Antrojo pasaulinio karo karius vaizduojančių stelų ardymo darbai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus Antakalnio kapinėse nebeliko paminklo sovietų kariams. Apie tai ketvirtadienio vakare pranešė sostinės meras Remigijus Šimašius.
 
„Dabar jau švaru. Tik tvoras ir apsaugas susirinksime. Vilnius buvo geras ir iki tol, bet dabar – lengvesnis“, – feisbuke rašė R. Šimašius.
„Ačiū visiems, kas dirbo. Padirbėkim dar, kad tokių (dabartinių okupantų) neliktų Ukrainoje“, – pridūrė politikas.
Sovietinius karius vaizduojančių stelų ardymo darbai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad antradienį Vilniaus Antakalnio kapinėse pradėtas ardyti paminklas sovietų kariams. Vilniaus miesto savivaldybės planavo nukelti Antakalnio kapinėse esančias stelas iki lapkričio 1 d., tačiau suplanuotus darbus sutrikdė tai, kad JT Žmogaus teisių komitetas pranešė apie memorialui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Į šią instituciją kreipėsi etniniais rusais prisistatę asmenys: Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt. Jie skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
 
Pradėjus darbus, sostinės meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad leidimą šiems darbams išdavė savivaldybė ir atskirų išaiškinimų iš Jungtinių Tautų sulaukti nereikia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.09; 07:25

Antakalnio kapinėse Vilniuje uždengiamas paminklas sovietų kariams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį juodais audeklais pradėtos dengti Antakalnio kapinėse esančios Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios stelos.
 
Taip sostinės savivaldybė reaguoja į incidentą, kai necenzūriniais žodžiais buvo aprašinėtas memorialas sovietų kariams. Dėl saugumo ketinama įrengti ir vaizdo stebėjimo kamerą. Artimiausioje ateityje ketinama šias sovietinius karius vaizduojančias stelas nukelti.
 
„Šį rytą „Grindos“ darbuotojai uždengė 6 sovietų karius vaizduojančias stelas. Tam panaudota storesnio pluošto agroplėvelė. Siekdami apsisaugoti nuo galimų vandalizmo aktų, memorialo apylinkėse taip pat įrengėme vaizdo stebėjimo kamerą. Ji veiks tiek prevenciškai, tiek ir padedant nustatyti kaltininkus, jei incidentai kartotųsi“, – Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę paminklas sovietų kariams buvo apipaišytas necenzūriniu žodžiu.
 
Praėjusios savaitės trečiadienį Antakalnio kapinėse esančias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas nuspręsta perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Toks sprendimas buvo reikalingas tam, kad šešios stelos būtų nukeltos. Tą padaryti planuota iki lapkričio 1-osios. Tačiau suplanuotus darbus sutrikdė tai, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas pranešė apie memorialui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Į šią instituciją kreipėsi etniniais rusais prisistatę asmenys. Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
 
Reaguodama į sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, Teisingumo ministerija  (JT) Žmogaus teisių komitetui pateikė Lietuvos poziciją. Teisingumo ministrės Ewelina Dobrowolskos teigimu, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.
 
Praėjusią savaitę R. Šimašius teigė, kad siekiant įgyvendinti sprendimą dėl stelų nukėlimo, dar reikės sulaukti JT Žmogaus teisių komiteto atsakymo. Ketinama, kad stelų išgabenimo darbai bus pradėti lapkričio mėnesį.
 
Nukelti 6 Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas sostinės Taryba vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.13; 10:30

Necenzūriniais žodžiais aprašinėtas memorialas sovietų kariams. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Antakalnio kapinėse esančias ir Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas Vilniaus miesto savivaldybė audeklu ketina uždengti jau kitą savaitę. Reaguojant į incidentą, kai necenzūriniais žodžiais buvo aprašinėtas memorialas sovietų kariams, taip pat ketinama įrengti vaizdo stebėjimo kamerą.
 
