Lietuvių draugijos Nemunas atstovai dalyvavo paskaitoj „Putinas ir ginklų žlugimas”

Lietuvių draugijos „Nemunas” atstovai dalyvavo rašytojo, istoriko Gustavo Sterčeko paskaitoje „Putinas ir ginklų žlugimas”.
Ukrainos kultūros asociacijos „Prosvita” Berisso filialo būstinėje vykusioje paskaitoje buvo išsamiai pristatyta Ukrainos teritorinė istorija ir Putino plataus masto invazijos nesėkmė.
Lietuvių bendruomenę Argentinoje atstovavo, Lietuvių draugijos „Nemunas” pirmininkas Estebanas Dulkė, buvęs draugijos pirmininkas, dabartinis valdybos narys Alfredo Dulkė, rašytojas Juanas Francisco Klimaitis bei „Nemuno“ draugijos valdybos narys, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos atstovas Pietų Amerikai Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Slaptai.lt info
 
2023.08.14; 00:30

Argentinos lietuviai pagerbė Sausio 13-ąją

Berisso mieste Argentinoje įvyko Tarptautinis pagarbos bėgimas “Gyvybės ir mirties keliu”, skirtas Lietuvos Laisvės gynėjams atminti.
Argentinoje pagarbta Sausio 13-oji
 
Bėgimo pradžioje visi susirinkusieji prisidėjo prie akcijos “Atmintis gyva, nes liudija”. Uždegė atminimo žvakutes, skirtas 1991-ųjų metų įvykiams atminti. Tai leido prisiminti lietuvių tautos vienybę ir visų mūsų pergalę prieš agresorių. 
 
Žvakutės ramiai plazdėjo prie Rūpintojėlio paminklo.
 
Simbolinio pagarbos 3 km bėgimo pradžia prasidėjo prie žvakutėse paskendusio Rūpintojėlio paminklo ir baigėsi prie “Imigrantų paminklo” Berisso miesto centre.

Rekiantis Argentinos įstatymais Berisso miestas yra pripažintas kaip “Imigrantų provincijos sostinė”.

Reginį organizavo Argentinos lietuvių draugija “Nemunas”.

Nesvarbu, kur bebūtume, mes prisimename, kodėl esame laisvi. 

Informacijos šaltinis – Argentinos lietuvių draugija “Nemunas”
 
2023.01.16; 00:30

Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, vasario 7 d. (dpa/PA Media-ELTA). Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad Folklando salos yra „britų šeimos dalis“, kai Kinija parėmė Argentinos pretenzijas dėl salų, esančių šalia Pietų Amerikos krantų.
 
L. Truss „Twitter“ tinkle parašė, kad „Kinija turi gerbti Folklando suverenitetą“, kai Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
 
Pasak pareiškimo, kuris buvo paskelbtas Kinijos ambasados Londone interneto svetainėje, abu lyderiai kalbėjo apie savo „gilią draugystę“, o Argentina prisijungė prie Kinijos infrastruktūros iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – valstybės remiamos kampanijos siekiant daryti įtaką visame pasaulyje.
 
Be to, jie pasirašė susitarimą, kuriame Kinija dar kartą patvirtino remianti Argentinos pretenzijas į Folklando salas, o A. Fernandezas palaikė Xi vienos Kinijos politiką, kuri teigia, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
 
Pareiškime teigiama, kad Argentina turėtų turėti galimybę „visiškai įgyvendinti savo suverenitetą Malvinų (Folklando) salų klausimu“.
Tačiau L. Truss sakė: „Visiškai atmetame bet kokius klausimus dėl Folklando suvereniteto. Folklandas yra britų šeimos dalis ir mes ginsime jų apsisprendimo teisę. Kinija turi gerbti Folklando suverenitetą“.
 
Kinijos komunistų partijai priklausančio laikraščio anglų kalba „China Daily“ žurnalistas Chen Weihua atsakė L. Truss: „Tačiau JK gali mesti iššūkį Kinijos suverenitetui į Pietų Kinijos jūrą siųsdama karinio jūrų laivyno laivus?“
 
„Kinija bent jau nesiuntė savo karinio jūrų laivyno prie Malvinų, ar to, ką vadinate Folklandu“, – rašė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.02.08; 07:54

Popiežius Pranciškus mini 84-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus tikisi numirti Romoje, vis dar būdamas popiežiumi, ir nenorėtų grįžti į gimtąją Argentiną praleisti paskutinių savo gyvenimo dienų, teigiama naujoje knygoje „The Health of Popes“ (Popiežių sveikata).
 
