingų piliečių gruodžio 12-ąją dieną viešu laišku kreipėsi į paskirtąjį premjerą, Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių, ragindami jį sustabdyti partijos draugo, Druskininkų mero Ričardo Malinausko vandalizmą.

Lietuvos kultūros bendruomenę sukrėtė ir papiktino barbariška Socialdemokratų partijos vicepirmininko R. Malinausko savivalė: šių metų liepos 3–4 dienomis, merui įsakius, Druskininkų centre buvo sunaikinta Atgimimo metais dailininko Antano Balkės sukurta čiurlioniškos kompozicijos skulptūra „Legenda“. Taip meras R. Malinauskas keršijo buvusiam miesto vyriausiajam dailininkui A. Balkei už Druskininkų paveldo gynimą.

Continue reading „Premjeras raginamas stabdyti partijos draugo vandalizmą”

vytautas_visockas_mmmm

Pats savęs noriu paklausti: ar protesto mitingų laikai jau praėjo? Nuvertėme korumpuotą valdžią, sutramdėme prokuratūros, teismų sauvalę, ir dabar galime atsipūsti? Ar ne taip? Ar taip galvoja ir Darius Kuolys, Romualdas Ozolas, Gintaras Songaila, Arvydas Akstinavičius, Alvydas Medalinskas, Algimantas Matulevičius?..

Jų gretos jau sumažėjo, nebėra Valdo Vasiliausko, Jono Varkalos, Algirdo Patacko, Neringos Venckienės, Povilo Gylio, kiti liko lauke už durų. Jeigu būtų mano valia, aš juos visus su savo komandomis pakviesčiau gruodžio 21 dieną susirinkti prie Seimo durų, už kurių bus bandoma neatimti teisinės neliečiamybės trims Darbo partijos teisiamiesiems, trims Seimo nariams, kurie į jį pateko per mūsų visuomenės tamsumą, dėl nežabotos klaidinančios reklamos, dėl kitų panašių priežasčių.

Continue reading „Kas būtų, jeigu būtų”

v.visockas_slaptai.lt

Kai man sako – tokia rinkėjų valia, – aš savęs klausiu: kokių rinkėjų?

Tų, kurie už dešros riekelę, už kelias dešimtis litų pardavė savo balsą? Tų, kurie kalėjimuose balsavo taip, kaip jiems buvo liepta, ir tokiu būdu nusipirko teisę vieną kitą kartą būti nemušami, nežeminami, neprievartaujami?

Ar būtent tiems žmonėms rūpi valstybės politika, ar būtent jie turi geresnį supratimą apie partijas, jų programas, ketinimus padidinti minimalią algą?

Teisės profesorius Egidijus Kūris pagrįstai stebisi: ir niekas, nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija į tas užuominas nemušti už atiduotą rinkėjo balsą nereagavo. Baisu, kas dedasi mūsų valstybėje, bet čia kita tema.

Continue reading „Savi žmonės – susitarsim”

copy_o_ kaukees

Esu tas, kuris nesiskverbia į politiką. Geriau dirbti savo tylų darbą ir džiaugtis bent tuo, kas mūsų šalyje dar gero taikosi, ir tuo, ką aš kraštui gero padariau. Bet kada prie aruodo sugužėję mano rinkti vyrai ima mindžioti padorumo likučius, kyla daug abejonių.

Antai ir 2012 lapkričio 7-osios vėlų vakarą LRT televizijoje sėdi triumviratas – Valentinas Mazuronis (“tvarkiškis”), Vytautas Gabšys (“darbiškis”), Juozas Olekas (socdemas”) bei ketvirtas samdytas jų bernas Vytautas Bruveris ir TV kamerų akivaizdoje pučia muilo burbulus į akis tokiems, kaip ir aš, žiūrovams.

Continue reading „Veidai ar kaukės prieš kameras?”

grybauskaite_8-k

Štai ir baigėsi parlamento rinkimai. Jau po pirmojo rinkimų turo buvo akivaizdu, kad nė vienai politinei Lietuvos jėgai nepavyks turėti absoliučios balsų daugumos.

O tai byloja, jog galima net pato situacija: rinkimų lyderiams teks bičiuliautis ne tik su panašių pažiūrų kolegomis, bet galbūt ir su “nekenčiamais oponentais”. Antrasis rinkimų turas šiuos spėjimus sustiprino.

Tačiau labiausiai intriguojantis yra Prezidentės pareiškimas, jog valdančiojoje koalicijoje ji nenorinti matyti susikompromitavusios Darpo partijos.

Beje, šį pageidavimą valstybės vadovė išdėstė įsakmiu, griežtu tonu. Už įsakmų, griežtą toną Prezidentę derėtų pagirti. Valstybei geriau, jei aukšto rango politikas turi konkrečią nuomonę ir jos neslepia. O jei Prezidentas visąlaik bijo trinktelėti kumščiu į stalą, tokiai valstybei – mažiau pasisekė.

