Rusijos policija išvaiko protestuojančius Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Kol partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis interviu leidiniui „Ekspres Nedelia“ atvirauja, kokių nemalonumų jis susilaukė sukritikavęs Europos Sąjungos pritaikytas sankcijas Rusijai, tie patys Vakarai, kuriems mes, beje, irgi priklausome, vėl rengia naujų sankcijų paketą dėl Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

Rusija visaip bando neigti prisidėjusi prie buvusio Rusijos agento ir jos dukters apnuodijimo, tačiau britų žvalgybos tyrimas rodo, jog nutiko kitaip.

Tuo labiau, kad precedento jau būta.

2006 metais lapkričio mėnesį apnuodytas radioaktyviu poloniu mirė buvęs Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnas Aleksandras Litvinenka. Su savo žudikais jis susitiko Londone, bare, kur išgėręs arbatos, pasijuto blogai. Ir nors buvo nustatyti A. Litvinenką nunuodiję asmenys – verslininku tapęs buvęs KGB darbuotojas Andrejus Lugavojus, pastaruoju metu dirbantis Rusijos valstybės Dūmoje, ir Dmitrijus Kovtunas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė juos išduoti Didžiajai Britanijai.

Tai sukėlė didžiulį tarptautinį skandalą. Tačiau Rusijai tai buvo nė motais.

Karinio parado Maskvoje belaukiant. EPA – ELTA nuotr.

Rusija, kuri tapo supuvusios ir sugriuvusios Sovietų sąjungos teisių perėmėja, per visą savo istoriją paranojiškai medžiojo tuos, kurie vienu ar kitu metu pereidavo į kitą barikadų pusę. Žodžiu, išdavikus.Tai sėkmingai darė Vladimiras Iljičius, vėliau Josifas Visarijonavičius, šios tradicijos sėkmingai tęsiamos ir šiandien, įžūliai meluojant visam civilizuotam pasauliui, nors faktai turėtų badyti akis.

Rusijos valdžia jau ne vienerius metus savo propagandoje, nukreiptoje prieš Vakarus, naudoja du jau seniai nustekentus arkliukus: esą dar praėjusio amžiaus 90- aisiais metais Rusija buvo parklupdyta ant kelių, nes net pačiame Kremliuje šeimininkavo amerikiečiai; o kai pakilo, kai iki kosminių galimybių sustiprėjo jos ginkluotosios pajėgos, galinčios nušluoti nuo žemės paviršiaus piktuosius priešus, hedonistiniai Vakarai, siekdami užkariauti Rusijos žemes dėl jose esančių begalinių gamtos išteklių, vėl ją nori parklupdyti.

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Ir Krymo aneksija 2014 – aisiaisvisai nebuvo aneksija, o tik jo sugrįžimas į „gimtąjį“ uostą: „vozvratilsia v rodnuju gavanju“… Karas Rytų Ukrainoje irgi nėra Rusijos sukurstytas, tai – tiesiog pilietinis Ukrainos karas. O Vakarams tai tiesiog pretekstas smaugti „krikščioniškąsias vertybes puoselėjančiai“ matuškai Rusijai…

Mums nereikia konflikto tarp lietuvių ir rusų, sako R. Žemaitaitis. Juk toks konfliktas turi tiesioginę neigiamą įtaką ekonomikai. Anot jo, pritardama sankcijoms Lietuva galvojo apie politinę naudą, gaunamą šią akimirką, o ne apie pasekmes žmonėms ir šalies ekonomikai. „Mes gyvename kaimynystėje, todėl santykiai su kaimynais turi būti geri“, – tvirtina „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.

Su R. Žemaitaičiu galima būtų sutikti tik dėl vieno jo išsakyto punkto: paprasti Rusijos žmonės tikrai nekalti, kad dėl Vakarų sankcijų patiria didžiulius ekonominius sunkumus.

Lietuvių dainoje bet yra ir tokie žodžiai: „Nieks kits čia nekaltas, mergužėle, tu pati…“.

Tačiau toks kai kurių mūsų politikų šunuodegiavimas ir vandens pylimas ant akivaizdžiai visam civilizuotam pasauliui priešiškos valstybės malūnų sparnų, turėtų priversti suklusti visus, dar sveikai mąstančius, mūsų valstybės piliečius.

Juolab kad gyvename svarbių iššūkių ir labai svarbių šaliai rinkimų išvakarėse.

2018.09.11; 06:00

marina_litvinenko

Prieš penkerius metus vienoje Londono ligoninėje mirė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Aleksandras Litvinenka.

Visus tuos metus jo mirties aplinkybes kruopščiai tiria Skotland-Jardas, bet dokumentuotai nustatytų faktų kol kas nedaug: Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyvia medžiaga polonis-210, ir tas faktas klasifikuojamas kaip nužudymas. Lieka neatskleisti esminiai klausimai: kas slepiasi už buvusio specialiųjų tarnybų karininko nužudymo, kas vykdytojas, iš kur paimtas polonis ir daug kitų dalykų.

Continue reading „Praėjus penkeriems metams po Aleksandro Litvinenkos nužudymo”

litvinenko_marina

Radioaktyviuoju poloniu nunuodyto rusų disidento, buvusio Rusijos slaptųjų tarnybų karininko Aleksandro Litvinenkos artimieji paminėjo penktąsias jo žūties metines.

Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko pareiškė įsitikinimą, jog oficialiojo Londono atliekamas tyrimas nustatys tikruosius žudikus. Ponia Marina Litvinenko įsitikinusi, kad dėl jos vyro mirties kalta būtent šiandieninė Rusijos vadovybė, įskaitant ir Rusijos slaptųjų tarnybų vadovus.

Marina Litvinenko paragino buvusius KGB darbuotojus Andrėjų Lugavojų ir Dmitrijų Kovtuną pasielgti vyriškai – atvykti į Londono teismą ir duoti parodymų. O ne slapstytis Rusijoje. Tačiau nei A.Lugavojus, nei D.Kovtunas kol kas nesiruošia skristi į Londoną. Jie tvirtina nieko dėti dėl buvusio FSB karininko Aleksandro Litvinenkos mirties. Oficialusis Kremlius tvirtina neišduosiąs Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijoms savo slaptųjų tarnybų, tegul ir buvusių, darbuotojų.

Continue reading „Marina Litvinenko vyriškai pasielgti ragina abu įtariamuosius”

litvinenko_marina

Praėjusį savaitgalį per RTVi kanalą teko matyti itin įdomią laidą “Niujorke su Viktoru Topaleriu”. Tąsyk populiarios TV laidos vedėjas Viktoras Topaleris kalbino į Vakarus pabėgusio ir Londone radioaktyviuoju poloniu nužudyto Rusijos slaptųjų tarnybų karininko žmoną Mariną Litvinenko.

Interviu buvo įdomus jau vien dėl to, kad laidoje dalyvavo nužudyto FSB karininko žmona. Tačiau svarbiausia, kad V.Topaleris pateikė dešimtis aštrių, konkrečių klausimų. Pavyzdžiui, ar M.Litvinenko nesulaukė iš FSB pasiūlymų išduoti mirusio vyro atminimą – liautis rašyti knygas, kokia baisi ir žiauri yra FSB struktūra. 

O M.Litvinenko nuo tokių klausimų nebėgo į šoną. Žodžiu, šis interviu portalui Slaptai.lt pasirodė labai nuoširdus, atviras ir konkretus.

Continue reading „Marina Litvinenko: “Esu tikra, mano vyrą nužudė būtent FSB””