Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Kelcai, rugsėjo 5 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad jo šalis planuoja 2024 m. gynybai skirti daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Planuojame kitais metais gynybai išleisti 137 mlrd. zlotų (30,4 mlrd. eurų). Tai atitinka daugiau kaip 4 proc. mūsų BVP“, – dalyvaudamas Lenkijos Kelcų mieste vykstančioje gynybos pramonės parodoje nurodė A. Duda, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP.
„Matydami už mūsų rytinės sienos kylantį pavojų… puikiai suvokiame, kad verta mokėti bet kokią kainą, jog Lenkija būtų laisva, suvereni ir nepriklausoma, o lenkai galėtų gyventi saugiai – to mus išmokė istorija ir patirtis“, – renginyje kalbėjo Lenkijos lyderis.
A. Duda šias pastabas išsakė tvyrant nuogąstavimams dėl saugumo, kaimyninėje Ukrainoje verdant Rusijos sukeltam karui. Lenkija kare aktyviai remia Kyjivo pusę. Pastaruoju metu Varšuva taip pat skambina pavojaus varpais dėl grėsmių, kurias, anot jos, kelia kita kaimynė Baltarusija, į šios teritoriją neseniai persikėlus Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams.
Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Lenkija ginkluojasi ir jau pasirašė daugybę ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su JAV ir Pietų Korėja. Iš pastarosios šalies lenkai perka tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas „K9“. Tuo metu JAV praėjusį mėnesį patvirtino 12 mlrd. dolerių vertės sandorį dėl sraigtasparnių „Apache“ pardavimo Lenkijai. Birželį Varšuva gavo pirmąją pažangių amerikiečių gamybos tankų „Abrams“ siuntą. Negana to, Lenkija balandį taip pat paskelbė, kad pasirašė sutartį su europiečių kompanijos MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje, kuris atsiųs raketų ir jų paleidimo įrenginių.
Princas Harry‘is su žmona Meghan. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Princas Harry prisipažino, kad būdamas sraigtasparnio „Apache“ pilotas Afganistane nukovė 25 žmones, ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida, cituodama netrukus pasirodysiančią jo autobiografiją.
38 metų Sasekso kunigaikštis du kartus vyko į tarnybą kovai su Talibanu: 2007-2008 metais jis dirbo priešakiniu oro dispečeriu, skelbiančiu oro antskrydžius, o 2012-2013 metais pilotavo kovinį sraigtasparnį.
Kitą savaitę pasirodysiančioje knygoje „Spare“ (liet. „Atsarginis“) jis sakė, kad būdamas pilotu įvykdė šešias misijas, kurių metu „atėmė žmonių gyvybes“, pranešė „Daily Telegraph“.
Jis sakė, kad nei didžiuojasi, nei gėdijasi, kad taip pasielgė, o taikinių pašalinimą apibūdino kaip „šachmatų figūrų“ pašalinimą nuo lentos.
Haris 10 metų tarnavo britų kariuomenėje, kur jam buvo suteiktas kapitono laipsnis, ir kariuomenėje praleistą laiką apibūdino kaip savo formavimosi metus.
Pirmoji jo kelionė vyko griežtai uždraudus naujienų sklaidą saugumo sumetimais, britų žiniasklaida su tuo sutiko. Jis buvo priverstas grįžti namo, kai vienas užsienio leidinys pažeidė embargą.
Jis niekada viešai neskelbė, kiek sunaikino talibų. Ant sraigtasparnio „Apache“ nosies pritvirtintos vaizdo kameros leido jam įvertinti savo misijas ir tiksliai nustatyti, kiek jų nukovė.
„Mano skaičius yra 25. Tai nėra tas skaičius, kuris mane pripildo pasitenkinimu, bet ir nedaro man gėdos“, – rašė jis.
Savo veiksmus jis pateisino prisiminimais apie Rugsėjo 11-osios išpuolius JAV ir įspūdžiais po susitikimų su aukų šeimomis. Atsakingi asmenys ir jų šalininkai buvo „žmonijos priešai“, o kova su jais – keršto už nusikaltimą žmonijai aktas, pridūrė jis.
