Viceministras Arnoldas Pranckevičius Strasbūre dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. URM nuotr.

Vilnius/Strasbūras, sausio 22 d. (ELTA). Viceministras Arnoldas Pranckevičius šeštadienį Strasbūre, Prancūzijoje, dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. Joje, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, aptariamos Europos Sąjungos (ES) piliečių ir nacionalinių forumų metu europiečių pateiktos idėjos demokratijos, vertybių, saugumo, klimato kaitos, sveikatos apsaugos temomis.
 
Viceministras A. Pranckevičius kalbėdamas sesijoje akcentavo, kad Europos ateities vizijos pagrindas yra demokratijos vertybių apsauga ir puoselėjimas. ,,Iš piliečių rekomendacijų matome, kad piliečiams ypač svarbu apsaugoti mūsų demokratines vertybes, o tai neįmanoma padaryti be geros švietimo sistemos, pagarbos teisinės valstybės principams ir atsparumo dezinformacijos grėsmėms didinimo“, – sakė viceministras.
 
Diskusijų metu piliečiai daug dėmesio skyrė demokratijos apsaugai. Būtinybei tai užtikrinti pritarė ir viceministras. ,,Gindami ir stiprindami demokratiją, mes giname ir stipriname Europos tapatybę. Nes jei mes prarasime demokratiją, mes galime prarasti ir visa kita“, – savo kalboje pažymėjo A. Pranckevičius.
 
Viceministras atkreipė dėmesį, kad demokratijos apsaugai būtinas ES pajėgumas greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir didinti visuomenės pasitikėjimą. ,,Europos Sąjunga turi veikti greičiau, efektyviau, lanksčiau ir ryžtingiau. Pasitikėjimas jos demokratiniais procesais įmanomas tik tuomet, kai Sąjunga gali efektyviai atsakyti į kylančius iššūkius – nuo COVID-19 pandemijos ir energijos kainų augimo, iki migracijos ir autoritarinių jėgų keliamų grėsmių“, – sakė A. Pranckevičius.
Konferencija dėl Europos ateities plenarinė sesija. URM nuotr.
 
Plenarinės sesijos paraštėse viceministras A. Pranckevičius susitiko su didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – vadovu Manfredu Weberiu. Susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie Konferencijos dėl Europos ateities procesą, aptarti Lietuvai aktualūs užsienio politikos klausimai.
 
Tai, kaip nurodoma URM pranešime, jau antroji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija. Dar planuojamos trys plenarinės sesijos, o šių metų gegužės 9 dieną vyks oficialus Konferencijos uždarymas, kurio metu bus pristatyti visus metus vykusios iniciatyvos rezultatai.
 
Konferencijoje, be viceministro A. Pranckevičiaus, iš Lietuvos dalyvauja vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arminas Lydeka, Rūta Miliūtė, Lukas Savickas, europarlamentaras Andrius Kubilius bei jaunimo atstovas Vidmantas Mitkus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.23; 06:40

Užsienio reikalų viceministras A. Pranckevičius Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. URM nuotr.

Europos Sąjunga (ES) turi ginti demokratijos vertybes ir žmogaus teises tiek ES viduje, tiek ir kaimyninėse šalyse bei pasaulyje, teigia užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
 
,,Vakarų Balkanų valstybių ir Rytų partnerių ateitis priklauso nuo ES ryžto. Turime ir toliau išlikti vieningi ir tvirti gindami demokratijos ir žmogaus teisių vertybes ir nepasiduoti autoritarinių režimų spaudimui“, – pabrėžė viceministras šeštadienį Strasbūre dalyvaudamas Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje.
 
Plenarinėje sesijoje dėmesio skirta ir Lietuvai ypač aktualiai migracijos temai. Savo pasisakyme viceministras atkreipė dėmesį ir ragino ES daugiau dėmesio skirti kylantiems migracijos iššūkiams.
 
,,Girdime Lietuvos piliečių ir kitų europiečių lūkestį, kad ES geriau ir vieningiau tvarkytųsi su visai ES kylančiais migracijos iššūkiais. Turime tvirtai užkirsti kelią Baltarusijos režimo vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams ir hibridinei atakai, kuria ES baudžiama už savo principingą vertybinę laikyseną ir pagalbą laisvę mylintiems Baltarusijos žmonėms“, – sakė A. Pranckevičius.
 
Viceministras atkreipė dėmesį į konkrečius Lietuvos pasiūlymus dėl stipresnės išorės sienų apsaugos ir hibridinių atakų prevencijos, kurie taip pat užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms ir orumui, prisidėtų prie didesnio piliečių pasitikėjimo ES.
 
Lietuva pasisako už tai, kad Konferencija būtų skirta ES piliečių dialogui dėl to, kaip pasitelkti Sąjungą sprendžiant aktualius šiandienos iššūkius nuo migracijos iki klimato kaitos ir skaitmeninės transformacijos. Svarbu, kad, nepaisant pasitaikančių nesutarimų, būtų sutelktos šalių narių ir institucijų pastangos dėl konkrečių politikos pasiūlymų įgyvendinimo.
 