„Kol taikomos laikinosios apsaugos priemonės, stelos bus uždengtos. Tokią priemonę ketiname naudoti nuo kitos savaitės iki paminklo nukėlimo darbų. Taip pat įrengsime vaizdo stebėjimo kamerą, kuri padės apsisaugoti nuo galimų vandalizmo aktų“, – Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
 
Toks sprendimas priimtas laukiant Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komiteto nutarimo. Kaip trečiadienį sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, sprendimas nukelti stelas priimtas siekiant neerzinti žmonių ir apsaugoti objektus nuo vandalizmo aktų. ELTA primena, kad šią savaitę paminklas sovietų kariams buvo apipaišytas necenzūriniu žodžiu.
 
Šios savaitės trečiadienį Antakalnio kapinėse esančias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas nuspręsta perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Kaip teigė R. Šimašius, priėmus sprendimą, dar reikės sulaukti JT Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) atsakymo. Ketinama, kad stelų išgabenimo darbai bus pradėti lapkričio mėnesį.
 
Nukelti 6 Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas sostinės Taryba vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje.
 
Vis tik, Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad paminklas turėtų būti nukeltas spalio mėnesį, sprendimui oponuojantys asmenys kreiptasi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą. Pareiškėjai prisistatė etniniais rusais. Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
 
Reaguodama į sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, antradienį Teisingumo ministerija pateikė Lietuvos poziciją. Teisingumo ministrės Ewelina Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.07; 08:00

Kultūros ministras Simonas Kairys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys ragina suvaldyti emocijas dėl pristabdytų Antakalnio kapinėse esančio memorialo nukėlimo darbų po to, kai buvo kreiptasi į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą (ŽTK). Ministras pabrėžia, jei laikinąsias apsaugos priemones Antakalnio kapinių memorialams pritaikiusi tarptautinė organizacija nesupranta, kam skirti Rusijos paminklai, Lietuva turi kantrybės teisiniu keliu tai argumentuotai paaiškinti.
 
Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad paminklas turėtų būti nukeltas spalio mėnesį, buvo kreiptasi į JT ŽTK. Kreipęsi pareiškėjai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Po kreipimosi paminklui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones. Ministras teigia, kad tokios situacijos buvo galima tikėtis.
 
„Aš kažko panašaus laukiau ir man tai nėra jokia nuostaba, nes tokia šalis kaip Rusija tikrai turi sugalvoti kažkokią intrigą. Pažiūrėkime ir pavardes žmonių, kurie čia sugalvojo teikti tokį skundą. (…) Tai turime suvaldyti emocijas, labai aiškiai sudėlioti procesus, atskirti, kas yra kas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė S. Kairys.
 
„Tikrai aš maniau, kad žymiai anksčiau turėsime tokią situaciją, kokią turime dabar su Antakalnio memorialu. Bet visgi reikia labai aiškiai suprasti dalykus ir juos kantriai kartoti – Lietuva nepažeidžia jokios Ženevos konvencijos. Ženevos konvencijoje yra labai aiškiai parašyta, kaip yra gerbiami karių kapai ar laidojimo vietos ir visa tai yra užtikrinama“, – pridūrė ministras .
 
Teisingumo ministerija taip pat kreipėsi į JT ŽTK ir Lietuvos pozicijoje pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija. Todėl, S. Kairio teigimu, jei pasaulinės organizacijos nesupranta, kam yra skirti sovietiniai paminklai, Lietuva yra pasiryžusi savo poziciją išdėstyti teisiniu keliu.
 
„Rusija ir dabar tebenaudoja tą pačią retoriką kaip ir Stalino laikais, kad tai yra paminklai pagerbti išvaduotojus, išlaisvintojus, Didžiojo karo didvyrius, tai nežinau. Lietuva puikiai supranta, kas tai per kalbėjimas ir kam tie simboliai reikalingi, o jei nesupranta pasaulinės organizacijos, mes turime kantrybės ir teisiniu keliu visą tai argumentuotai paaiškinti“, – teigė S. Kairys.
 