Prisiminkime antrąją Prezidento Valdo Adamkaus kadenciją, palyginkime ją su Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiu, ir taps akivaizdu, kuris iš jų “plaukia pasroviui”, o kuris “stengiasi įgyvendinti savo nuostatas”. Tad turėtume sutikti, jog politikas, neslepiantis savo simpatijų bei antipatijų, visuomet gražesnis už tą, kuris nedrįsta viešai įvardinti, ką labiau myli.

Continue reading „Ką pasakė Prezidentė”

Lygiai pusę dešimtos trenkė orkestras – ir labai spalvinga kolona pajudėjo nuo Seimo rūmų Vyriausybės rūmų link. Gedimino prospektas dar tuščias. Vilniečiai miega arba jau išvažinėję į gamtą. Arba abejingi tam, kas dedasi gatvėje. Ar maža jie matė visokių demonstracijų! Tačiau prospekte daug socialdemokratų iš visos Lietuvos, iš daugelio rajonų. Žygiuoja jauni ir pagyvenę, kai kurie stumia tuščius vaikiškus vežimėlius, neša lagaminus su užrašu “grįžtu namo”.

Prie Vinco Kudirkos paminklo LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius paaiškino, ką tai simbolizuoja. Raginimą grįžti iš plataus pasaulio, gimdyti ir auginti vaikus Lietuvoje, Lietuvai. Dabartinė vyriausybė šių ir kitų opių problemų neišspręs. Oratoriui demonstrantai pritarė.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.01

« 1 2 »

Čia tas atvejis, kai žurnalistui apie mitingą nereikia nieko rašyti. Visas tekstas nuotraukose. Žiūrėkite, skaitykite ir dėkitės į galvą: tie, kurie negalėjote arba nenorėjote natūroje pamatyti gražaus reginio, kurie lindėjote namie. Gal per daug stipriai pasakyta, bet taip buvo pasakyta, dalyvaujant Tautiškos giesmės autoriui Vincui Kudirkai. Jis, man regis, liko patenkintas.

Turbūt šventvagiška sakyti, kad reginys buvo gražus. Oranžinės, raudonos, baltos, geltonos vėliavos, spalvingi demonstrantų drabužiai – ir plakatai, transparantai, šūkiai… Ir dūdos, būgnų tratėjimas, ir “duonos”, “darbo” reikalavimas balsu, kad net ausyse spengia… Žmonės susirinko genami nevilties, o aš grožiuosi spalvingomis vėliavomis! Ne vien tuo grožiuosi.

Man patinka, kad daromės piliečiai, kurių buvo pilnas Gedimino prospektas – nuo Seimo iki Vyriausybės. Iš visos Lietuvos. Ir tie, kurie tuo metu stovėjo, ėjo šaligatviais – ne visi buvo abejingi, pritarė ir tekstams, ir žodžiams. Jie gal dar bijojo eiti gatve, bijojo prarasti ir tą, ką dar turi: darbą, duonos. Gal kitą kartą ir jie nulips nuo šaligatvio.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šį kartą buvo keliami iš esmės tik ekonominiai reikalavimai. O bėdų turime žymiai daugiau. Trūksta ne tik darbo ir duonos: ir pagarbos, dėmesio tautai, jos kultūrai ir kalbai. Mačiau kelis plakatus, dėkojančius parlamentarui tautininkui Gintarui Songailai, mačiau kelis pažįstamus žmones, kuriems šios vertybės labai svarbios, bet apie tai kalbų nebuvo. Kai kalbėjo minėtas Seimo narys, gerai nesupratau – minia jam pritaria ar nelabai, kai dūdavo, plojo… Gal nelabai žino, ką jis veikia Seime, kokias vertybes gina?

Algirdui Butkevičiui demonstrantai plojo žymiai entuziastingiau. Ir man dėl to neramu. Neramu matant, kas dabar dedasi už Vinco Kudirkos nugaros, bet aš bijau ir ateities, kitų metų, kai į valdžią gali ateiti dar daugiau žmonių, kuriems mes, – demonstrantai, ubagai ir pensininkai, – dar mažiau rūpėsim, kurie abejingi lietuvių tautai, jos kultūrai. Dėl to, kas dabar dedasi, ne Andrius Kubilius kalčiausias. Kaltas, bet ne kalčiausias. Suprantu, jeigu tokius žodžius būčiau ištaręs prie Vinco Kudirkos paminklo, būčiau buvęs nušvilptas.

Tą patį vakarą, grįžęs nano, televizijos ekrane mačiau man nerimą keliančius vaizdus: kaip Arūno Valinsko juokdariai jungiasi su tais, kuriems nei ubagai, nei pensininkai nerūpi, kurie labiausiai bijo, kad jų vilos, lėktuvai, jachtos ir “ferariai” nenukentėtų. O juk valinskams salėse ir ubagai, ir pensininkai ploja! 

Vytauto Visocko nuotr.

2011.12.11