Vatikane 2019 m. vasarį Argentinos žurnalistui Nelsonui Castro duotame interviu popiežius teigė galvojąs apie mirtį, bet jos nebijo.
 
Knygos ištraukos šeštadienį buvo paskelbtos Argentinos dienraštyje „La Nacion“.
 
Paklausus popiežiaus Pranciškaus, kaip jis įsivaizduoja paskutines savo dienas, 84-erių pontifikas atsakė: „Aš būsiu popiežius, aktyvus arba emeritas, ir būsiu Romoje. Negrįšiu į Argentiną.“
 
Pastaraisiais mėnesiais popiežiui teko atšaukti kelis renginius dėl išialgijos ar sėdimojo nervo skausmo, tačiau nežinoma, ar Pranciškus turi kokių nors kitų didelių sveikatos problemų. Vatikanas įprastai mažai kalba apie popiežiaus sveikatą.
 
Pranciškus, kuris prieš tapdamas popiežiumi buvo Buenos Airių arkivyskupas, teigia, kad nepasiilgo gimtosios Argentinos, kur gimė kaip Jorge Mario Bergoglio, italų imigrantų šeimoje.
 
„Ne, nepasigendu. Gyvenau joje 76 metus. Kas mane skaudina, tai jos problemos“, – teigė popiežius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 18:30

Argentinoje protestuoja policijos pareigūnai, reikalaudami didesnių atlyginimų. EPA-ELTA nuotr.

Argentinoje šimtai policijos pareigūnų trečiadienį rengė protestus, kurių metu reikalavo didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, skelbia vietos žiniasklaida.
 
Pareigūnai būriavosi Buenos Airių provincijoje esančiuose La Matanzos, La Platos ir Lanuso miestuose, pranešė dienraštis „La Nacion“.
 
Mėnesinis policijos pareigūno atlyginimas provincijoje siekia 30 tūkst. pesų (340 eurų), o sostinėje Buenos Airėse dirbantys pareigūnai uždirba dvigubai daugiau. Daugumai pareigūnų, kad sudurtų galą su galu, tenka dirbti viršvalandžius.
 
Protestuojantys policijos pareigūnai taip pat reikalauja teisės įkurti profsąjungą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.09; 20:11

Argentinos policija sulaikė 22 žmones, kurie yra įtariamieji byloje dėl neteisėto sekimo prezidento Mauricio Macrio valdymo laikotarpiu. Tai antradienį pranešė laikraštis „La Nación“.
 
Leidinio žiniomis, tarp sulaikytųjų – buvusi prezidento administracijos dokumentacijos valdybos vadovė Susana Martinegro.
 
Teisėjas Federicas Villena taip pat leido suimti kelis buvusius Federalinės žvalgybos agentūros (AFI) agentus.
 
Pagal kaltinimo versiją, buvę AFI agentai sekė politikus, tarp jų – buvusią prezidentę ir dabartinę viceprezidentę Cristiną Fernández de Kirchner. Buvusiems žinybos vadovams Gustavui Arribasui ir Silviai Majdalani kaltinimai šioje byloje nepateikti.
 
Argentinos teismai šiuo metu nagrinėja dar kelias galimo neteisėto politikų, žurnalistų ir verslininkų sekimo bylas. Anksčiau AFI laikinoji vadovė Cristina Caamaño pateikė kaltinimus šnipinėjimu G. Arribasui, S. Majdalani ir M. Macriui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 06:00

Bahramas Zeinalovas. Slaptai.lt nuotr.

Štai kodėl jums rašau. Pastebėjau, kad portalas slaptai.lt daug dėmesio skiria Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių šiokiadieniams. Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Bolivijos lietuviams tribūna suteikiama nuo pat 2011 metų iki šiol.

Viena iš pirmųjų publikacijų, pasakojančių apie Pietų Amerikos lietuvių kultūrinį gyvenimą, paskelbta dar 2011 metais. Ji vadinosi šitaip – „Seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje“. Viena iš paskutiniųjų paskelbta 2020-ųjų metų vasario 6 dieną pavadinimu “Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas – Argentina 2020“.

Suskaičiavau, kad per beveik dešimt metų slaptai.lt publikavo mažų mažiausiai keliolika straipsnių ir fotoreportažų apie Berisso mieste rengiamas „Imigrantų šventes“, „Ecos de Lituania“ radijo laidas, lietuvių tautinių šokių festivalius Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimas

Labai džiugu, kad Pietų Amerikos lietuviai saugo savo tradicijas, papročius, kalbą. Taip elgtis būtina kiekvienai subrendusiai tautai. Ne mažiau svarbu, kad Lietuvos aktualijų portalas slaptai.lt vertina, gerbia Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos lietuvių interesus, skelbia jų pasakojimus apie tautinio pobūdžio šventes. Po pasaulį išsibarstę lietuviai privalo vieni kitus palaikyti.