Nuo to laiko Harry kalbėjo apie susirūpinimą savo saugumu ne tik dėl savo karališkojo statuso, bet ir dėl to, kad kovojo su islamo ekstremistais.
Laikraštis „The Telegraph“ citavo ištraukas iš autobiografijos ispaniškojo varianto, kurį gavo ketvirtadienį per klaidą pradėjus knygą pardavinėti knygynuose – paskui ji buvo išimta.
Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone tęsiasi tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“, kuriose užduotis vykdo daugiau nei 1300 karių. Su Lietuvos kariais kartu treniruojasi iš Lenkijos atvykę JAV oro pajėgų kariai. Į pratybų epizodo stebėjimą Pabradėje JAV karinių pajėgų „Black Hawk“ tipo sraigtasparniu atskrido krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
JAV karinių sraigtasparnių Lietuva žada įsigyti iki 2023 metų pabaigos
Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone R. Karoblis teigė, kad Lietuva tikisi rugsėjo mėnesį pasirašyti sutartį su JAV dėl šešių „Black Hawk“ karinių sraigtasparnių įsigijimo. Ministras teigia, kad naujieji sraigtasparniai pakeis sovietinius sraigtasparnius „Mi-8“.
„Šiuo metu vyksta derybos, pagal planus tai yra 2023 metų pabaiga – 2024 metų pradžia. Iki tol, pagal esamus planus, bus įvykdyta pačių sraigtasparnių gamyba. Prieš juos pristatant, paskutiniais metais, būtų paruošiami tiek pilotai, tiek aptarnaujantis personalas, inžinieriai ir panašiai. Pajėgumas tikrai yra svarbus ir reikalingas. Tai būtų visiškas pakeitimas dabar esančių „Mi-8″, – sakė ministras.
Pratybose artimą oro paramą užtikrino JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache
Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius teigė, kad pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti pėstininkų, prieštankinių ir artilerijos vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą tarpusavyje bei esant paramai iš oro, vykdant gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat stiprinti karinį bendradarbiavimą.
Pasak jo, bendros pratybos su Baltijos batalionu ir JAV kovinės aviacijos brigados kariais sudarė geresnes sąlygas efektyviai vykdyti bendras užduotis taip gerinant sąveikumą tarp sąjungininkų.
„Pratybos dar tebevyksta, mes šiandien turime antrąjį etapą. Jūs galėjote stebėti vienos iš manevrinių kopų prieštankiniais vienetais šaudymo pratybas. Ugnies uždavinius vykdė artilerijos baterija (…) Ugnies paramą vykdė JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache. Kaip matėte buvo sėkmingai sunaikinti taikiniai. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad šios dienos kovinių pratybų dalis einasi puikiai. Šiuo metu padarėme taktinę pauzę dėl atvirų ugnies šaltinių, nes dega kai kurie taikiniai ir vėliau tęsime pratybas“, – teigė jis.
Pratybose artimą oro paramą užtikrino JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache.
„Tai itin didelis iššūkis ir naudinga treniruotė mūsų kariams gebėti išsikviesti oro paramą ir paskui dekonfliktuoti geografiškai būvimo vietas ir naikinti priešo taikinius. Kuomet priešas spaudžia mus, reikalinga parama iš oro. Manevriniai vienetai ant žemės reikalauja paramos arba artilerijos, arba aviacinės paramos. Tuomet jie to paprašo. Kuo treniruotė yra efektinga? Mes matome kaip greitai ir manevringai kovos sraigtasparniai gali padaryti efektą taikiniams. Tai labai greitai atidengia ugnį ir sunaikina taikinius ir išeina iš mūšio atsitraukdami ir efektas yra labai didelis“, – teigė N. Stankevičius. Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu JAV ambasadorius Lietuvoje teigė, kad pratybos „Medžiotojas 2020“ – beveik tris dešimtmečius trunkančio JAV ir Lietuvos kariuomenių bendradarbiavimo mokymuose ir pratybose rezultatas.