ELTA primena, kad pirkimas dėl stelų Antakalnio kapinėse nukėlimo ir išvežimo bei atminimo demontavimo ir sumontavimo rugsėjo pabaigoje baigėsi – jo laimėtojas UAB „Vilniaus BDT“ pasirašė sutartį. Nukelti 6 Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas sostinės Taryba vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje. Kiek anksčiau jos buvo išbrauktos iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.
 
Vis tik, Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad paminklas turėtų būti nukeltas spalio mėnesį, buvo kreiptasi į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą (ŽTK). Kreipęsi pareiškėjai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Juos atstovauja – Stanislovas Tomas, kuriam 2016 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs atstovauti pareiškėjams minėtame teisme.
 
Reaguodama į sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, antradienį Teisingumo ministerija pateikė Lietuvos poziciją. Teisingumo ministrės Ewelina Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.05; 10:44

Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetui (ŽTK) buvo pateikta Lietuvos pozicija dėl komiteto pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, šešioms sovietų okupacinės kariuomenės karius vaizduojančioms steloms, esančioms Vilniaus Antakalnio kapinėse, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.
 
Teisingumo ministrės Ewelina Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.
 
„Lietuva, būdama teisine valstybe ir gerbdama tarptautinius savo įsipareigojimus, kreipėsi į Komitetą pateikdama savo argumentus ir prašydama kuo skubiau panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Mūsų įsitikinimu, į JT Žmogaus teisių komitetą buvo kreiptasi manipuliuojant tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos instrumentais, kaip 1966 m. JT Pilietinių ir politinių teisių paktu bei individualios peticijos teisę numatančiu jo Fakultatyviuoju protokolu bei siekiant su jais iš esmės nesuderinamų tikslų. Tikimės, kad Komitetas atsižvelgs į Lietuvos argumentus ir panaikins pritaikytas priemones“,– teigia E. Dobrowolska.
 
Pateiktoje Lietuvos pozicijoje yra pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad JT ŽTK pareiškėjų yra klaidinamas dėl bylos dalyko. Pažymima, kad nėra ketinama išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų ar griauti memorialo tačiau ketinama išvalyti kapines nuo sovietinės militaristinės ideologijos relikto, iškeliant į kitą vietą tik vieną memorialo dalį – 6 stelas, vaizduojančias sovietų okupacinės kariuomenės karius.
 
Taip pat, Lietuva atkreipia JT ŽTK dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo laikinųjų apsaugos priemonių, nesant tam būtinų teisinių sąlygų – nei akivaizdžios būtinybės, nei realios neatitaisomų padarinių grėsmės skundo autorių JT Pilietinių ir politinių teisių pakte garantuojamoms teisėms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į tarptautinę organizaciją buvo kreiptasi neišnaudojus nacionalinių teisinės gynybos priemonių.
 
Byloje skundo autoriai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Juos atstovauja – Stanislovas Tomas, kuriam 2016 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs atstovauti pareiškėjams minėtame teisme.
 
Prašydamas Lietuvai susilaikyti nuo stelų demontavimo, JT ŽTK pažymėjo, jog tai nereiškia, kad priimtas koks nors sprendimas nagrinėjamu klausimu iš esmės. Komitetas gali bet kuriuo metu peržiūrėti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybės šalies pastabų pagrindu. Kartu Lietuvos buvo paprašyta pateikti poziciją dėl bylos esmės iki 2023 m. kovo 26 d. Laikinosios apsaugos priemonės neapriboja minėtų stelų perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės žinion.
 
ELTA primena, kad savivaldybės įmonės „Grinda“ skelbtas supaprastintas pirkimas dėl stelų Antakalnio kapinėse nukėlimo ir išvežimo bei atminimo demontavimo ir sumontavimo rugsėjo pabaigoje baigėsi – jo laimėtojas UAB „Vilniaus BDT“ pasirašė sutartį. Kaip praeitą savaitę teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, spalio 5 d. posėdyje turėtų būti sprendžiama, ar perimti paminklą savivaldybės nuosavybėn.
 