O dabar – apie kitą svarbų aspektą. Portalo slaptai.lt žvilgsnis – labai platus. Jūs domitės pačiomis įvairiausiomis temomis. Domitės ir tuo, kaip, kodėl ir kokių priežasčių skatinamos kai kurios užsienio šalys 1915-uosius metus tuometinėje Osmanų imperijoje nutarė pakrikštyti „armėnų genocidu“. Tiek žurnalistas Gintaras Visockas, tiek armėnų kilmės tyrinėtojas Filipas Ekozjancas, tiek publicistė Irma Ąžuolė, portale slaptai.lt ne sykį pastebėjo, jog pirmosios valstybės, 1915-uosius paskelbusios „armėnų genocidu“, buvo būtent Pietų Amerikos šalys. Tai – Urugvajus ir Argentina.

Štai kaip apie Urugvajaus proarmėnišką sprendimą jūsų portale rašo armėnų kilmės tyrinėtojas F.Ekozjancas:

„Pirmoji vlstybė, pripažinusi „genocidą“, kaip žinoma, buvo Urugvajus. Aš daug kartų savęs klausiau: kodėl Urugvajus? Jis yra, tiesiogine šio žodžio prasme, kitame pasaulio krašte, neturi nieko bendra nei su Turkija, nei su armėnais; neturi jokios išskirtinės informacijos, susijusios su 1915–1922 metais Turkijoje vykusiais įvykiais; neturi statuso valstybės, užduodančios tarptautinės politikos toną. Be to, 1965 metais, kai buvo pripažintas „genocido“ aktas, Urugvajus išgyveno giliausią politinę ir ekonominę krizę, jo miesto gatvėse liepsnojo partizaninis karas, Nacionalinė taryba vos išlaikė ankstesnę šalies padėtį. Ir šią akimirką… Urugvajus pripažįsta armėnų, su kurių likimų visiškai nėra susijęs, „genocidą“. Aš ilgai ir beprasmiškai ieškojau atsakymo į šį ir daugelį kitų klausimų, kol pradėjau suvokti mūsų vadinamosios „oficialios“ istorijos ištakas. Ir kai aš supratau, kas ir kodėl ją parašė, viskas susidėliojo į savo vietas. Urugvajaus atveju tinkamą mintį radau biografijoje žmogaus, kuris vadovavo Urugvajaus Nacionalinei tarybai nuo 1965 metų vasario iki 1966 metų kovo 1 dienos („genocidas“ buvo pripažintas 1965 metų balandį). Šis žmogus buvo Vašingtonas Beltranas Muljinas (Washington Beltrán Mullin), būsimas Urugvajaus nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vatikane. Tai atskira ir plati tema, apie kurią aš pasirengęs pakalbėti ateityje“.

Filipas Ekozjancas. Youtube.com nuotr.

Kita Pietų Amerikos šalis, kuri 1915-uosius tuometinėje Osmanų imperijoje oficialiai apibūdino „armėnų genocidu“, buvo Argentina. Tas pats F.Ekozjancas pastebi: „1993 metais Argentinos Senatas priėmė solidarumo su Armėnijos bendruomene rezoliuciją, kurioje 1915–1923 metų Turkijos įvykiai buvo pavadinti „genocidu“. Įdomu, kad Argentinos prezidentu nuo 1989 iki 1999 metų buvo Karlosas Saulis Menemas (Carlos Saúl Menem), remiantis oficialia informacija: armėnas ir pagal motinos, ir pagal tėvo liniją; jų tėvai buvo kilę iš Osmanų imperijos“.

Kadangi man, azerbaidžaniečių kilmės Lietuvos piliečiui, suleidusiam šaknis Šiauliuose, rūpi išsiaiškinti, kodėl kai kurios pasaulio šalys, deramai neįsigilinusios į istoriją, vienašališkai priima išskirtinai Armėnijai palankias rezoliucijas, aklai smerkdamos Turkiją, turiu prašymą – pasiūlymą. Gal slaptai.lt galėtų kreiptis į aktyvias, patriotiškas, lietuviškumą branginančias Urugvajaus ir Argentinos lietuvių bendruomenes, kad šios surinktų kuo daugiau informacijos, kodėl Urugvajuje ir Argentinoje buvo priimtos Armėnijai palankios ir tuo pačiu Turkiją smerkiančios rezoliucijos. F.Ekozjanco pastaba, jog Pietų Amerikai vargu ar nuoširdžiai parūpo tragiški 1915-ieji buvusioje Osmanų imperijoje, – įsidėmėtina.

