algos

Aktualijos

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) protesto akcija prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina parlamentines partijas laikytis aukštojo mokslo darbuotojams duotų pažadų dėl atlyginimų kėlimo.
 
Paklaustas, ar reikėtų įsiklausyti į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) reikalavimus kelti dėstytojų, akademikų ir tyrėjų atlyginimus bent 30 proc., prezidentas pabrėžė, kad dabar yra itin svarbu skirti daugiau dėmesio universitetams bei kolegomis ir laikytis aiškių principų, nustatytų parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
 
„Siejome nemažas viltis su partijų susitarimu dėl švietimo – tame susitarime aukštajam mokslui taip pat skirtas nemažas dėmesys. Ir priminsiu, kad ten viena iš nuostatų yra pasiekti, kad iki 2025-ųjų metų aukštojo mokslo darbuotojų, dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Tai jeigu mes galvojame, kad aukštajam mokslui padalinsime tai, kas liko, arba jie eis paskutinieji eilėje, tai mes niekada šito santykio nepasieksime“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
 
„Tiesą sakant, kartais tiesiog stokojame tam tikros socialinės empatijos ir negalime priimti tų sprendimų, kuriuos net esame pasižadėję padaryti“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Pasak G. Nausėdos, aukštojo mokslo situacija šalyje nėra gera, o šiandieniniai ekonominiai iššūkiai ją tik blogina.
 
„Mūsų aukštojo mokslo sektorius iš tikrųjų yra skurdus – tiek atlyginimų prasme, tiek ir mūsų investicijų į jį prasme. <…> Šiandien turime išskirtinę situaciją, kai infliacija pagraužia mūsų gyventojų perkamąją galią. Ir taip jau nepavydėtinoj padėty esantis aukštojo mokslo sektorius patiria dar didesnius iššūkius“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad pirmadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyko keliolikos akademikų piketas. Piketo iniciatoriai reikalauja nedelsiant bent trečdaliu padidinti darbo užmokestį aukštųjų mokyklų darbuotojams. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo skaičiavimu, toks atlyginimų augimas iš valstybės biudžeto kasmet pareikalautų maždaug 150 milijonų eurų. Ministerija išklausė piketuotojų prašymus ir patikino, kad apie konkretų atlyginimų didėjimą bus kalbama sulaukus atnaujintų šalies ekonominių prognozių.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.13; 06:18
Trumposios naujienos

Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus nusprendė sumažinti algas kardinolams ir Šventojo Sosto įstaigų tarnautojams. Tai sakoma specialiame pontifiko laiške, kurį trečiadienį paskelbė Vatikano spaudos tarnyba.
 
Kaip patikslinama, kardinolų algos sumažinamos 10 proc., Vatikano gubernatorato ir kitų vadovaujančių institucijų darbuotojų – 8 proc., žemesnes pareigas einančių valdininkų ir tarnautojų – 3 proc. Laikinai įšaldomas ir algų didinimas, numatytas galiojančiose sutartyse.
 
Šis potvarkis įsigalioja balandžio 1 d., jį padiktavo sunki finansinė situacija Vatikane, susijusi ir su pandemija. Pažymima, jog ši priemonė leis išsaugoti darbo vietas ir išvengti atleidimų.
 
Šventojo Sosto iždas pernai neteko svarbiausio pajamų šaltinio – bilietų į Vatikano muziejus pardavimo. Be to, neatvykstant turistams iš užsienio, gerokai sumažėjo lankytojų skaičius. Kai kuriais vertinimais, pagal šį straipsnį Vatikanas prarado iki 200 mln. eurų.
 
Kurijos kardinolo alga sudaro 5,5 tūkst. eurų. Vyskupai gauna ne daugiau kaip 1 700 eurų. Nėra labai didelis ir šveicarų gvardiečių darbo užmokestis, kuris svyruoja apie 1,2 tūkst. eurų, bet jie tarnybos metu aprūpinami būstu ir maistu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.25; 02:00
Trumposios naujienos

Japonijos parlamentarai. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos valdančiosios ir opozicinės partijos antradienį susitarė 20 proc. sumažinti abejų parlamento rūmų deputatų algas solidarizuojantis su šalies gyventojais, kurių pajamos mažėja dėl naujojo koronaviruso plitimo. Ši priemonė galios metus, praneša naujienų agentūra „Kyodo“.
Po partijų konsultacijų atitinkamas įstatymo projektas bus operatyviai pateiktas tvirtinti parlamentui.
 
Parlamentarai kas mėnesį gauna po 1 mln. 294 tūkst. jenų (10,98 tūkst. eurų). Lėšos, sutaupytos sumažinus jų algas, bus skirtos kompensacijoms ir išmokoms šalies gyventojams, patiriantiems nuostolių dėl įvairių apribojimų, susijusių su infekcijos plitimu. Japonijoje analogiškų priemonių jau buvo imtasi 2011 metais, kai Honšiū salos šiaurės rytai smarkiai nukentėjo nuo cunamio ir avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje.
 
Tokijuje ir dar šešiose šalies prefektūrose nuo balandžio 8 d. galioja nepaprastosios padėties režimas. Šioje zonoje uždaryta daugelis pramogų centrų, barų, kitų žmonių susitelkimo vietų. Jų sąrašus nustato prefektūrų gubernatoriai, ir nepaprastosios padėties sąlygos skiriasi priklausomai nuo regiono. Valdžia primygtinai ragina gyventojus neiti iš namų be didelės būtinybės, bet leidimų sistema ir kiti griežti apribojimai kol kas neįvedami.
 
Japonijoje iki šiol patvirtinti daugiau kaip 8,4 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant 712 lainerio „Diamond Princess“ keleivių ir įgulos narių. 158 infekuotieji mirė.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė beveik 2 milijonai žmonių, apie 120 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.14; 13:01
Trumposios naujienos

Būdama premjerė Beata Šydlo skyrė Ministrų kabineto nariams milžiniškas premijas. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro nacionalistinių, euroskeptiškų pažiūrų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), priėmė įstatymą, kuriuo parlamento narių algos mažės 20 proc. Tokio žingsnio imtasi po visuomenėje kilusio pasipiktinimo dėl didelių ministrų premijų.

Siūlomas įstatymo projektas ketvirtadienį buvo patvirtintas 240 balsų dauguma. Pagrindinės opozicijos partijos per balsavimą susilaikė, pranešė naujienų agentūra PAP.

Iniciatyva mažinti deputatų algas gimė po to, kai buvusi premjerė Beata Szydlo pernai sau ir savo ministrų kabineto nariams nusprendė išmokėti premijas, kurių dydis daugiau nei dešimt kartų viršijo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

Nuo to meto visuomenės parama valdančiajai partijai smuko. Tiesa, tą lėmė ne tik šis skandalas, bet ir virtinė kitų veiksnių.

Partijos vadovas Jaroslawas Kaczynskis praėjusį mėnesį ragino ministrus prie atlyginimo gaunamus priedus paaukoti labdarai ir pareiškė, kad parlamentarų algos bus mažinamos.

Ligšiolinis Lenkijos parlamentarų mėnesinis atlygis siekė 10 tūkst. zlotų (apie 2 350 eurų).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.12; 06:22