Nukelti 6 Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas sostinės Taryba vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje. Kiek anksčiau jos buvo išbrauktos iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.10.05; 09:00

Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytauto Visocko) nuotr.
Grūto parko eksponatas. Keturi komunarai, už antilietuvišką veiklą sušaudyti Prezidento Antano Smetonos valdymo metu. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tęsiant viešųjų miesto erdvių desovietizaciją,Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ketina inicijuoti Antakalnio kapinėse esančių sovietinių skulptūrų perkėlimą į Grūto parką. Be to, nors antkapiai liečiami nebus, R. Šimašius pažymi, kad prie Antakalnio kapinių šiuo metu įrenginėjamas informacinis stendas, kuris, anot jo, tiek vilniečiams, tiek turistams suteiks objektyvų istorijos vaizdą.
 
„Antakalnio kapinėse esančioje sovietinių kapų dalyje stovi šešios granitinės skulptūros, viena iš jų dar ir su šautuvėliu. Pasitikrinome – kol kas šis skulptūrų ansamblis Lietuvoje saugomas kaip kultūros paveldas kartu su greta esančiais kapais sovietų kariams. Kapų antkapių, žinoma, neliesime, tačiau skulptūrų ansamblio pašalinimą inicijuosiu – po jomis niekas nepalaidotas, o sovietų įprotis kapines paversti ideologijos stabų memorialais yra atgrasus“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė Vilniaus miesto meras. 
 
Anot R. Šimašiaus, jei Kultūros paveldo departamentas suteiktų leidimą, skulptūros turėtų būti perkeltos į Grūto parką. 
 
„Šiam apsišvarinimo veiksmui reikia skulptūrų atskyrimo paveldo registre nuo antkapių dalies – dėl to jau kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą. Jei leidimą gausime, tuomet Grūto parkas galės pasipildyti šešiomis naujomis sovietinėmis granitinėmis skulptūromis“, – pridūrė jis. 
 
Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Taip pat Vilniaus miesto meras atkreipia dėmesį, kad šiuo metu prie Antakalnio kapinių įrengiami stendai, informuosiantys apie kapinių paskirtį.
Vienas iš Grūto parko eksponatų. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Jei apsilankysite Antakalnio kapinių sovietinių kapų dalyje, pasijusite tarsi alternatyvioje realybėje – okupantų kariai ten vadinami didvyriais ir partizanais. Įprasta daugelio šalių praktika – tokių antkapių neliesti. Neliesime ir mes, bet tam, kad istorinis vaizdas būtų objektyvus, kaip tik dabar įrenginėjame informacinį stendą, kuris ir vilniečiams, ir turistams leis suprasti, kokie ir kieno čia kapai“, – rašė R. Šimašius. 
 
ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.05.06; 07:39

Adolfas Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu. Eltos nuotr.

Antradienį Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui, Lietuvos valstybės vadovui, kovojusiam su sovietų okupacija.
 
Minint antrąsias A. Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, šv. Mišias Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje aukos Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
 
Paminklo atidengimo renginyje taip pat dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis ir kiti aukščiausi šalies pareigūnai.
 
Komisija, sudaryta iš kultūros, meno, kitų sričių atsakingų institucijų atstovų, įvertino 14 pateiktų projektų ir išrinko nugalėtoją atsižvelgusi į paminklo idėjinių ir plastinių sprendinių meninę kokybę, meninės idėjos autentiškumą, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumą. Taip pat buvo atsižvelgta į kontekstą – paminklo ir antkapio ansamblio dermę su Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete.
 
Vyriausybės vykdyto konkurso komisijos sprendimu antkapinio paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinę-architektūrinę idėją įgyvendino paslaugų viešojo pirkimo laimėtojai – autorių grupė – Algirdas Kuzma ir UAB „Arches“.
 
