Slovėnijos vyriausybės vadovas Miras Ceraras nusprendė atšaukti rugsėjo 27 d. numatytą vizitą į Zagrebą dėl Kroatijos ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus pareiškimo Jungtinėse Tautose, kad Tarptautinio arbitražo sprendimas dėl dviejų šalių teritorinio ginčo yra nepriimtinas, praneša „RIA Novosti“.

Kroatijos premjeras, ketvirtadienį kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, gynė poziciją, kurios laikosi jo šalis, anksčiau vienašališkai pasitraukusi iš arbitražo proceso sprendžiant ginčą su Slovėnija dėl pasienio teritorijų.

„Kitą savaitę turėjęs įvykti mano vizitas nebeturi prasmės“, – sakė M. Ceraras interviu Slovėnijos televizijos kanalui RTV.

Rugsėjo 27 d. numatytas dviejų šalių vyriausybinių vadovų susitikimas kaip tik ir turėjo būti skirtas arbitražo sprendimo implementacijos klausimui.

Tarptautinis arbitražas Hagoje birželio pabaigoje paskelbė sprendimą dėl ginčijamų dviejų šalių sienos ruožų sausumoje ir vandenyje. Be kita ko, Slovėnija įgijo teisę patekti į tarptautinius vandenis per Kroatijos teritorinius vandenis Adrijos jūroje, taip pat gavo tris ketvirtadalius Pirano įlankos ploto. Kroatija nesutinka su šiuo sprendimu.

Dvi šalys susitarė spręsti teritorinę ginčą arbitraže 2009 metais, bet 2015 metais Kroatija pasitraukė iš proceso, pareikšdama, kad teismas susikompromitavo, paskelbdamas slaptą informaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.23; 00:03

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ laimėjo arbitražo teismą prieš Estijos kompaniją „Estonian Air“. Estų kompanija Lietuvos bendrovei turės sumokėti 3,3 mln. litų.

Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutas (angl. SCC arbitration) priėmė sprendimą „Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ ginče dėl vienašališko komercinio bendradarbiavimo sutarties nutraukimo.

Continue reading „„Air Lituanica“ laimėjo arbitražo teismą prieš „Estonian Air“”

Rusija nebesvarstys paties griežčiausio ES trečiojo energetikos paketo realizavimo Lietuvoje klausimo, kuris numato dujų tiekėjo atskyrimą nuo dujų transportavimo sistemos savininko. Ilgas „Gazprom“ ginčas su Lietuva, kurio metu Vladimiras Putinas, tada vadovaudamas Rusijos vyriausybei, Lietuvos veiksmus pavadino vagyste, baigėsi Rusijos kapituliacija.

„Kai Lietuva jėga, remdamasi Briuseliu, atplėšė nuo „Gazprom“ didžiąja dalimi priklausančios įmonės „Lietuvos dujos“ dujų tiekimo sistemą. Po to, kai „Gazprom“ vadovai apkaltino Lietuvą, kad ji faktiškai palaidojo milijonines Rusijos investicijas Lietuvoje, kai nusprendė atimti dujotiekį iš „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ visą tą laiką stiprino tinklą, tiesė Lietuvoje naujas atšakas, modernizavo jas, remontavo. Po to, kai „Gazprom“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą, o Lietuvai ėmė grėsti didelės baudos. Po to, kai pati Lietuva kreipėsi dėl „Gazprom“ į tarptautinį arbitražą ir pareikalavo milijardų eurų kompensacijos už neva sumokėtą per didelę kainą už dujas. Po daugelio viešų įžeidimų, išsakytų visų pirma buvusios Lietuvos valdžios atstovų, kuriuose Rusija ir „Gazprom“ vadinama siaubūnu, smaugiančiu Lietuvą, ignoruojant faktą, kad dujų Lietuvai kaina yra tokia, kokia numatyta pačios Lietuvos pasirašytose sutartyse. Po viso šito Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netikėtai patiems lietuviams suteikė Lietuvai visišką amnestiją“, rašoma Olego Michailovo straipsnyje "Kodėl D.Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?" (regnum.ru).

Continue reading „Olegas Michailovas: kodėl Dmitrijus Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?”