aunuoliai pradeda tarnybą Kęstučio ir Algirdo batalionuose. KPKT, serž. Vido Stašaičio nuotr.
Jaunuoliai pradeda tarnybą Kęstučio ir Algirdo batalionuose. KPKT, serž. Vido Stašaičio nuotr.

Keli šimtai karo prievolininkų pirmadienį pradėjo nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje (LK).
 
Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas (Kęstučio batalionas) į savo bendruomenę priėmė 8-ąją NPPKT karių pamainą, kurioje karybos pagrindus įgys daugiau kaip 370 jaunuolių, o likusi dalis į tarnybą atvykusių būsimų karių tarnaus Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione (Algirdo batalionas).
 
Šiuose Sausumos pajėgų daliniuose 26 karo prievolininkai privalomąją tarnybą pasirinko savanoriškai (nepatekę į šaukiamųjų sąrašus patys išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei), o kita dalis – atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka: tai yra patekę į šaukiamųjų sąrašus nieko nelaukė ir stojo į karių gretas. Kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, didžioji dalis pirmadienį tarnybą pradėjusių karo prievolininkų yra atvykę iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų, o likusieji iš Alytaus ir Panevėžio.
 
Jauniesiems kariams tarnyba prasidėjo administracine veikla ir susipažinimu su tarnybos vietomis bei gyvenimo sąlygomis Algirdo ir Kęstučio batalionuose. Po būtinų tarnybos pradžios procedūrų jaunieji kariai buvo suskirstyti į padalinius, gavo uniformas bei aprūpinti karine ekipuote.
 
Karo tarnybą pradėjusiems jauniesiems kariams pirmus tris mėnesius bus vedami baziniai kario kursai, kurių metu jie įgys pagrindinių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei įgis kitų, kariui reikalingų įgūdžių. Taip pat NPPKT karių laukia vienas svarbiausių jų tarnybos epizodų – kario priesaika Lietuvai, pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Baigę bazinį kario kursą, jaunieji kariai mokysis kolektyvinio užduočių atlikimo paslapčių: jie bus suskirstyti pagal specialybes ir treniruosis įvykdyti užduotis padalinio – skyriaus, būrio ir kuopos – sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, o jos nepasirinkusieji bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.05.31; 00:30

NATO ypač greito reagavimo pajėgose budintys Lietuvos kariai kovo 25 – balandžio 11 dienomis kartu su Danijos kariuomenės 2-oios brigados husarų bataliono kariais dalyvavo NATO ypač greito reagavimo (angl. VJTF) pratybose, kuriose treniravosi atremti bet kurios NATO narės suvereniteto pažeidimą.

Lietuvai mokymuose atstovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono „Piranijų“ kuopa, iš viso – daugiau kaip šimtas karių.

Paskutinę mokymų savaitę Lietuvos kariuomenės pėstininkai su priskirtais vienetais Oksbol (Danija) poligone atliko kovinį šaudymą, kurio metu taip pat treniravosi atlikti veiksmus, reikalingus gynybai – pozicijų žvalgybą, įsirengimą bei pasiruošimą gynybai.

„Paskutinės savaitės koviniai šaudymai atspindėjo realias sąlygas – didelio intensyvumo, nuovargio ir streso sąlygomis visų lygių vadai treniravosi priimti kritinius sprendimus dėl sužeistų karių evakavimo, transporto iš mūšio lauko išgabenimo, pozicijų keitimo, skyriaus ir būrio manevro vykdymo. Pratybos pareikalavo daug ištvermės, jėgų ir prakaito, kariai patobulėjo efektyviai naikinti taikinius iš įvairių atstumų sudėtingoje vietovėje“, – sako Piranijų kuopos vadas kpt. Algirdas Navasaitis.

NATO VJTF sudaro daugianacionalinė brigada (maždaug 5 tūkst. karių), susidedanti ne daugiau nei iš penkių manevrinių batalionų, kuriuos remia oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos. Gavusi nurodymą veikti, VJTF bus pasirengusi nedelsiant išvykti, po pirmųjų galimų grėsmių perspėjimų ir indikatorių dar prieš prasidedant krizei ir veikti kaip atgrasinimo priemonė, užkertanti kelią tolesniam krizės paaštrėjimui. Greitas šio nedidelio, bet pajėgaus karinio vieneto atvykimas būtų aiški žinia bet kuriam potencialiam agresoriui į bet kokį NATO valstybės suvereniteto pažeidimą. Kariniu dalyvavimu reaguotų visi 28 aljanso sąjungininkai.

VJTF yra kuriamos rotaciniu pagrindu. NRF pajėgumus rotuodamos skiria NATO šalys kiekvienais metais. Jas sudaro vadovaujančios šalys ir kitus reikiamus pajėgus skiriančios remiančios šalys. VJTF išsiskiria tuo, kad gali greitai ir lanksčiai reaguoti: kai kurie VJTF vienetai bus pasirengę reaguoti jau per dvi dienas, tuo tarpu didžioji dalis vienetų – greičiau nei per septynias dienas.

Ypač greito reagavimo pajėgoms priskirti Lietuvos kariai yra aukštos parengties ir budi savo nuolatinėje dislokacijos vietoje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono nuotraukoje: Lietuvos kariai treniruojasi atlikti gynybos veiksmus NATO ypač greito reagavimo pratybose.

2017.04.15; 03:03