Šoka Argentinos lietuviai

Puikiai suprantu, kad slaptai.lt neturi galimybių nuvykti į Pietų Ameriką ir ten atlikti žurnalistinių tyrimų. Tad kodėl slaptai.lt redaktoriui nepaprašius Pietų Amerikos lietuvių pagalbos? Juk slaptai.lt ir Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus lietuvių draugystė tęsiasi ištisą dešimtmetį, tikiuosi, jog tęsis ir ateityje. Gal Pietų Amerikos lietuviams nebus labai sunku peržiūrėt to meto vietinius leidinius, perklausyti to meto parlamentų stenogramas, paprašyti tų dienų įtakingų politikos liudininkų interviu.

Nuotraukoje – Lietuvos ambasada Argentinoje

Juk per pasaulį nusiritę proarmėniški „pripažinimai“, – keistoki, dažnusyk – dirbtini. Kiek juose nuoširdumo ir kiek – falšo? Argi Lietuvai, 2005-aisiais pasielgusiai lygiai kaip kadaise nutarė Urugvajus ir Argentina, nėra svarbu žinoti visas aplinkybes?

Bahramas Zeinalovas, Lietuvos pilietis

Šiauliai

2020.02.07; 13:07

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai

2020 m. sausio 22-26 dienomis Argentinoje surengtas svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XXIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo apie 80 atstovų iš Argentinos, Urugvajaus, JAV, Kanados, Lietuvos, Lenkijos ir Australijos.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga (A.L.J.S.) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) valdyba.

Suvažiavime dalyvavo Suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas, P.L.B. Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas Edmundas J. Putrimas. Suvažiavime taip pat dalyvavo PLB valdybos narys  ir PLJS vicepirmininkas, Aidis Staskevičius.

Suvažiavimas prasidėjo dalyvių registracija trečiadenį, sausio 22 d., Argentinos Lietuvių Centro draugijos patalpose sostinėje Buenos Aires. Suvažiavimo dalyvius pasveikino Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė, dėkodama svečiams už apsilankymą, pabrėždama šio jaunimo suvažiavimo svarbą lietuviams, gyvenantiems šiame krašte.

Vakare vyko susipažinimo vakaronė, kurioje Suvažiavimo dalyviai iš skirtingų pasaulio kraštų bendraudami galėjo daugiau sužinoti vieni apie kitus. Po formalaus prisistatymo lietuvių klube, įvyko Australijos lietuvių tautinių šokių grupės “Linas” pasirodymas. Jam vadovauja Loreta Tigani. Šokėjai savo energingais šokiais privertė žiūrovus ploti be sustojimo.

Naktį po atidarymo vakaronės delegacija išnaudojo kelionei į Tandil miestą, kuris yra 400 km nuo Buenos Airės, kur jau 10 metų gyvuoja organizacija “Laisva Lietuva”. Ryte vyko ekskursija po visą turistinį miestą. Po pietų prasidėjo Studijų dienos programos dalis, kurios metu vyko su Pasaulio lietuvių jaunmo sąjungos pristatymas ir diskusijos.

Vėliau vyko etnografinių regionių pristatymas ir komandinės užduotys.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai (šokiai)

Vakare įvyko vienas iš likmsiausių Suvaziavimo dalių: Folkloro naktis. Visi dalyviai smagiai šoko ir dainavo liaudiškas dainas.

Kitą dieną, penktadieni 24 d., įvyko “Misija Sibiras” pristatymas ir diskusija, kurioje pasisakė joje dalyvavusi Amerikos lietuvė Marija Čyvaite.

„Misija sibiras“ – unikalus projektas vykstantis nuo 2006 m.  Organizuojamos kelionės į lietuvių tremties vietas, tremtinių kapų tvarkymai, susitikimai su vis dar Sibire gyvenančias lietuviais.

Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė aštuonios ekspedicijos, sutvarkiusios apie 70 lietuviškų kapinių ir susitikusios su ten gyvenančiais lietuviais. Svarbiausia misija prasideda grįžus į Lietuvą, pasakojant apie ekspedicijoje patirtas emocijas, kuriant naujus istorijos išsaugojimo būdus.

Po pietų įvyko rekreacinai užsiėmimai ir tradicinis žaidimas “Protmūšis”.

