Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad rugsėjo 10 d. planuojamas mitingas, sprendžiant iš viešai deklaruojamų tikslų, nebus nukreiptas prieš Vyriausybės taikomas COVID-19 valdymo priemones, o apskritai bus ketinama kvestionuoti valstybės užsienio politikos kryptis.
Premjerė įsitikinusi, kad anksčiau šį mėnesį vykusiame proteste prie Seimo buvo galima pastebėti ir atvirai antivalstybine veikla užsiimančių žmonių.
„Man nedera spekuliuoti, bet man atrodo, taip jau atsitiko, ir yra rizika, kad kituose renginiuose taip atsitiks, kad žmonės, kurie nori išreikšti protestą kažkokiu klausimu, dėl konkrečių Vyriausybės sprendimų, tame proteste susiranda sau gana keistų bendrakeleivių, su kuriais galbūt nebūtinai norėtų būti vienoje pusėje“, – interviu aktyvios diasporos portalui pilietybė.lt kalbėjo I. Šimonytė.
„Tarp tų žmonių buvo ir tų, kurie yra pastebėti tokiais atvirai antivalstybiniais pasisakymais, tarkime, tas pats Paleckis su savo vertinimais apie Sausio 13-ąją arba kita veikla, dėl ko yra ir byla, ir teisminis procesas. Taip pat kiti žmonės“, – tvirtino ministrė pirmininkė, kartu pažymėdama, kad mitinge prie Seimo taip pat buvo matomi žmonės, kurie dalyvavo protestuose prie migrantų apgyvendinimo vietų ir pasienio ruože.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kalbant apie žmones, kuriuos mes matėme, kurie kalbėjo ir savo nuomonę reiškė, taip pat buvo dalis tokių žmonių, kurie buvo pastebėti ir pasienyje, ir aplink migrantų stovyklas“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė akcentavo, kad mitinge vieni šalia kitų kartu buvo ir tie, kurie šio renginio svarbą prilygino Sausio 13-ąjai, ir tie, kurie šią valstybei reikšmingą datą apskritai menkina.
„Viena vertus, dalis žmonių teigia, kas, mano supratimu, yra šventvagystė, kad čia yra tokia svarbi kova, kaip Sausio 13-ąją, ir toje kovoje dalyvauja su žmogumi, kuris sako, kad Sausio 13-ąją… visi žinom, ką jis (Algirdas Paleckis – ELTA) sakė, ir nenorėčiau tos bjaurasties kartoti“, – aiškino premjerė, taip pat pabrėždama, kad mitinguose dalyvaujantys asmenys vis tik turėtų įsivertinti, su kokių pažiūrų žmonėmis jie susibūrė.
„Tai atrodo kaip bandymas būti kartu todėl, kad minia tada atrodo didesnė ir galbūt ji yra įtaigesnė, bet man atrodo, kad grynai vertybių požiūriu vis tiek yra svarbu, su kuo tu ir dėl ko kartu esi“, – tikino ji.
Tuo metu rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo organizatoriai, ministrės pirmininkės vertinimu, net neslepia, kad pagrindinis šio renginio tikslas nebus priešintis Vyriausybės taikomoms COVID-19 priemonėms, o apskritai kvestionuoti valstybės pasirinktą užsienio politikos kryptį. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Iš viešų pasisakymų matome jau tokio galbūt ir neslepiamo interesų deklaravimo, kad, žinote, skiepai čia tiek to, testai ir visi galimybių pasai čia gal irgi tiek to, nes pagrindinis klausimas yra, kad Lietuvos užsienio politika kažkokia nevykusi, kad su kaimynais reikia draugauti ir kad iš viso Vyriausybė turėtų atsistatydinti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas dvejus metus trukęs ikiteisminis tyrimas dėl antikonstitucinių grupių kūrimo ir veiklos, kurstymo ir viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl šių nusikaltimų patraukti trys asmenys.
Dar 2014 metais buvo gauta duomenų, kad Vilniuje, Panevėžyje, Radviliškyje yra platinami agitaciniai politinio turinio lapeliai, vadinami proklamacijomis, kuriuose raginama kovoti už tautinę ir socialistinę revoliuciją.
Be to, juose teigiama, kad referendumas dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą buvo suklastotas, kad Lietuva yra Jungtinių Amerikos Valstijų kolonija. Ant namų sienų iškabintuose lapuose buvo kritikuojama Lietuvos politinė sistema, taip pat laisvosios rinkos ekonominė sistema.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad pusamžis Šiaulių rajono gyventojas Ž. R., galimai sukūręs antikonstitucinę organizaciją, prisistatančią tautiniais socialistais nacionaldarbininkais, kaip įtariama, siekė neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką. Kaltinamasis, kaip įtariama, kūrė proklamacijų tekstus, jas spausdino, platino ir laikė. Proklamacijose buvo skleidžiama neapykanta tam tikroms žmonių grupėms, siekiant jas paniekinti, įžeisti.
Taip pat buvo raginama smurtiniu būdu kėsintis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, ją pakeisti, pažeisti valstybės suverenitetą, kėsintis į Lietuvos nepriklausomybę, įvykdant socialistinę revoliuciją Lietuvoje. Informacija, kuria viešai raginama smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, buvo skelbiama ir neformalaus judėjimo, prisistatančio tautiniais socialistais nacionaldarbininkais, internetiniame tinklalapyje.
Kaltinamajam galimai talkino Šilutės rajono gyventojas O. T. Vyras, kaip įtariama, turėdamas tikslą platinti informaciją su viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, vienoje iš Šilutėje esančių spaustuvių, pateikęs sumaketuotą tekstą, užsakė pagaminti per du tūkstančius proklamacijų, raginančių imtis diskriminacinių veiksmų prieš tam tikras žmonių grupes. Atlikus kratą vyro namuose, tokių agitacinių lapelių rasta per kelis šimtus. Dar keletas jų rasta Kaune, kaltinamojo G. G. namuose. Jis dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę taip pat patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Be to, kad kaltinamieji bus teisiami už antikonstitucinių grupių kūrimą ir veiklą, kurstymą ir viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, O. T. kaltinamas dar ir tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą pernai buvo priimtas procesinis sprendimas atskirti tyrimą dėl V. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų. Vyras baudžiamojon atsakomybėn patrauktas įtarus, kad jis viešai niekina, skatina neapykantą ir kursto diskriminuoti tam tikras žmonių grupes dėl jų tautiškumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų. Ši byla teismą pasiekė dar praėjusių metų lapkritį.
Informaciją pateikė – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