A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Antakalnio Našlaičių kapinėse ir tų pačių metų spalio 6 d. palaidoti Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone, primena ELTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.06; 06:14

Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus:

  1. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.
  2. Mirties nuosprendis Adolfui Ramanauskui-Vanagui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta – paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejaisaukai taikyta į smilkinį.

Tyrimų metu nustatyti sužalojimai A. Ramanausko-Vanago kairės pusės apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje. Apatiniame žandikaulyje esantis sužalojimas yra šautinis, padarytas apvalkaline kulka. Tikėtina, kad viršutinio žandikaulio pažeidimas padarytas tuo pačiu metu kaip ir apatinio žandikaulio, t. y. vienu šūviu. Darytina prielaida, kad dėl tokio netipinio šūvio A. Ramanauskas-Vanagas mirė ne iškart, bet po kelių minučių.

  1. Adolfo Ramanausko-Vanago skelete konstatuoti durtiniai sužalojimai dešinės akiduobės gilumoje, padaryti aštriu, duriančių savybių įrankiu. Ekspertų nuomone, po tokių sužeidimų A. Ramanauskas-Vanagas neteko regėjimo dešine akimi. Darytina išvada, kad šie sužalojimai atlikti kankinant Adolfą Ramanauską-Vanagą jo suėmimo dieną, nes slaptame 1956 m. spalio 15 dienos MVD kalėjimo chirurginio skyriaus akte minimos šešios durtinės žaizdos dešinėje A. Ramanausko-Vanago akyje. Slaptame akte taip pat minimos plačios mašnos žaizdos (nėra mašnos turinio), daugybė mėlynių pilvo srityje, kairės rankos 3-o piršto pjautinė žaizda.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai buvo tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Penktadienį, spalio 5 d., nuo 10 val. Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai bus pašarvoti šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Šeštadienį, spalio 6 d., 15 val., Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkopirmasis pavaduotojas, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, brigados generolas, mokytojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bus iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2018.10.02; 08:34

Politinė partija „Lietuvos rusų sąjunga“ išplatino jautria kalba parašytą pranešimą, kuriame Vilniaus miesto savivaldybė kaltinama rusofobiškumu ir desperatišku siekiu nugriauti antkapius, skirtus rusų karių atminimui. Išplatintame pranešime akcentuojama, kad Lietuvos rusai tampa tarptautinėje politikoje vyraujančių procesų bei dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių įkaitais.

Į tokį pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sureagavo tiesiog gūžčiodami pečiais.

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo, Vilniaus savivaldybė ne tik negrasina nugriauti neteisėtai pastatytų paminklų, bet apskritai abejojanti ar į juos kas nors pasikėsins.

„Lietuvos rusų sąjungos“ išplatintame pranešime negatyviai vertinama Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės pradėta, jų žodžiais tariant, nesąžininga kova su Antakalnio kapinėse rusų karių atminimui pastatytais paminkliniais ir juos pastačiusia organizacija karinės istorijos asociacija Lietuvoje „Užmiršti kareiviai“.

„Manome, kad agresyvi ir bekompromisė Kultūros paveldo departamento vadovės pozicija dėl karių antkapių teisėtumo bei desperatiškas Vilniaus miesto savivaldybės siekis nugriauti antkapius nesulaukus teismo sprendimo byloja apie įsivyravusias rusofobiškas nuotaikas šiose institucijose bei nenorą atsižvelgti į dalies Lietuvos piliečių interesus ir jausmus. Toks valstybinių institucijų nejautrumas užgožia ne tik bendražmogiškas vertybes, bet ir sveiką protą bei tikslą pasiekti teisingumą“, – teigiama išplatintame Lietuvos rusų sąjungos pranešime.

Pranešime akcentuojamas nerimas dėl Lietuvos rusų situacijos šalyje.