Jau šestadienį 25 d. visa delegacija persikėle į Berisso miestą. Berisso yra paskebtas ir oficialiai pripažistas pagal įstatymus kaip “Imigrantų provincijų sostinė”, kadangi gyvuoja, bendrauja ir bendradarbauja 26 užsienio bendruomenių iš viso pasaulio. Berisse yra lietuvių draugija “Nemunas”, kuriam sukanka 110 metų, ir lietuvių draugija “Mindaugas” – 88 metų.

Pietavome lietuvių draugijoje “Mindaugas”, kur surinko visi Suvažiavimo atstovai ir dalyvavo Argentinos lietuvių bendruomenės ir lietuvių draugijos “Mindaugo” pirmininkė Miriam Griszka. Po pietų visa delegacija persikėlė į  Los Talas regione, Beriso apskrityje esančią sodybą “Pranas”, kuri priklauso dabarinio lietuvių draugijos “Nemuno” pirmininkui Alfredo Dulke, buvusiam „Nemuno“ šokių kolektyvo įkūrėjui ir vadovui.

Po smagaus laisvalaiko gamtoje, vakare Prelatas Edmundas Putrimas aukojo Šv. Mišias. Mišiose dalyvavo visi Pietų Amerikos jaunimo suvažiavimo dalyviai ir lietuvių bendruomenės nariai.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime dalinti padėkos raštai

Vakare vyko labai laukiamas, jau tradiciniu tapęs renginys – Talentų vakaras, kuriame pasirodė visos Lietuvos etnografinių regionų grupės. Smagai leidom laiką prie laužo su lietuviškais žaidimais ir dainomis.

Kitą dieną, sekmadienį 26 d. ryte ivyko paskutine “Studiju dienos” paskaita apie lietuvių kalbą ir jos svarbą. Buvo informuota apie galimybes studijuoti lietuvių kalbą ir kultūrą įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Skatinta visus jaunus atstovus važiuoti į Lietuvą studijuoti lietuvių kalbos, paaiškinti privalumai, kuriuos suteikia lietuvių kalbos mokėjimas.

Po paskaitos visi papietavo vasarvietėje “Pranas”. Žodį tarė Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė. Prelatas Edmundas Putrimas padėkojo visiems Suvažiavimo organizatoriams ir dalyviams bei palaimino maistą. Užbaigiant suvažiavimą visi linkėjo, kad suvažiavimo tradicija tęstųsi ilgus metus.

XXIV Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas vyks 2021-tais metais sausio mėn. Urugvajuje.

Dar viena akimirka iš Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo

XXIII Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimo įžvalgos, jaunimo iššūkiai bus pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pavasario sesijos temoje dėl Pasaulio lietuvių jaunimo veiklos ir įtraukties 2020 kovo 18d. Lietuvos Respublikos Seime.

Už finansinę paramą dėkojame:

-Amerikos Lietuvių Fondui.

– Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybai ir jos pirmininkei Daliai Henkei

– Prelatui Edmundui Putrimui

– Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) valdybai ir jos pirmininkui Vladui Oleinikovui.

– Argentinos lietuvių centrui

– Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijai „Mindaugas“

– Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijai „Nemunas“

– Laisvai Lietuvai is Tandil miesto

– P. Alfredo Dulkei

– Kanados, JAV, Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjungai

– Australijos lietuviu tautiniu sokiu grupei “Linas” ir jo vadovei Loreta  Tigani

– Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybai (ALJS).

– Kiekvienai šeimai, kuri mielai priėmė į savo namus suvažiavimo dalyvius

– Visiems dalyviams ir atstovams, kurie dalyvavo PALJ suvažiavime

Informaciją pateikė PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA; PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

2020.02.06; 15:47

Argentinos pareigūnai sulaikė pagrindinį įtariamąjį parlamento deputato Hectoro Olivareso ir jo padėjėjo Miguelio Yadono užpuolimo byloje. Tai penktadienį pranešė šalies saugumo ministrė Patricia Bullrich.

„Entre Rioso provincijos policija sulaikė vieną iš užpuolikų – Juaną Josė Fernandezą, kurį mes nustatėme vakar. Jis mėgino pabėgti į Urugvajų“, – parašė ji tviteryje.

Įtariamasis buvo sulaikytas Konsepsjon del Urugvajaus mieste. Iki šiol Argentinos policija šioje byloje sulaikė iš viso penkis žmones.

Ketvirtadienio rytą piktadariai prie Argentinos parlamento pastato šalies sostinėje Buenos Airėse apšaudė Kongreso deputatą H. Olivaresą ir jo padėjėją M. Yadoną. Parlamentaro padėjėjas mirė iškart. Deputatas buvo sunkiai sužeistas, jo būklė kritinė. Užpuolikai paleido šūvius iš automobilio ir paspruko.

