odeta_sansom

Žvalgybininkai, agentai, šnipai, kurie pasižymėjo sumanumu, gudrumu ir kuriems paprasčiausiai gyvenime sekėsi daugiau nei kitiems, niekuomet netapdavo žinomi.

Tokia jau profesionalų žvalgybininkų dalia.

Toks jau gyvenimiškasis paradoksas. Išgarsėja tik tie, kuriems teisiog nenusišypsodavo laimė arba pritrūkdavo kompetencijos.

Galima pasakyti ir taip: visuomenė sužino tik apie demaskuotus, susimovusius, suklydusius šnipus. Po laiminga žvaigžde gimę žvalgybininkai tylomis pasitraukia užmarštin. Apie juos nekuriami menininiai filmai, apie juos nerašomi kvapą gniaužiantys romanai.

Continue reading „Odetos Sansom lėlės”

balvonai_zaliasis tiltas

Eglės Samoškaitės straipsnyje „Sovietų kariams – pagarba už „Gazprom“ pinigus“ (DELFI, 2010 vasario mėn. 23 d.) rašoma, kad, pasak Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininko Juliaus Deksnio, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda sutikimą įrengti ugnies aukurus jau davė, o Šiauliai leido Amžinąją ugnį kūrenti švenčių metu. Pašnekovas neslepia, kad sumanymą finansuoti pažadėjo su Kremliumi siejama Rusijos dujų įmonė „Gazprom“.

Civilizuotose šalyse garbingai kovojusiems ir žuvusiems priešų kariams buvo atiduodami vienodi pagarbos ženklai kaip saviems, vienodi statomi paminklai. Taip elgėsi lietuviai su prieš juos kariavusiais ir žuvusiais lenkų kariais prie Giedraičių ir Širvintų. Tik sovietai barbariškai elgėsi su priešiškos šalies kariais; SSRS vokiečių karių kapinių nėra, tarsi nebūtų buvę žuvusiųjų.

Continue reading „Civilizuotos valstybės pirmiausiai pagerbia savus karius”