„Su dideliu nerimu stebime ne vienerius metus besitęsiančią situaciją, kai Lietuvos rusai tampa tarptautinėje politikoje vyraujančių procesų bei dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių įkaitais. Esame pilnaverčiai Lietuvos piliečiai, lojalūs savo valstybei, todėl labai skaudžiai reaguojame į įvairius bandymus savaip interpretuoti istorinius įvykius, kurių liudininkais buvome patys arba mūsų protėviai, taip pat siekius supriešinti Lietuvos rusus ir lietuvius bei tokiu būdu eskaluoti įtampą Lietuvos visuomenėje“, – rašoma pranešime.

Galiausiai išplatintame pranešime Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės prašoma atsižvelgti į Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose žuvusiųjų karių giminaičių jausmus ir Lietuvos rusakalbių piliečių interesus bei lūkesčius.

Vilniaus miesto mero atstovas spaudai A. Zubriakovas paneigė Lietuvos rusų sąjungos priekaištų pagrįstumą. Anot jo, tokie pareiškimai parodo, kad ši organizacija tiesiog daro savo politiką.

A. Zubriakovas teigė, kad iš Vilniaus savivaldybės nebuvo jokio grasinimo griauti paminklus.

„Iki teismo sprendimo niekas nežada ten nieko daryti. Tiesa sakant, dar yra labai didelis klausimas ar apskritai su tais paminklais kas nors bus daroma“, – svarstė R. Šimašiaus atstovas spaudai A. Zubriakovas aiškino, kad ši problema turi daug neatsakytų klausimų.

„Nors ir atėjo prašymas dėl šių paminklų įteisinimo, tačiau savivaldybė negali jiems pritarti, nes nėra pateikti privalomi dokumentai, kurie patvirtintų, kad būtent tie asmenys, kurie nurodyti ant paminklų, yra ten palaidoti. Taigi šiai dienai yra daugiau klausimų nei atsakymų“, – kalbėjo Vilniaus mero atstovas spaudai.

„Kol savivaldybė neturės atsakymų į daugelį klausimų, tiek dėl palaidotų asmenų statuso, tiek dėl savavališkos paminklo statybos, tol jokio sprendimo iš savivaldybės pusės nebus“, – apibendrino A. Zubriakovas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys naujienų agentūrai ELTA taip pat stebėjosi tokiu Lietuvos rusų sąjungos pareiškimu.

A. Skaistys pasakojo, kad nuobaudą Antakalnio kapinėse sovietų karius perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ KPD skyrė dėl nekilnojamojo kultūros paveldo taisyklių pažeidimų.

Kaip pasakojo KPD direktorės pavaduotojas, pažeidimai padaryti, kai nesuderinus buvo pastatyti nauji paminklai.

„Mūsų nuomone „Užmiršti kariai“ atliko neteisėtus darbus, todėl ir pritaikėme administracinę nuobaudą“, – aiškino A. Skaistys, pridurdamas, kad teisme sprendžiamas skirtos nuobaudos, bet ne pačio neteisėtai pastatyto paminklo klausimas.

„Mūsų pozicija yra ta, kad paminklas negalėjo būti pastatytas jo nesuderinus. Todėl paminklas turi būti nuimtas, tada suderintas projektas ir tik tada pastatytas. Mūsų tokia pozicija“, – apibendrino problemą A. Skaistys, akcentuodamas, kad taisyklių būtina laikytis visiems.

A. Skaistys taip pat priminė, kad pažeidimus asociacija „Užmiršti kareiviai“ buvo pripažinusi ir su kaltinimais sutikusi.

2017 m. gruodį Vilniaus Antakalnio kapinėse sovietų karius perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ KPD skyrė beveik 1,5 tūkst. eurų baudą.

KPD taip pat prašo Vilniaus savivaldybės nukelti Antakalnio kapinėse pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Pasak departamento, kyla abejonių dėl teisingo ten esančių palaikų identifikavimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.04; 06:33

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vilniuje susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru. Prezidentė su Slovėnijos vadovu apsilankys Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre.

