Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Maskvos apeliacinis teismas šeštadienį paliko galioti Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirtą laisvės atėmimo bausmę.
 
Teisėjas Dmitrijus Balašovas atmetė A. Navalno apeliacinį skundą dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
 
Teisėjas nusprendė į jau atliktą bausmę įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų.
 
44-erių opozicionierius A. Navalnas, pagarsėjęs kaip vienas garsiausiai pasisakančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, sausį po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur praleido kelis mėnesius gydydamasis po apnuodijimo kovine medžiaga, buvo suimtas.
 
Jis vėliau buvo nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme už lygtinės bausmės, jam paskelbtos 2014-aisiais, nuostatų pažeidimą.
A. Navalnas ir jo šalininkai teigia, kad nuosprendžiai ir kitos jam iškeltos bylos tėra bandymas opozicionierių nutildyti.
 
Šeštadienį jis dalyvaus dar viename teismo procese, šįkart dėl kitos bylos, kurioje jam mesti kaltinimai apšmeižus Antrojo pasaulinio karo veteraną, kuris pernai agitavo už Konstitucijos reformas, kurios leistų V. Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
 
Prokurorai pareikalavo skirti A. Navalnui beveik 11 000 eurų baudą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 17:55

2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujanti Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis), iš esmės pripažino visus VSD, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir tyrėjų, tarp jų – ir Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos, buvusios KGB, tardytojų Lietuvoje, prokurorų slaptų liudininkų liudijimus, surinktus įrodymus ir kaltinimus teisingais, teisėtais, o visus „teroristės“ Eglės Kusaitės advokato Kęstučio Stungio ir jos pačios argumentus „prieš“ praktiškai niekiniais, ypač niekiniais – advokato reikalavimus laikytis pasirašytų tarptautinių konvencijų.

Teismas nuteisė Eglę Kusaitę už neva teroro aktą – Kremliaus karinės bazės Čečėnijoje, tik nežinia, kurios, kada ir kokiomis aplinkybėmis – susprogdinimą, pagal baisiausią Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 250 straipsnio „Teroro aktas“ dalį, numatantį bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Continue reading „Advokatas Kęstutis Stungys: Vilniaus apygardos teismo 2013-ųjų gegužės 30-osios nuosprendis Eglės Kusaitės byloje – neteisingas”

konstantinas_2

O dabar dar sykį prisiminkime svarbiausius apkaltinamojo nuosprendžio momentus.

2003 metų kovo 12-ąją Vilniaus OMON štabo viršininko Vladimiro Razvodovo asmeninis vairuotojas Tadeušas Gudaniecas davė parodymus, kad žudynių išvakarėse, tiksliau tariant – vėlai vakare, jis asmeniškai vežė tris kažkokius nežinomus asmenis į Medininkų postą. T.Gudaniecas – tai tas pats Vilniaus specialiosios paskirties milicijos būrio vairuotojas, kuris tuo pačiu tvirtino, jog niekad niekada į Medininkus nevežė K.Michailovo – Nikulino. Maža to, T.Gudaniecas pabrėžė, jog Konstantino niekad nėra regėjęs akyse.

Continue reading „Ką byloja apeliacinis prokurorų skundas Medininkų žudynių byloje (2)”

konstantinas_2

Šių metų sausio 26 dieną Lietuvos Apeliacinis teismas pradės svarstyti buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino skundą.

Buvęs Rygos omonininkas kategoriškai nesutinka su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų verdiktu, esą jis kaltas dėl Medininkų skerdynių ir todėl nusipelno pačios griežčiausios bausmės – įkalinimo iki gyvos galvos. K.Michailovas tebetvirtina neturįs nieko bendro su Medininkų posto užpuolimu ir septynių Lietuvos pareigūnų nužudymu. K.Michailovo tvirtinimu, tą lemtingąją naktį jis niekur nebuvo išvažiavęs iš tuometinės Vilniaus OMON bazės Antakalnio miškuose.

Continue reading „Ką byloja apeliacinis prokurorų skundas Medininkų žudynių byloje (1)”