„Lietuvos sausumos pajėgų ir JAV atakos bei palaikymo sraigtasparnių veiksmų suderinamumas rodo mūsų pasirengimą ir sugebėjimą dirbti kartu, kad būtų užtikrintas patikimas atgrasymo būdas bet kuriam priešininkui“, – teigė R. S. Gilchristas.
Kariams teko atlikti daug skirtingų užduočių dienos ir nakties metu juos nuolatos stebint priskirtiems vertintojams. Žvalgybos kuopos kariai rinko informaciją apie priešą ir atliko iš anksto suplanuotas svarbių taikinių naikinimo operacijas taip pat pirmąjį kartą mokymuose treniravosi atlikti žmogiškąją žvalgybą, brigados Prieštankinės kuopos vienetai atliko šarvuotos technikos identifikavimo ir naikinimo užduotis, kurios reikalauja specifinių žinių ir prieštankinės ginkluotės valdymo įgūdžių.
Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas treniravosi užtikrinti netiesioginės ugnies paramą manevriniams vienetams, o JAV Kovinės aviacijos brigados kariai su atakos sraigtasparniais AH-64 Apache užtikrino artimą oro paramą ir sudarė sąlygas treniruotis Jungtinės ugnies paramos valdymo specialistams.
V. Rupšys: Lietuvoje bus plečiamos karinių poligonų ir mokymų teritorijos
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neslėpė, kad ketinama įkurti naują poligoną Vakarų Lietuvoje. Pasak kariuomenės vado, to reikia tam, kad būtų pasiektas tolygesnis karinių pajėgų paskirstymas šalyje.
„Jūs tikriausiai girdėjote apie mūsų treniruočių laukų arba vadinamųjų poligonų plėtimą. Taip siekiant sudaryti atitinkamas sąlygas (…) siekiant, kad čia būtų kuo daugiau sąjungininkų, mes turime turėti daugiau mokomųjų laukų. Dabar yra vienas tikslas, būtinybė įsteigti dar vieną mokomąjį poligoną, kaip kad turime Pabradėje“, – teigė jis.
Pasak V. Rupšio, tiksli naujojo poligono vieta dar neaiški. Šiuo metu KAM renkasi iš keturių galimų teritorijų.
„Vieta analizuojama ir teritorijos vertinimas, tik paskui bus priimti tinkami sprendimai. Aišku, teritorijos paieška nėra lengva, nes daug teritorijų privatizuotų, užimtų, netinkamų. Turi būti tam tikros sąlygos poligono steigimui. Pavyzdžiui, kad lokacija neturi būti apgyvendinta teritorija. Tikrai dabar sudėtinga rasti vietovę, bet yra ieškoma. Šiuo metu vertinami keturi variantai ir paskui bus pasiūlyta Vyriausybei“, – teigė jis.
„Mes tikrai skubame ir KAM skuba, kad iki rudens apsispręstume, kur galėtų būti poligonas. Toliau procesai bus, kurie užtruks, tai žemių pirkimas bei jų apjungimas ir t.t.“, – sakė jis. Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
V. Rupšys pažymėjo, kad šiuo metu darbo grupė vertina, kiek reikės lėšų iš biudžeto naujam poligonui įrengti.
Anot kariuomenės vado, naujo poligono įkūrimas pritrauktų daugiau sąjungininkų iš JAV.
„Mums tai svarbu kaip valstybei turėti šalia patikimus sąjungininkus. Kariuomenei taip pat svarbu sąjungininkai (…) Tai elementaru kaip ir bet kuriame švietime, jeigu yra pamokos ir yra tikslas kažko išmokti ir tam sudaromos tinkamos sąlygos ir, jei amerikiečiai tai mato Lietuvoje, tai jie ir atvyksta. Ir tai yra viena iš atgrasymo priemonių“, – teigė V. Rupšys.