Šeštadienį Strasbūre plenarinėje sesijoje ir darbo grupėse dalyvavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo narys Lukas Savickas ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovas Vidmantas Mitkus. Konferencijos dėl Europos ateities nariai taip pat yra Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius. Kita Plenarinė sesija vyks gruodžio 18 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.25; 10:49

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) atsakomasis žingsnis į JAV tarifus plienui ir aliuminiui buvo teisėtas ir atitinkantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. Tai buvo subalansuotas atsakas į ES požiūriu vienašališką ir nepamatuotą, o kartu ir neargumentuotą prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmą. Pasak diplomato, tiek JAV, tiek ir ES prekybos karai būtų labai nenaudingi. Atvirkščiai, norint išlaikyti JAV ir Europos iniciatyvą pasaulyje, šalys turi veikti kartu.

„Atsakomasis žingsnis yra atitinkantis PPO taisykles. Tai yra balansavimo ir subalansavimo priemonės, kurių privalėjo imtis ES, atsakydama į JAV vienašališką sprendimą. Tai yra visiškai normalus elgesys PPO kontekste. Tą patį daro kitos valstybės. Ar tai būtų Kanada, Meksika ar Kinija, kurios irgi papuolė į JAV nemalonę. Tai yra atsakomosios subalansuotos priemonės, kurios tikrai labai atsargiai pasirinktos, labai atsargiai išanalizuotos. Jos yra proporcingos ir teisėtos. Jos tikrai neprovokuoja tolesnio eskalavimo ar tolesnių veiksmų. Tai yra subalansuotas atsakas į mūsų požiūriu vienašališką ir nepamatuotą ir kartu neargumentuotą veiksmą iš prezidento D. Trumpo administracijos“, – Eltai sakė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, D. Trumpo argumentai, kad įvesti muitų tarifai apsaugos JAV nacionalinius interesus, yra klaidingi.

„Prezidentas D. Trumpas plieno ir aliuminio muitus ES, Kanadai, Meksikai ir kitoms valstybėms įvedė argumentuodamas nacionaliniu saugumu. Mes manome, kad tokia argumentacija neišlaiko kritikos. Iš prekybos su Kanada, Meksika ar ES JAV nacionaliniam saugumui grėsmė nekyla“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Anot A. Pranckevičiaus, šiuo atžvilgiu ES pozicija yra visiškai priešinga JAV. ES įsitikinimu, prekybos barjerų sumažinimas teikia šalims nepamatuojamą naudą.

„Atvirkščiai, mes manome, kad tarifų ir barjerų sumažinimas, prekybos intensyvumas ir didesni prekybiniai ryšiai ir srautai, ypač tarp dviejų svarbiausių Vakarų pasaulio žaidėjų, JAV ir ES, gali turėti abiem šalims nepamatuojamą naudą mūsų visuomenės ekonominės pažangos ir augimo garantiją ir kartu galimybę Vakarų pasauliui išlaikyti iniciatyvą besikeičiančiame pasaulyje“, – teigė diplomatas.

Taip pat, pasak A. Pranckevičiaus, prekybos karai JAV ir ES šiuo metu ypač nenaudingi dėl kitų valstybių spartaus ekonominio vystymosi. Yra grėsmė prarasti lyderiaujančias pozicijas pasaulio ekonomikoje.

„Prieš 20 metų JAV ir ES galėjo ramiai gyventi žinodamos, kad jos kartu sudaro apie 60 proc. visos pasaulio ekonomikos, o šiandien JAV ir ES kartu paėmus sudaro 48 proc. pasaulio ekonomikos. Jau mažiau nei 50 proc. Kalbant metaforiškai, kontrolinio paketo nebeturime, ypač sparčiai augant Kinijai, Indijai, Brazilijai, Turkijai ir kitoms valstybėms“, – sakė diplomatas.

A. Pranckevičius taip pat pažymėjo, kad JAV ir ES nesutarimus turi išspręsti ir vėl lyderiauti pasaulyje. Nes tik taip bus užtikrintas demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulis.

Donaldas Trump. EPA-ELTA nuotr.

„Jeigu norime, kad išliktų po Šaltojo karo laikų sukurtas demokratijos, taisyklių laikymosi ir teisės viršenybės pasaulis, turime laikytis vieni kitų. JAV ir Europa turi būti kartu. Vienui vieni mes ne tik kad neišlaikysime iniciatyvos, mes galime iš esmės pralošti demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulį, kurį taip juvelyriškai ir atsargiai kūrėme“, – pabrėžė A. Pranckevičius bei priminė Bendžamino Franklino žodžius: „Arba mes laikysimės vieni kitų, arba mus pakars atskirai“.

Pasak A. Pranckevičiaus, ES tikrai nenori jokio karo. Ji yra pirmoji postmoderni XXI amžiaus veikėja, kuri bando valstybių nacionalinius interesus suburti į bendrą interesą, kuris atstovautų joms visoms. Kuri būtų visų interesų bendras vardiklis. Pasak diplomato, istorijoje nėra buvę kito tokio projekto.