Kaip pažymi Argentinos žiniasklaida, trečiadienį H. Olivaresas, atstovaujantis partijai „Union Civica Radical“, dalyvavo parlamento posėdyje, kuriame buvo svarstomas kovos su futbolo chuliganais įstatymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.12; 00:01

 
Ketvirtadienį nežinomi piktadariai prie Argentinos parlamento šalies sostinėje Buenos Airėse apšaudė Kongreso deputatą Hectorą Olivaresą. Tai pranešė televizijos kanalas „Todo Noticias“.

Gautomis žiniomis, šalia parlamentaro ėjęs žmogus žuvo, H. Olivaresas buvo sunkiai sužeistas, jis nugabentas į ligoninę. Šiuo metu jam atliekama operacija.

Preliminariais duomenimis, užpuolikai paleido šūvius iš automobilio ir paspruko.

Kaip pažymi televizijos kanalas, išvakarėse H. Olivaresas, atstovaujantis partijai „Union Civica Radical“, dalyvavo posėdyje, kuriame buvo svarstomas kovos su futbolo chuliganais įstatymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.10; 00:30

Argentinos prezidentas Mauricio Macris antradienį pagerbė Folklando karo aukas. Kartu jis dar kartą pabrėžė pretenzijas į britų salų grupę Pietų Atlante.

„Šiandien, Veteranų ir žuvusiųjų dieną, mes stovime čia, kad prisimintume šimtus tėvų, brolių, sūnų ir draugų, kuriuos prieš 37 metus iš mūsų atėmė karas“, – sakė M. Macris. Kartu jis kalbėjo: „Reikalavimas dėl Malvinų Salų suverenumo yra teisėtas ir jo niekada nereikia atsisakyti“.

Argentina 1982 metų balandžio 2-ąją pradėjo invaziją į Folklando salas, kurios nuo 1833-iųjų yra administruojamos britų. Valdžioje buvusi Argentinos karinė chunta, istorikų vertinimu, šia invazija norėjo nukreipti dėmesį nuo didėjančių vidaus politinių problemų.

Kai Argentinos pajėgos per 72 dienas trukusį karą patyrė virtinę pralaimėjimų, argentiniečių ir britų vadai pasirašė paliaubų susitarimą. Iš viso per konfliktą žuvo 649 argentiniečiai, 255 britai ir trys salų gyventojai.

2013 metais Argentinos Malvinų Salomis vadinamos salų grupės gyventojai didele dauguma pasisakė už priklausymą Didžiajai Britanijai. M. Macris dabar sakė norįs dialogu ir vadovaujantis tarptautine teise toliau spręsti ginčą dėl Folklando salų.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.03; 09:00

Pernai dingusio Argentinos povandeninio laivo „San Juan“ įgulos narių artimieji ir draugai pagerbė žuvusiųjų atminimą. EPA-ELTA nuotr.

JAV kompanija „Ocean Infinity“ aptiko praėjusių metų lapkričio mėnesį dingusį Argentinos karinių jūrų pajėgų povandeninį laivą „San Juan“. Tai šeštadienį tviteryje pranešė šalies karinių jūrų pajėgų atstovai.

„Argentinos gynybos ministerija ir karinės jūrų pajėgos informuoja, jog objekto Nr.24, apie kurį pranešė „Ocean Infinity“, tyrimas povandenine nuotolinio valdymo aparatūra 800 metrų gylyje patvirtino, kad rastas povandeninis laivas „San Juan“, – sakoma pranešime.

Ryšys su povandeniniu laivu „San Juan“, kuriame buvo 44 įgulos nariai, nutrūko praėjusių metų lapkričio 15 d. Lapkričio 30 d. Argentinos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad įgulos gelbėjimo operacija nutraukiama, bet paties laivo bus ieškoma toliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.18; 05:50

Dingusio Argentinos povandeninio laivo ieškos Ispanijos bendrovė. EPA-ELTA nuotr.

Argentinos gynybos ministerijos techninė komisija nusprendė, kad praėjusių metų lapkritį dingusio šalies karinių jūrų pajėgų povandeninio laivo „San Juan“ toliau ieškos Ispanijos bendrovė „Igeotest Geosciences“. 

Tai rodo dokumentai, paskelbti penktadienį valstybinių konkursų tinklalapyje.

