ohmanas_naujausias

Švedų režisieriaus Jono Ohmano ir šių eilučių autoriaus nuomonės daug kur nesutapo. Savo dokumentiniais filmais apie Lietuvos pokario kovas išgarsėjęs J.Ohmanas įrodinėjo, esą Lietuva neturėtų drausti netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms rengti viešų paradų. Neblogai lietuvių kalbą pramokęs J.Ohmanas tvirtino, jog lietuviams nederėtų baimintis ir dėl Antrojo pasaulinio karo veteranų pastangų gegužės 9-ąją Vilniuje surengti sau mažytę šventę. Švedijos pilietis J.Ohmanas taip pat teigė, jog Lietuva neturėtų priešintis lenkiškų pavardžių rašymui lenkiškais rašmenimis. O man atrodė, jog Lietuva galėtų puikiai apsieiti ir be “žydrųjų eisenų”, ir be sovietinių karo veteranų, ir be lenkiškų rašmenų. Juolab, kad švedas J.Ohmanas, skersai išilgai išvažinėjęs pasaulį, pripažino, jog Švedijoje, kokia ji bebūtų tolerantiška, pavardės pasuose rašomos tik švediškai, ir šiuo klausimu “Švedija nedaro jokių išimčių”. Švedas J.Ohmanas taip pat pripažino, jog Suomijos sostinėje Helsinkyje neįmanomas joks Antrojo pasaulinio karo veteranų žygiavimas, kadangi tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos kadaise buvo kilęs karinis konfliktas. Žodžiu, ten, kur J.Ohmanas sakė “taip”, šių eilučių autorius sakė “ne”.

Continue reading „“Po tais paradais maskuojamos rimtesnės bėdos””

veler_photo

Gegužės 9-ąją Vilniuje iškilmingoje eisenoje žygiuos Antrojo pasaulinio karo veteranai. Žygiuos po ilgos pertraukos. Mat po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje tokius paradus nustota rengti. Kas nori pagerbti kapuose gulinčius bendražygius, kovos draugus, – prašau. Tačiau iškilmingai ir išdidžiai žygiuoti sostinės ar kitų didžiųjų Lietuvos miestų gatvėmis bei viešai džiaugtis gegužės 9-ąja, – neleista. Pagrįstai neleista. Gegužės 9-oji lietuviams atnešė naują, ne mažiau žiaurią vergiją, kuri, beje, truko kur kas ilgiau, nei fašistinės Vokietijos atnešta okupacija. Taigi beveik du pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje vyravo ramybė. Niekam iš Lietuvos rusakalbių nereikėjo jokių eisenų ar mitingų, primenančių Antrojo pasaulinio karo baisumus. Tačiau 2010-ųjų gegužės mėnesį Lietuvos rusai tokio pobūdžio eitynes kažkodėl ir vėl prisiminė. O Vilniaus valdžia, kaip bebūtų apmaudu, tokį leidimą išdavė. Išdavė labai lengva ranka. Oficiali Lietuvos pozicija dėl Antrojo pasaulinio karo vertinimo lyg ir nepasikeitė: 1945-ųjų gegužė byloja, jog Lietuvoje fašistų okupantus ilgam keičia sovietų okupantai.

Continue reading „Rusų rašytojo Michailo Velerio pozicija: “Nereikia mestis į jokius kraštutinumus””