„ES nenori jokio karo su niekuo ir nenori pakartoti tų baisių pasaulinių karų, kuriuos sukūrė Europos valstybės praėjusiame šimtmetyje. Būtent tas prisiminimas ir ta istorinė našta mus, kaip europiečius, užprogramavo taikiai per kompromisą ir bendro dialogo būdu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje siekti sprendimų ir skatinti taikaus dialogo kultūrą“, – sako A. Pranckevičius.

Anot diplomato, šiame kontekste ES bet kokie prekybos karai yra labai nenaudingi.

„Nėra kito tokio fenomeno pasaulyje, kur valstybės savanoriškai atiduoda dalį savo suvereniteto, deleguoja galių į tarpnacionalinę instituciją, kad jų pačių interesai būtų geriau apsaugoti, geriau atstovaujami ir vykdomi globaliai. Šiame kontekste prekybos karai ES yra be galo nenaudingi, nes mūsų visų interesai yra tarpusavyje susiję“, – sakė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, prekybos karai ES yra pavojingi dėl galimo lyderiaujančios pozicijos praradimo pasaulio ekonomikoje.

„ES veikia atvirų sienų ir atviros prekybos vidaus rinkoje pagrindu. Taip pat stengiasi atverti prekybą su visu pasauliu. Dėl to iš esmės ES yra pasaulio prekybos superžaidėja, kuri turi daugiausia prekybos sutarčių pasaulyje ir daugeliui svarbiausių ekonominių žaidėjų yra pagrindinė prekybos partnerė. Šiame kontekste Europai prekybos karai yra labai pavojingi“, – teigė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, JAV įvedus muitų tarifus, ES pasielgė priešingai. Ji ir toliau plečia prekybos kelius visame pasaulyje.

„ES, užuot ėjusi tuo pačiu keliu kaip JAV prezidentas, užuot ėmusis ekonominio protekcionizmo kelio ir pradėjusi ginti savo interesą kitų valstybių sąskaita, elgiasi atvirkščiai – rodo tikėjimą laisva prekyba ir PPO ir per pusantrų metų startavo su daugeliu laisvosios prekybos sutarčių – nuo Japonijos iki Australijos. Tuo mes demonstruojame tikėjimą pasaulio prekybos sistema. Sudarydami naujas sutartis plečiame ir Europos prekybos diplomatijos pajėgas“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Diplomatas pažymėjo, kad ES prekybos sutartis su Kanada jau baigta, dabar ji yra ratifikuojama ES valstybių narių. Antradienį ES pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Japonija. Tai yra vienas didžiausių prekybos susitarimų pasaulio istorijoje. Ji bus pateikta ratifikuoti ES parlamente, ES Vadovų Taryboje bei Japonijos parlamente. ES taip pat yra stipriai pažengusi derybose su Australija, Naująja Zelandija, Meksika bei Mercosur.

Pasak diplomato, ES supranta, kad institucijos, kurios buvo sukurtos po Antrojo pasaulinio karo, jau reikalauja reformos ir pokyčių. Ne tik Jungtinės Tautos, kurias dažnai kritikuoja JAV prezidentas, bet, be jokios abejonės, ir PPO. Būtent dėl to per pastarąjį viršūnių tarybos susitikimą birželio 28 dieną Briuselyje ES vadovai savo išvadose pasiūlė kelius, konkrečius kelius, kaip gali būti reformuoja PPO.

„Tam, kad ji būtų efektyvesnė, kad ji būtų demokratiškesnė, kad geriau atspindėtų jos narių interesus ir tam, kad iš tikrųjų JAV prezidento baimės ir lūkesčiai būtų atspindėti“, – sakė A. Pranckevičius.

JAV pirmadienį apskundė savo prekybos partneres, kurios atsakomaisiais muitais reagavo į JAV tarifus plienui ir aliuminiui. Šie JAV prezidento D. Trumpo įvesti tarifai ir pagal JAV įstatymus, ir pagal tarptautines prekybos taisykles yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmadienį pareiškė JAV įgaliotinis prekybos klausimais Robertas Lighthizeris. Tuo tarpu atsakomieji muitai, kuriuos, be kitų, ėmė taikyti ES, anot jo, nusižengia PSO taisyklėms.

Europos namai. Slaptai.lt nuotr.

PPO įteiktas skundas nukreiptas prieš ES, Kiniją, Kanadą, Meksiką ir Turkiją. D. Trumpas tarifus plienui ir aliuminiui paskelbė kovą – ES, Kanadai ir Meksikai iki birželio pradžios buvo suteikta išimtis. Kinija balandį paskelbė atsakomuosius muitus, Turkija – birželio 21-ąją, ES – birželio 22-ąją. Kanados atsakomieji muitai įsigaliojo liepos 1-ąją, Meksikos – birželio 5-ąją.

Tarptautinis valiutos fondas pirmadienį įspėjo, kad dabartiniai prekybos konfliktai netrukus taps didžiausia grėsme pasaulio ekonomikai. D. Trumpas jau pagrasino naujais 200 mlrd. dolerių importo muitais, be kita ko, automobiliams iš Europos bei kiniškoms prekėms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 06:00