Komisijos nuomone, Ispanijos kompanija „atitinka techninius reikalavimus, pateikė reikiamą dokumentaciją ir pasiūlė tinkamą kainą“. Bendrovė darbų biudžetą įvertino 3,7 milijono dolerių.

Konkurse, kurio galutinis nugalėtojas dar nepaskelbtas, dalyvavo devynios kompanijos.

Ryšys su povandeniniu laivu „San Juan“, kuriame buvo 44 įgulos nariai, nutrūko praėjusių metų lapkričio 15 d. Lapkričio 30 d. Argentinos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad įgulos gelbėjimo operacija nutraukiama, bet paties laivo bus ieškoma toliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018-06-03

1994-aisiais Panamoje įvykusi lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo 21 žmogus, tarp jų – nemažai žydų tautybės žmonių, buvo teroristinis incidentas, pareiškė Panamos prezidentas, informuoja BBC.

Anot Juano Carloso Varelos, tai patvirtinančius įrodymus Panamai perdavė Izraelio žvalgyba ir paprašė atnaujinti bylą.

Tarp žuvusiųjų per 1994-ųjų liepos 19 dieną įvykusią nelaimę, kai keleivinis orlaivis sudužo vos pakilęs iš oro uosto, buvo iškilių žydų verslininkų.

Nelaimė įvyko kitą dieną po Argentinos sostinės žydų kultūros centre įvykusio sprogimo, per kurį žuvo 85 žmonės.

Argentinos tyrėjai išpuolio prieš Buenos Airių žydų bendruomenę planavimu ir finansavimu kaltino Iraną, o vykdymu – islamistinį Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“.

Irano valdžia, savo ruožtu, visuomet neigė kaip nors prisidėjusi prie šio sprogdinimo, per kurį nukentėjo dar 300 žmonių.

Panamos prezidentas J. C. Varela pirmadienį teigė prašysiąs vietos ir užsienio institucijų atnaujinti lėktuvo avarijos tyrimą. Tai bus daroma „atsižvelgiant į žvalgybos informaciją, akivaizdžiai rodančią, kad tai buvo teroro ataka“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.23; 06:39

Koncertuoja „Nemunas”. Pablo Cabrera foto.
Įspūdingi „Nemuno” šokiai. Pablo Cabrera nuotr.

Argentinos lietuvių tautinių šokių ansamblis „Nemunas” iš Berisso miesto koncertavo La Platos miesto municipaliniame „Coliseo Podestá” teatre, kur buvo švenčiama Tarptautinė šokio diena.

Renginyje dalyvavo iš viso 130 šokėjų, kurie atstovavo įvarius šokių stilius. Aukšto lygio Tango, šiuolaikinis šokis, Argentinos folkloras, operos ir baleto teatro baleto trupė bei baltarusių šokių ansamblis.

„Coliseo Podestá” teatras yra vienas iš svarbiausių teatrų Pietų Amerikoje, kur telpa 1065 žiūrovių. Buvo pastatytas 1886 m. ir 1986 m. buvo paskelbtas La Platos miesto savivaldybės kultūros paveldu, 1987 m. Buenos Aires provincijos vyriausybės kulturos paveldu. Per teatro istoriją koncertavo garūs artistai – Remete Lacconi, Margarita Xirgu, Marian Anderson, Arthur Rubinstein, Lola Membrives ir kiti.

Apie lietuvių grupę – šiuo metu jaunimo ansamblyje „Nemunas“ yra 50 šokėjų nuo 13 iki 25 metų. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Šiuo metu šis kolektyvas yra didžiausias lietuvių šokių ansamblis Pietų Amerikoje. Šokių kolektyvas „Nemunas” dalyvaus Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“.

Fotografijos: Pablo Cabrera

2018.05.04; 06:31

Imigrantų šventės Argentinoje akimirka

Rudens savaitgaliai Argentinoje, Berisso mieste, prisipildė skirtingų kultūrų nuotaika, į kurią lietuviškąsias tradicijas įpynė lietuvių draugija „Nemunas“ – viena didžiausių Berisso imigrantų bendruomenių.

Šiemet, skaičiuodamas jau 40 gyvavimo metų, Imigrantų festivalis Berisse, Buenos Airių provincijos Imigrantų sostinėje, 22 šalių išeivių bendruomenes įsuko į tradicinių patiekalų, šokių, muzikos renginius. Į skirtingų kultūrų pristatymus susirinko daugiau negu 180 tūkst. žmonių iš visos Argentinos.