Kibernetinis saugumas

„Slovėnijos Prezidentas domėsis mūsų kibernetinio saugumo patirtimi, nes mūsų patirtis įdomi: mes buvome vieni pirmųjų ir gana sėkmingai vystome kovą su hibridinėmis grėsmėmis ir ypač kibernetinio saugumo srityje. Lietuvoje įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, esame daug padarę šioje srityje“, – susitikimo išvakarėse LRT radijui sakė Prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvą ir Slovėniją sieja geri glaudaus bendradarbiavimo santykiai.

„Su Slovėnijos Prezidentu yra labai geri santykiai, lankiausi pernai kovą oficialaus vizito Slovėnijoje. Ten mūsų pasieniečiai ir policijos atstovai padėjo Slovėnijai tuo metu gana sudėtingu laikotarpiu tvarkytis su migracijos srautais. Taigi turime labai gražų bendradarbiavimo pavyzdį“, – kalbėjo Prezidentė.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Slovėnija yra aktyvi NATO sąjungininkė ir partnerė. Kartu D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuva su Slovėnija bendradarbiauja ir kitais, tarp jų prekybos, klausimais.

Slovėnijos Prezidentas vizito Lietuvoje metu taip pat susitiks su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, Slovėnijos Prezidento vadovaujama delegacija lankysis Antakalnio kapinėse, kur pagerbs žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.12; 10:19

Galvokite apie mus. Melskitės už mus. Gyvenimas yra toks. Kodėl mes turėtumėm išnykti iš Jūsų minčių? Mes tik išnykome Jums iš akių. Mes – kitoje kelio pusėje. Šv. Augustinas

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

« 1 2 »

2016.11.01; 10:12

NE žmogaus vienkartybė yra baisi, o tas faktas, kad jis tai žino. Medis, paukštis, žolė šia prasme laimingesni. Žmogus visokiais būdais priešinasi savo žinojimui, jis mėgina užčiaupti jam burną, susikuria sau dievą ir pats sunaikina jį, su siaubu žiūrėdamas į žiburėlį, kuris vis gęsta ir gęsta. Gera būtų nežinoti savo pabaigos, gera būtų, kad, anot legendos, rojuje nebūtų augęs anas nelemtas pažinimo medis. Po jo šakomis gyvename, jo vaisiais mintame, o savo gyvenimo prasmės taip ir nežinome. Tačiau nesiliauname ieškoję ir klausinėję. Ir nieko kita nebelieka, kaip tik patvirtinti seną moralą: mūsų gyvenimo prasmė yra tokia, kokią mes patys jam suteikiame.

Taip, kitos atskaitomybės sistemos nėra. Reikia žmogui pasakyti, kad jis, ir tik jis atsakingas už tą žiburėlį, kuris užsidegė jame gyvenimo pavidalu. Mums duota jį nešti nuo čia ligi ten. Ir tik vieną kartą. Su mumis gyvenimas nesibaigia. Bet jis turi būti geresnis, teisingesnis, šviesesnis. Jau vien todėl, kad mes gyvenome. Mūsų vienkartybė turi būti teigiamas dydis, aukso dulkelė ant gyvenimo kojų.

(Niekaip negaliu nutildyti balso, kuris dabar rėkia manyje: kas žino, o gal nuo mūsų priklauso, kad visas tas purvas, per kurį brendame, virstų auksu. Savo vienkartybėje privalom turėti ir tokią galimybę. Naivu? Tikriausiai. Tačiau prasminga.)

Jeigu jūsų dvasia ieško prasmės, parodykite jai kelią būtent į šitą pusę, ištardami: prasmę turi tiktai gėris. Blogiu aš nepajėgiu pagrįsti gyvenimo vienkartybės (Justinas Marcinkevičius “Dienoraščiai ir datos”, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011).

Vytauto Visocko nuotraukose: Vilniaus Antakalnio kapinės – 2011 metų lapkričio 1-ąją.

2011.11.02