Paryžiuje paminėtos M. Gimbutienės 100-osios gimimo metinės. Atstovybės UNESCO nuotr.

Paryžiuje įsikūrusioje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) būstinėje atidaryta pasaulinio garso lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės šimtosioms gimimo metinėms paminėti skirta paroda.
 
UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay ir Lietuvos nuolatinės atstovės prie UNESCO ambasadorės Jolantos Balčiūnienės kvietimu į parodos „Europietiškosios kultūros ištakų beieškant” atidarymą susirinkę svečiai supažindinti su iškilios mokslininkės gyvenimu Lietuvoje, jos pasitraukimu iš tėvynės Antrojo pasaulinio karo metais, nelengvu keliu įsitvirtinant emigracijoje ir kopiant akademinės karjeros laiptais JAV, ankstyvaisiais darbais bei moksliniame pasaulyje ją išgarsinusiomis idiliškos Senosios Europos ir ją pakeitusios Kurganų kultūros invazijos hipotezėmis.
 
„Tarpukario vaikas, savo akademinį ir profesinį kelią pradėjęs artėjančio karo nuojautomis ir pokario suirutės persmelktoje aplinkoje, išgyvenęs okupaciją ir priverstinės emigracijos baisybes – visame pasaulyje žinoma mokslininkė Marija Gimbutienė ir šiandien yra puikus pavyzdys jaunimui, ypač mergaitėms, vis dar susiduriančioms su dideliais sunkumais siekiant išsilavinimo visame pasaulyje”, – sakė ambasadorė J. Balčiūnienė.
 
Parodos atidaryme sveikinimo žodį tarė ir prisiminimais pasidalijo M. Gimbutienę pažinojęs ir kartu su ja archeologinius kasinėjimus vykdęs Paryžiaus Sorbonos universiteto vėlesnės Europos priešistorės profesorius emeritas Jean-Paul Demoule, į renginio svečius kreipėsi UNESCO generalinės direktorės pavaduotojas kultūros klausimais Ernesto Renato Ottone Ramirez.
Lietuvių archeologė Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė. Lietuvos pašto nuotr.
 
Mokslininkės šimtmečiui paminėti skirtą parodą inicijavo ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, parodos tekstus kūrė Darius Sužiedėlis, parodos dizainerė – Laura Grigaliūnaitė, architektė – Ieva Cicėnaitė.
 
„Tai, kad archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis minimas Lietuvoje, o kartu ši sukaktis įtraukta ir į UNESCO šiemet minimų sukakčių sąrašą rodo, kad šios mokslininkės darbai tebėra aktualūs, o jos indėlis mokslo pasaulyje – globaliai reikšmingas ir pripažįstamas. Tą patvirtina ir ši paroda, parengta muziejaus, ir dabar atidaryta Paryžiuje, UNESCO būstinėje, ir kita – „Deivės ir kariai”, į kurią netrukus pakviesime Vilniuje, Istorijų namuose”, – sakė parodą parengusio Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.
 
UNESCO Generalinė konferencija M. Gimbutienės šimtmetį yra įtraukusi į sukakčių, su kuriomis UNESCO siejama 2020-2021 metais, sąrašą.
 
2021 metus Marijos Gimbutienės metais paskelbė Lietuvos Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.17; 00:30

Lietuvių archeologė Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė. Lietuvos pašto nuotr.

Šiais metais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia proga Lietuvos paštas tema „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ penktadienį išleidžia Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą. Jo nominalas – 0,49 euro, tiražas – 100 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte.
 
Pašto ženklą kūrusi E. Kulbytė, kaip pažymima Lietuvos pašto pranešime, iliustracija norėjo ne tik paminėti 100-ąsias garsiosios archeologės gimimo metines, tačiau atspindėti ir jos išskirtinę asmenybę, paskatinti pasidomėti jos nuveiktais darbais, kurie svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. B. M. Alseikaitės-Gimbutienės gyvenimo istorija išties įdomi.
 
B. M. Alseikaitė-Gimbutienė gimė ir augo Vilniuje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo humanitarinius mokslus, o universitetui persikėlus į Vilnių ir įsteigus Archeologijos katedrą, perėjo į archeologiją. Per kelerius studijų metus moteris parašė ne vieną mokslinį darbą, apsigynė ir filosofijos mokslų daktarės laipsnį, tačiau Antrasis pasaulinis karas privertė jos visą šeimą pasitraukti į Vokietiją, kol galiausiai visam laikui ji persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Pradžioje išbandžiusi įvairius darbus, galiausiai be atlyginimo pradėjo dirbti Harvardo universiteto muziejuje. Ryžtinga ir kruopšti darbuotoja buvo pastebėta – gavo Nacionalinio mokslo fondo paramą parašyti knygai „Rytų Europos proistorė“. Tada ir prasidėjo jos didžiausi atradimai archeologijoje.
 
B. M. Alseikaitę-Gimbutienę labiausiai išgarsino tuo metu naujas požiūris į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o ji pradėjo aiškinti jų prasmę. Ji laikoma archeomitologijos – archeologijos krypties, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą, pradininke. Ji padėjo pagrindus ir naujai Europos priešistorės sampratai, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.
 
Dėl savo darbų B. M. Alseikaitė-Gimbutienė laikoma viena garsiausių archeologių pasaulyje. Ji yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
 
Lietuvos Seimas 2021-uosius metus yra paskelbęs B. M. Alseikaitės-Gimbutienės metais. Šiais metais netruks garsiai archeologei dedikuotų renginių: planuojamos kelios parodos, mokinių piešinių konkursas, seminarų ciklas ir konferencija bei kitos iniciatyvos.
 
Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 07:03