Imigrantų šventėje tradicinius lietuvių liaudies šokius net 5 tūkst. žiūrovų publikai pristatė „Nemuno“ draugijos šokių ansambliai: vaikų grupė „Skaidra“, jaunimo – „Nemunas“, senjorų – „Griaustinis“ ir veteranų kolektyvas „Pipiras“. Šokio žingsniais ansambliai perteikė lietuvių kultūroje svarbias ir liaudies kūryboje itin populiarias temas – meilę ir darbą. 

Jaunosios Imigrantų šventės Berisso mieste šokėjos

„Nemuno“ draugija šventės metu taip pat pristatė tokius lietuviškus patiekalus kaip blynai, bulvių plokštainis, kepta kiauliena su kopūstais ir krienais, kepta kiauliena su grybų padažu, tinginys. Argentiniečių kultūroje, kurioje itin populiarūs patiekalai, pagaminti iš mėsos, lietuviški valgiai buvo perkami gausiai. Daugeliui knietėjo paragauti blynų su uogiene ir bulvių plokštainio su spirgučių padažu, kurių receptus iš kartos į kartą perdavė bendruomenės narių seneliai ar proseneliai.

Bene didžiausios eilės rikiavosi prie alaus stendo. Čia savo išskirtiniu skoniu pirkėjus viliojo „Kauno“ alus, gaminamas lietuvių imigrantų anūko, gyvenančio Mar del Platos mieste.

Vienas svarbiausių viso festivalio akcentų – „Imigrantų reprezentacija – išsilaipinimas“. Šio renginio metu atkuriamas XX a. pr. vykęs masinis imigrantų atvykimas į Argentiną. Persirengę prosenelių, senelių drabužiais, jau gimusių ir šeimas sukūrusių Pietų Amerikoje kartų atstovai atplaukia laivu į Berisso miestą – taip prisimindami savo protėvių istoriją ir kelią iš tėvynės. Itin didelę reikšmę turintis renginys ne vieną paskatina dar stipriau laikytis savo šaknų ir gilintis į protėvių perduotos kultūros tradicijas.

Nemuno draugijos grupės atstovės

Neatsiejamas kiekvieno renginio atributas Argentinoje – karalienės rinkimai. Šiemet Imigrantų festivalyje Berisse lietuvių bendruomenę „Nemunas“ atstovavo vaikų karalienė Anabela Camilion Daskus ir lietuvių išeivių karalienė Melina Natalia Radziunas. 40-osios imigrantų šventės karalienės rinkimuose M. Radziunas pristatė vakarinę suknelę, tautinį kostiumą ir tradicinį lietuvių liaudies šokį, kurie buvo vertinami komisijos. Galinti ne tik pademonstruoti lietuviško šokio žingsnius, bet ir kalbanti lietuviškai, M. Radziunas už puikią savo kultūros reprezentaciją buvo išrinkta Imigrantų šventės Pirmąja princese. Teisėjų komisija karaliene išrinko Graikijos atstovę.

Imigrantų festivalį vainikavo paradas, nuaidėjęs pagrindiniu Berisso miesto prospektu Avenida Montevideo. Daugiau negu 90 lietuvių bendruomenės narių, apsivilkę tautiniais kostiumais, žygiavo bei sukosi pagal liaudies muzikos taktą, perteikdami tą lietuvybės jausmą, kurį iš savo šalies atsivežė ir perdavė protėviai.

2017.11.17; 03:00

Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste surengtos dar vienos „Imigrantų šventės“. Į šventes susirinko daugiau nei 70 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių Draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.

Berisso mieste veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.

Reikia pabrėžti, kad Berisso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „Imigrantų sostine“. Lietuvių Draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narys ir jau 37-tus metus kasmet organizuoja „Imigrantų Šventę“. Dabar šią organizaciją sudaro dvidešimt imigrantų bendruomenių.

Continue reading „Argentinos Berisso mieste – dar viena imigrantų šventė”

faro de oro2

Lietuviškai radijo programai „Ecos de Lituania” („Lietuvos aidai”) Argentinos mieste Mar del Platos įteikta „Faro de Oro” („Auksinio švyturio”) premija.

„Auksinio švyturio” premija skirta už geriausią šių metų Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje.

„Ecos de Lituania” ir toliau skina laurus bei gauna apdovanojimus Argentinoje.

Ši šventė vyko „Teatro radio city” salėje, dalyvaujant dviems tūkstančiams žiūrovų. Lietuviška radijo valandėlė tokią premiją gavo ketvirtą kartą.

„Ecos de Lituania” savo laidas transliuoja devynis metus. Tai vienintelė lietuviška radijo programa Pietų Amerikoje.

Continue reading „Lietuviškai radijo programai “Ecos de Lituania” – premija”